- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- II-50-885/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01839-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės 2011 m. birželio 1 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. birželio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės nutarimu A. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad 2011 m. gegužės 2 d. 15.48 val. Tilžės g. 149, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „M. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti ir stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus. A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo paskirta 200 litų bauda.
Šalies argumentai
Skundu A. Š. prašo panaikinti 2011-06-01 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjas skunde neginčija faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su veikos teisiniu vertinimu ir nurodo, jog įvykio metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pasiuntiniu ir veiką, už kurią buvo nubaustas administracine tvarka, padarė vykdydamas tiesiogines darbo funkcijas, t.y. iš automobilio nešė pašto siuntą gavėjui – parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai Tilžės g. 139-20, Šiauliuose, o pašto siunta (paketas) buvo atvežta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį naudojamu automobiliu „M. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog automobilio sustojimo metu buvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, policijos pareigūnui pareiškėjas teigia nurodęs funkcijas, kurioms įvykdyti sustojo draudžiamoje vietoje. Pristatyti pašto siuntos adresu Tilžės g. 139-20, Šiauliuose, kitokiu būdu pareiškėjas tvirtina negalėjęs, kadangi tiek Tilžės gatvės atkarpoje ties 139-uoju pastatu, tiek gretimose teritorijose (daugiabučių namų kiemuose) galioja draudžiantys eismą arba sustojimą ženklai. Palikti automobilio, kuriame buvo gabenamos ir kitos pašto siuntos, pareiškėjas nurodo negalėjęs dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pastačius automobilį kelių šimtų metrų atstumu ir pareiškėjui nutolus nuo automobilio, pašto krovinys gali būti pagrobtas, kadangi, kaip teigia pareiškėjas, nebus galimybės reaguoti į suveikusią automobilio signalizaciją. Taip pat tvirtina, jog pareiškėjo, kaip darbuotojo teises, gina darbo teisės normos, reglamentuojančios darbų saugą. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos parengtą „Saugaus darbo tvarkant krovinius rankomis atmintinę darbuotojui“ vyrams rankomis nešamas krovinio svoris negali viršyti 30 kg. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju svoris neviršijo 30 kg, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pašto siuntos būna įvairaus svorio ir nešamos kaskart vis kitu maršrutu, įvairaus sudėtingumo sąlygomis, pasiuntinio funkcijos negalėtų būti vykdomos nešant krovinį šimtų metrų atstumu. Skunde pareiškėjas taip pat remiasi Pašto įstatymo nuostatomis, kurios pašto paslaugų teikėjui nustato įvairias pareigas, susijusias su pašto siuntų įteikimo terminais, pašto siuntos išsaugojimu, pašto paslaugų prieinamumu. Pareiškėjas tiesiogiai nurodo Pašto įstatymo 7 str. 9 d., kuri numato, jog pašto siuntos vežamos pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis; transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu galiojo ir turėjo būti taikomas Kelių eismo taisyklių 156 punktas, kuriame numatyta, jog priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Sustojimas draudžiamoje vietoje pasiuntinio funkcijoms įvykdyti, kaip pažymima skunde, visiškai atitinka priverstinio sustojimo sąlygą, todėl, pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 4 d. gali būti padaromas tik tyčia. Be to, kaip nurodoma skunde, išdėstytos aplinkybės visiškai atitinka ir būtinojo reikalingumo būklę, numatytą ATPK 17 str., kurią konstatavus asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti ATPK 250 str. 1 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo skundo netenkinti ir palikti galioti A. Š. atžvilgiu priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad A. Š. administracinė nuobauda (200 Lt bauda) paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. Š. prašė skundą tenkinti, panaikinti 2011-06-01 nutarimą ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Pareigūnė, pripažindama A. Š. kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nutarime nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus bei Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostatas. Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1-ajame priede nurodyta, jog kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ transporto priemonėms draudžia sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Pastarasis draudimas negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties A. Š. pripažintos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija ir savo skunde, tačiau teigia, jog kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus pažeidė vykdydamas tiesiogines darbo funkcijas, t.y. atlikdamas pasiuntinio pareigas, esant priverstinio sustojimo sąlygoms (KET 156 punktas), todėl jo veikoje nėra būtinojo ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios. Pareiškėjas taip pat mano, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių
Kelių eismo taisyklėse nei transporto priemonės sustojimo kelio ženklo Nr. 332 zonoje tikslas, nei transporto priemonę vairuojančio asmens atliekama darbinė veikla ar darbo pobūdis, leidžiantys stovėti šio ženklo zonoje, nėra numatyti, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė (tiesioginių darbo funkcijų atlikimas) sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių buvimo teisinės reikšmės bylai neturi. Kelių eismo taisyklių 1-ajame priede nustatyta, jog stovėti ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje leidžiama tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo pažymėtas nei skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, nei neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, todėl A. Š. turėjo būti atidus ir rūpestingas pasirinkdamas automobilio stovėjimo vietą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad sustojęs kelio ženklo Nr. 332 zonoje įjungė automobilio avarinę šviesos signalizaciją, nešalina jo atsakomybės – byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo priverstas sustoti ženklo Nr. 332 zonoje dėl kelyje susidariusios avarinės situacijos ar automobilio techninių gedimų, todėl remtis Kelių eismo taisyklių 156-uoju punktu ir vertinti susidariusią situaciją kaip priverstinį sustojimą šiuo atveju nėra pagrindo. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog A. Š. veiksmuose pagrįstai konstatuoti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., sudėties požymiai.
Dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis
Tam tikrų veikų, formaliai atitinkančių ATPK numatyto pažeidimo požymius, nelaikymo teisės pažeidimu pagrindas yra vieno iš pažeidimo požymių – veikos pavojingumo nebuvimas, tokiu atveju administracinė atsakomybė asmeniui nekyla. Viena iš administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių – tai būtinasis reikalingumas. Būtinasis reikalingumas atsiranda, kai asmeniui, jo sveikatai, gyvybei arba nuosavybei kyla pavojus ir jis, siekdamas šį pavojų pašalinti ir išvengti žalos sau ir kitoms vertybėms, pradeda atitinkamai veikti ir padaro ATPK numatytą veiką. ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Būtinasis reikalingumas šalina administracinę atsakomybę tik esant visoms sąlygoms.
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka patvirtinti, kad A. Š. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kaip nurodo pareiškėjas savo skunde, jeigu automobilį jis būtų pastatęs ne prie pat parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios Tilžės g. 139-20, Šiauliuose, t.y. kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, jo darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) panaudos sutarties pagrindu valdomas automobilis „M. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo A. Š., galėjo būti pagrobtas kartu su kitomis automobilyje buvusiomis pašto siuntomis, nes pareiškėjui nebūtų galimybės reaguoti į suveikusią signalizaciją. Toks situacijos vertinimas, nesant jokių objektyvių duomenų, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos pagrindu valdomam automobiliui ar jame buvusioms pašto siuntoms buvo iškilęs realus pavojus, leidžia daryti išvadą tik apie tariamą, pareiškėjo vaizduotėje egzistuojantį, o ne realų bei akivaizdų pavojų, iškilusį automobiliui ir pašto siuntoms. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių įvertinti galimai minėtiems objektams kilusios grėsmės pobūdžio bei ją palyginti su pavojumi, kurį A. Š. sukėlė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, nematyti, kad galimai kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl šių priežasčių vertinama situacija neatitinka būtinojo reikalingumo požymių visumos, akivaizdu, jog A. Š. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, todėl teisinių prielaidų administracinės bylos nutraukimui nėra.
Kita vertus, iš įvykio situacijos (pareiškėjo įsivaizduotos grėsmės automobiliui ir pašto siuntoms), akivaizdu, jog A. Š. veikė pažeisdamas privalomas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Dėl to yra pagrindas pripažinti, jog teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas ). Į šią aplinkybę priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta, priimtame nutarime nurodyta tik viena, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininko nuoširdus gailėjimasis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis). Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas keistinas.
Teismas, įvertinęs A. Š. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgdamas į jo asmenybę, į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytos) ir viena, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus pažeidėjui už padarytą pažeidimą minimalią ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės 2011 m. birželio 1 d. nutarimą ir A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį paskirti 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.