- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- I-4181-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02240-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovės atstovui Alfredui Bulotai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. K. pateikė teismui skundą (b. l. 1–4, 25–26), kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-08-09 sprendimą Nr. 3R-173 (AG-156/04-2012); 2) panaikinti Teisingumo ministerijos 2012-06-28 sprendimą Nr. (1.34)7R-4848; 3) įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjos 2012-05-30 prašymą bei priimti sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Pagrįsdama savo reikalavimus, pareiškėja nurodė, kad ginčijamas Teisingumo ministerijos sprendimas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimas, kuriuo netenkintas jos skundas yra neteisėti, todėl naikintini. Molėtų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais yra įrodyta, kad nuteistasis V. B. Z. K. atžvilgiu panaudojo intensyvų ir gyvybei pavojingą smurtą, ją smaugė, plėšimo metu padarė sveikatos sužalojimus, t. y. po plėšimo pareiškėją ištiko miokardo infarktas. Gydytojų konsultacinės komisijos 2010-04-23 sprendimu Z. K. nustatytas neįgalumas ir specialiųjų poreikių lygis, kuris nuo 2012-06-28 galioja neterminuotai. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-11 nuosprendžiu paliko galioti Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo Z. K. priteistas 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, taip pat konstatavo, kad pagal padarytą nusikaltimą, priteista suma nėra didelė. Tai patvirtina, kad pareiškėjai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir jai turi būti kompensuota nusikaltimu padaryta žala.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 41–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Teisingumo ministerija pagrįstai konstatavo, jog Z. K. atžvilgiu padarytas nusikaltimas pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Kompensavimo įstatymas) 2 str. 1 d. nėra smurtinis. Ši išvada grindžiama tuo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendyje nėra konstatuota, jog pareiškėjai buvo padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors Baudžiamojo kodekso 180 str. numatyta nusikalstama veika – plėšimas, patenka į Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 113 patvirtintą Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą (toliau – Sąrašas), tačiau šiuo atveju ji neatitinka Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytų esminių sąlygų, t. y. pareiškėjai nebuvo tyčia atimta gyvybė ar sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisingumo ministerija negali savarankiškai vertinti baudžiamosios bylos aplinkybių ir remiasi įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuotais faktais. Nuosprendžiuose nėra konstatuota, kad Z. K. būtų padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastą nustato teismo medicinos ekspertai (teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės). Sveikatos sutrikdymo mastą įrodančių ir minėtų taisyklių reikalavimus atitinkančių duomenų pareiškėja nepateikė, o jos argumentai grindžiami subjektyvaus pobūdžio suvokimu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos Z. K. teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja Z. K. 2012-05-30 Teisingumo ministerijai pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kurios suma 20958 Lt (b. l. 46–49).
Išnagrinėjusi pareiškėjos Z. K. prašymą, Teisingumo ministerija 2012-06-28 sprendime Nr. (1.34)7R-4848 nustatė, kad Z. K. atžvilgiu padarytas nusikaltimas pagal Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. nelaikytinas smurtiniu, todėl jos prašymo netenkino (b. l. 45).
Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pareiškėja 2012-07-19 padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Komisijos bylos l. 1–5), prašydama panaikinti Teisingumo ministerijos 2012-06-28 sprendimą Nr. (1.34)7R-4848 ir pareiškėjos 2012-05-30 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Komisija 2012-08-09 sprendimu Nr. 3R-173(AG-156/04-2012) Z. K. skundą atmetė (Komisijos bylos l. 67–68).
Pareiškėja padavė skundą teismui ir prašo panaikinti Komisijos 2012-08-09 sprendimą, Teisingumo ministerijos 2012-06-28 sprendimą bei įpareigoti atsakovę jos 2012-05-30 prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 1–4, 25–26).
Bylos duomenys tvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, t. y. prieš Z. K. panaudojęs fizinį smurtą ir pagrobęs jai priklausantį turtą, bei nuteistas 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Z. K. iš V. B. priteista 20958 Lt suma (958 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos) (b. l. 51–53). Vilniaus apygardos teismo 2010-11-11 nutartimi nurodyta Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžio dalis palikta nepakeista (b. l. 54–55). Antstolė N. V. 2012-05-23 išieškojimo negalimumo aktu nustatė, kad pagal 2010-01-22 Z. K. išduotą vykdomąjį raštą 20958 Lt sumos iš V. B. išieškojimas nėra galimas, todėl vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui (b. l. 56).
Pareiškėjos teigimu, Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad jos atžvilgiu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl nesant galimybės iš V. B. išieškoti minėtu nuosprendžiu priteistos žalos, ji turi būti atlyginta pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą reglamentuoja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas patvirtintas Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 1R-88 (toliau – Sąrašas). Baudžiamojo kodekso 180 str. numatyta nusikalstama veika, – plėšimas patenka į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą (35 eilutė). Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymo Nr. 1R-88 2 p. nustatyta, kad Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas, priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, taikomas atsižvelgiant į Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylą, yra pateikęs Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. ir Sąrašo nuostatų sisteminio taikymo aiškinimą ir nurodęs, kad net ir tuo atveju, kai asmuo patiria žalą dėl nusikaltimo, kuris pagal Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą priskiriamas smurtiniams nusikaltimams, tokio nusikaltimo priskyrimas smurtiniams dar turi būti įvertintas remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto smurtinio nusikaltimo sąvoka (2012-10-18 sprendimas a. b. Nr. A261-2522/2012).
Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, turi būti įvertinta ne tik tai, kad pagal Sąrašą jos atžvilgiu padarytas nusikaltimas (plėšimas) patenką į sąrašą nusikalstamų veikų dėl kurių padaryta žalą kompensuojama, bet taip pat ir tai, ar toks nusikaltimas laikytinas smurtiniu Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. prasme, t. y. ar juo buvo tyčia sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Baudžiamojo kodekso 141 str. nustatyta, kad sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.
Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 p. nurodoma, kad sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas (5 p.). Atvejai, kuomet sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkiu ar nesunku, nustatyti šių Taisyklių 6 ir 7 punkte. Pagal 2003-05-23 įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 2 p., sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka (4 p.). Taigi, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas atliekant baudžiamojo proceso veiksmus ir tik teismo ekspertų. Nesant duomenų apie sveikatos sutrikdymo mastą, Teisingumo ministerija nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl žalos kompensavimo negalėjo pati įvertinti ir nustatyti, kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas. Pažymėtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog įvykio metu kaltinamasis V. B. prieš pareiškėją Z. K. panaudojo fizinį smurtą, t. y. ją smaugė. Kitą dieną po įvykio sutriko pareiškėjos sveikata, ligoninėje jai konstatuotas infarktas, ji gydyta nuo 2010-02-26 iki 2010-03-30 (b. l. 51–53). Tačiau teismo nuosprendyje nėra nustatyta nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, t. y. nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo mastas. Objektyvūs duomenys, kad plėšimo metu Z. K. buvo padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra pateikti nei Teisingumo ministerijai, nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar skundą nagrinėjančiam teismui. Nenustačius esminės sąlygos, kuriai esant priimamas sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, pareiškėjos Z. K. prašymas negali būti tenkinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant materialines teisės normas, todėl pagrindo tenkinti Z. K. skundą ir juos panaikinti nėra. Reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti sprendimą kompensuoti Z. K. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra išvestinis, todėl taip pat negali būti tenkinamas. Pareiškėjos Z. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.