Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) panaudos gavėjas. Mokėjimo terminai yra suėję.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pakeitimai: 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr.T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251 (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pareiškėjas teismui pateikė Savivaldybės turto panaudos sutartį 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165, kuria panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė perduoda panaudos gavėjui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai penkeriems metams 30,74 kv. m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), sutarties terminas nustatytas nuo 2006-03-10 iki 2011-03-10 (b.l. 12-13). Šios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad panaudos davėja per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo perduoti 1 punkte nurodytą turtą ( pastaba: 1 punkte nurodyta 30,74 kv. m. negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini)) pagal perdavimo ir priėmimo aktą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė nei šios patalpos perdavimo ir priėmimo akto, kuriuo panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė būtų perdavusi atsakovui minėtas negyvenamąsias patalpas, nei perdavimo ir priėmimo akto, kuriuo atsakovas būtų grąžinęs šias patalpas panaudos davėjai. Yra pateiktas Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto apžiūros aktas 2011-07-07 Nr. TU9-11, kuriame nurodyta: „Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos atstovų nurodytą valandą patalpose nebuvo. Negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) įėjimo durys buvo užrakintos. Patalpas apžiūrėti ir perimti iš bendrijos nebuvo galimybių“ (b.l. 14). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovui faktiškai buvo perduotas naudotis minėtas nekilnojamojo turto objektas - negyvenamoji patalpa.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1996-01-31 iki 2008-10-22 buvo valstybės nuosavybė valdoma patikėjimo teise, valdytojas – Klaipėdos miesto savivaldybė, o nuo 2008-10-22 šis nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l.10-11). Teismui teikiamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija įrašų apie sudarytą panaudos sutartį su atsakovu nėra.

Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

Pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kaip jau paminėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad Savivaldybės turto panaudos sutartis 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos, būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta Savivaldybės turto panaudos sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.