Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-6531-292/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
e2-6531-292/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
D. K.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-6531-292/2018;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02591-2018-7;Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.3.2.4.2.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.10.; 2.3.11.;3.1.7.1.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.;3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovės G. K. atstovei advokatei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo:

1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracinės apygardos (duomenys neskelbtini) miesto CMB(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės bei panaikinti Alytaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) santuokos metrikų knygoje esantį įrašą Nr. 424.

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

3) priteisti iš atsakovo visas bylos vedimo išlaidas, teismo pašto išlaidas ir advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad po santuokos įregistravimo(duomenys neskelbtini) , ieškovė su atsakovu grįžo į Lietuvą ir gyveno(duomenys neskelbtini) .

Lietuvoje atsakovas gyveno apie du metus. Kai jie susipažino, atsakovas mokėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, 2009 m. leidimas buvo pratęstas. Su atsakovu kartu ji gyveno iki 2009 metų pabaigos. Tik dabar ji suprato, kad atsakovui buvo reikalinga gyvenamoji vieta Europos Sąjungoje.

Jis niekur nedirbo. Vėliau sugalvojo daryti biznį ir išvyko į(duomenys neskelbtini). Dar vėliau ji sužinojo, kad jis bendrauja su kita moterimi. Jis pats jai pasakė, kad negyvens su ja, nes tarp jų yra amžiaus skirtumas. Ji socialiniuose tinkluose jį matė nusifotografavusį su kita moterimi, kuri laukėsi vaiko. Atsakovas sukūrė kitą šeimą dar net neišsiskyręs su ja.

Santuoka iširo dėl atsakovo kaltė, nes jis susirado kitą moterį. Prasidėjus tarp jų nesutarimams, ji su dukra D. P., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, kuri nėra atsakovo dukra, iš nuomojamo būsto išsikraustė. Nuo to laiko su atsakovu nebendravo, gyvena skirtingose vietose, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

Šiuo metu ji turi draugą, su kuriuo planuoja tolimesnį gyvenimą. Su atsakovu susitaikyti neketina ir nenori.

Su atsakovu vaikų nesusilaukė, privalomo registruoti turto neįgijo. Bendrų kreditorių neturi. Yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.

Atsakovas D. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau šaukimas jam įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.), preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teisme atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą taip pat negauta. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Ieškinys tenkinamas.

Iš santuokos liudijimo (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas(duomenys neskelbtini)) matyti, kad tarp šalių 2008-03-13 sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) administracinės apygardos (duomenys neskelbtini) miesto CMB Sirijoje, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys bendrų vaikų nesusilaukė.

II. Dėl taikinimo.

Iš ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširusi. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2009 metų pabaigos, atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį. Ieškovė su atsakovu nepalaiko šeimyninių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad jų santuokinis gyvenimas būtų išsaugotas. Ieškovė šiuo metu taip pat turi draugą, su kuriuo planuoja tolimesnę savo ateitį.

Jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarauja vieno sutuoktinio ar vaikų interesams, terminas susitaikymui nenustatomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.54 str. 4 d.).

III. Dėl kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovei šiuo atveju pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes yra preziumuojamas kaltės pagrindas – atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį, todėl kartu negyvena ir nebendrauja daugelį metų. Atsakovas šios prezumpcijos nenuneigė ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ir nepaneigus savo kaltės, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

IV. Dėl dalintino turto.

Dalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnyje numatyta, kada turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jei taip galima padalinti. Jeigu abiems sutuoktiniams padalinti turto negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, antram sutuoktiniui kompensuojant jo dalį pinigais, o parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai privalomo registruoti ir dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto santuokoje neįgijo (VĮ ,,Registrų centras“ 2018-08-01 pažyma, VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo dvi 2018-08-01 pažymos).

V. Dėl kreditorių.

Ieškovė pareiškė, kad santuokoje jie bendrų kreditorių neįgijo, o apie ieškovo kreditorius jai nėra žinoma.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kreditorių.

VI. Dėl sutuoktinio išlaikymo.

Ieškovė yra darbinga ir pareiškė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

VII. Dėl pavardės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.), ieškovei jos prašymu paliekama K. pavardė, atsakovui – K. pavardė.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: turto padalijimo ir kt. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti ir turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 6,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str.).

Iš atsakovo ieškovei priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).

Iš atsakovo ieškovei priteisiamos kitos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22,67 Eur už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centras“ ir VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo (VĮ Registrų centras“ 2018-08-01 sąskaita apmokėti Nr. 18353923-1, 2018-08-01 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo kvitas Nr. 91/15316 ir 2018-08-01 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo kvitas Nr. 92/15317) (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

Ieškovės atstovė prašo iš atsakovo ieškovei priteisti 660 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 100 Eur už konsultacijas, 400 Eur už ieškinio ir jo priedų parengimą, 160 Eur už atstovavimą teisme. Pateikė 2018-08-02 pinigų priėmimo kvitą (100 Eur suma), 2018-09-05 sąskaitą už teisines paslaugas (ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme) Nr. 2/2 ir 2018-08-02 sąskaitą už teisines paslaugas (konsultacijos) Nr. 2/1.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Šioje byloje ieškovės advokatė pateikė minėtus duomenis – 2018-12-18 pažymą dėl patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

Pagal nurodytą praktiką CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

Tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas yra plėtotinas, konstatuojant, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Šiuo atveju byloje pateiktos dvi sąskaitos apmokėjimui ir vienas 2018-08-02 pinigų priėmimo kvitas (100 Eur suma), tačiau byloje nėra nurodyti pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (mokėjimo nurodymų ar pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos, kurie pagrįstų likusią 560 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracinės apygardos (duomenys neskelbtini) miesto CMB(duomenys neskelbtini), tarp G. K. , a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės bei panaikinti Alytaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) santuokos metrikų knygoje esantį įrašą Nr. 424.

Po santuokos nutraukimo G. K. palikti santuokinę pavardę - K, o D. K. palikti jo pavardę – K.

Priteisti iš D. K. 6,97 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš D. K. G. K. 75 Eur žyminį mokestį, 22,67 Eur už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centras“ ir VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo bei 100 Eur už advokato pagalbą, viso 197,67 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė