Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. jam turėjo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija (vaizdo skambučiu), tačiau ji nebuvo įrengta. Pareiškėjo teigimu, jam nei karto nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais užsienio valstybėse, internetinės telefonijos pagalba. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, sumažėjusį pasitikėjimą savimi, visaverčio gyvenimo, socialinių įgūdžių sutrikimus, dėl to jam kilo neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN veiksmų, nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. prašymu dėl vaizdo skambučio suteikimo kreipėsi į Vilniaus PN. Vilniaus PN 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 42-28 (b. l. 2) pareiškėjui paaiškino, kad internetinė telefonija nėra įdiegta, taip pat ją įdiegus nebus taikomas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais, esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose nėra galimybės šiuo metu įdiegti internetinę telefoniją. Teigia, kad, kai bus įgyvendinti tam reikalingi techninio pasiruošimo darbai, internetinė telefonija turėtų būti diegiama visose laisvės atėmimo įstaigose centralizuotai. Rašte nurodyta, kad nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, kas prilygsta internetinei telefonijai.

Pareiškėjas Vilniaus PN 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr. 42-19 (b. l. 3) buvo informuotas, kad, reaguojant į jo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl neveikiančio taksofono, buvo informuota įmonė, kuri aptarnauja įstaigoje esančius aparatus, bei rašto pateikimo metu visi įstaigoje esantys taksofonai yra sutvarkyti ir techniškai tvarkingi.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ir pareiškėjui buvo nurodęs atsakovas, šiuo metu nėra techninių galimybių įrengti internetinę telefoniją, todėl tokia teisė pareiškėjui nesuteikiama dėl objektyvių priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas). Nors pareiškėjas skunde teigia, kad korpuse yra du taksofonai ir ne visada jie abu veikia, tačiau kaip matyti iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 9 - 10) pareiškėjas vien nuo 2017 m. lapkričio 13 d. telefonu skambino 44 kartus. Taip pat iš byloje pateikto rašto matyti, kad taksofono gedimas buvo laikinas bei operatyviai pašalintas, todėl laikinas gedimas, atsižvelgiant į pareiškėjo plačiai realizuojama teisę skambinti, negalėjo sukelti itin didelių nepatogumų, galinčių lemti neturtinės žalos kilimą.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga. Tuo tarpu, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.