- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1255-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23312-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltoptik NT valdymas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC VACCINE“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltoptik NT valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC VACCINE“ patikslintą ieškinį bendraatsakėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kurioje pareikštas bendraatsakės valstybės įmonės „Turto bankas“ priešieškinis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIC VACCINE“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „BALTIC VACCINE“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį bendraatsakėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ (toliau – bendraatsakės) dėl 2013 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7S-20n sąlygų pakeitimo ir bendraatsakės VĮ „Turto banko“ įpareigojimo perduoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise bendraatsakei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurioje pareikštas bendraatsakės VĮ „Turto bankas“ priešieškinis ieškovei dėl 2013 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7S-20n nutraukimo ir 2018 m. vasario 14 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 panaikinimo.
2. Pareiškėja UAB „Baltoptik NT valdymas“ (toliau – pareiškėja, bendrovė) pateikusi teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bendraatsakių pusėje. Nurodė, kad sprendimas byloje gali turėti įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms, galimai neteisėtai išdavus statybos leidimą negavus jos, kaip žemės sklypo savininkės, sutikimo vykdyti statybos darbus mažesniais nei nustatyti norminiai atstumai iki žemės sklypo ribos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-231-868/2020 pareiškėjos prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkino.
4. Teismas nurodė, jog reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo nėra grindžiamas jo išdavimo neteisėtumu.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vykstantis ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais, sprendė, jog teismo sprendimas įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-231-868/2020 ir klausima? is?spre?sti is? esme?s – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertino bylos nagrinėjimo ribas ir sprendimo galimas pasekmes (įtaką) pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Statybos leidimo klausimas yra iš esmės pagrindinis reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo ginčo žemės sklypo naudojimo teisėtumo. Pareiškėja, kaip žemės sklypo savininkė, yra suinteresuota, kad ginčo žemės sklype statybos darbai būtų vykdomi teisėtai ir tik toje dalyje, kuri gali būti priskirta ginčo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, nepažeidžiant jos interesų. Jos manymu, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
6.2. Pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes joje gali būti vertinamas statybos leidimo išdavimo teisėtumas, aspektais, kurie būtų naudojami bendrovės teisių gynybai. Byloje priėmus sprendimą ar teismui pateikus argumentus, kuriais būtų pripažinta, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai ir yra galiojantis, pareiškėjai būtų panaikinamos galimybės statybos leidimą ginčyti ateityje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje, 4.99 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė esminės faktinės aplinkybės. 2020 m. gegužės 5 d. pradinė žemės sklypo patikėtinė bendraatsakė VĮ „Turto bankas“ ir atsakovė pasirašė žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 20-A5-13(15.11-62.11), kuriuo atsakovė patikėjimo teise priėmė jai perduotą žemės sklypą. Bendraatsakei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tapus naująja žemės sklypo patikėtine, jai perėjo visos nuomotojos teisės ir pareigos pagal 2013 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7S-20n. Bendraatsakė VĮ „Turto bankas“, neturėdama nei reikalavimo teisės, nei pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pašalinti ją iš bylos nagrinėjimo. Byloje vykusio 2020 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas įpareigojo bendraatsakę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nurodyti, ar jai tapus žemės sklypo patikėtine, ji palaiko bendraatsakės VĮ „Turto bankas“ pareikšto priešieškinio reikalavimus. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 18 d. raštu „Dėl priešieškinio civilinėje byloje Nr. e2-231-734/2020“ informavo pirmosios instancijos teismą, kad atsiima priešieškinio reikalavimų dalį dėl 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 panaikinimo. 2020 m. birželio 18 d. pareiškimu dėl sutikimo su priešieškinio reikalavimų dalies atsiėmimu ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinio dalies dėl 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 panaikinimo atsiėmimu.
7.2. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 18 d. raštu „Dėl priešieškinio civilinėje byloje Nr. e2-231-734/2020“ atsiėmus priešieškinio reikalavimų dalį dėl 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 panaikinimo, minėtas klausimas nebėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą dėl pareikštų reikalavimų, nespręs nei 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 išdavimo teisėtumo, nei jo galiojimo panaikinimo klausimo, tokių reikalavimų byloje nebereiškiant. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo byloje priimtas galutinis sprendimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės.
7.3. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jokie statybos darbai, kuriais būtų pažeidžiami pareiškėjos interesai, žemės sklype nevykdomi. Tam, jog po bylos nagrinėjimo pabaigos būtų užtikrintas tinkamas statybos darbų žemės sklype vykdymas, pareiškėjos nebūtina įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Manydama, kad statybos darbai galimai vykdomi neteisėtai, pareiškėja savo interesus gali ginti kreipdamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ar kitą kompetentingą instituciją, kontroliuojančią teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Nei bylos nagrinėjimas neįtraukiant į ją pareiškėjos, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nei joje priimtas sprendimas, neapribos jos galimybių ginti savo teisių ateityje, manant, jog jos yra pažeidžiamos.
7.4. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193¹ punktą pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimo vykdyti statybos darbus mažesniais nei nustatyti norminiai atstumai iki sklypo ribos gauti nereikėjo.
7.5. Atskirajame skunde konkrečiai nenurodyta, kokius būtent teisės aktų reikalavimus pažeidžia 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180214-00216, todėl šie atskirojo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
7.6. Bendrovės direktoriaus ir faktinio naudos gavėjo G. K. sūnus P. K. dalyvavo daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius projektinių pasiūlymų viešajame svarstyme su visuomene, todėl pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektinius sprendinius. Nei iki statybos leidimo išdavimo, nei po to, kai jis buvo išduotas 2018 m. vasario 14 d., o duomenys apie tai viešai paskelti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pareiškėja neinformavo ieškovės, kad dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos būtų pažeidžiamos kokios nors jos teisės ar interesai. Apie tariamą teisių pažeidimą pareiškėja pareiškė tik 2019 m. rugsėjo 23 d. prašyme dėl įtraukimo į bylą, nors prieš tai savo teisių negynė, nepaisant to, kad žinojo apie visas su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba susijusias aplinkybes.
7.7. Priešingai nei nurodė pareiškėja, į su ieškove pasirašytą 2013 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7S-20n perkėlus tas pačias sąlygas, kurios buvo numatytos ir žemės sklypo nuomos sutartyje, sudarytoje su aukciono laimėtoja UAB „Litsera“, aukciono pagrindu susiklostę žemės nuomos santykiai tęsiami, o žemės sklypas pripažintinas išnuomotu ieškovei aukciono būdu, nesant pagrindo teigti, jog 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180214-00216 buvo išduotas neteisėtai, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, reglamentuojantį valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sąlygas.
7.8. Pareiškėja nėra teisinių santykių, iš kurių kilo byloje nagrinėjamas ginčas, dalyve, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepakeis jos materialinių ir procesinių teisių bei pareigų ir nesukels jokių teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nelemtų absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo.
7.9. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nepateikia jokių naujų aplinkybių, pakartotinai remdamasi tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau reikštuose prašymuose dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat jokių įrodymų, galinčių suteikti pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms. Toks pareiškėjos elgesys gali būti vertinamas kaip jos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-231-868/2020 patvirtinus ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 2 d. sudarytą taikos sutartį, civilinė byla Nr. e2-231-868/2020, pradėta pagal ieškovės patikslintą ieškinį bendraatsakėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ (iki bendraatsakės VĮ „Turto bankas“ pašalinimo iš bylos nagrinėjimo momento), kurioje buvo pareikštas bendraatsakės VĮ „Turto bankas“ priešieškinis ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 18 d. raštu „Dėl priešieškinio civilinėje byloje Nr. e2-231-734/2020“ informavo pirmosios instancijos teismą, kad atsiima priešieškinio reikalavimų dalį dėl 2018 m. vasario 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-180214-00216 panaikinimo), nutraukta.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiame bylos etape atskirojo skundo, paduoto dėl apeliacijos objektą sudarančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-231-868/2020, nagrinėjimas yra netikslingas, jo išsprendimo rezultatui negalint sukelti jokių šalių siekiamų teisinių padarinių, todėl pareiškėjos prašymas, pateiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d. dėl apeliacinio proceso nutraukimo, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltoptik NT valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-231-868/2020.