- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- ATP-957-348/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04444-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „T. G.“
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. ir suinteresuoto asmens – UAB „T. G.“ atstovo R. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., 124¹ str. 7 d. V. V. surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 8 d. apie 18.20 val. K., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre atsisakė pasitikrinti neblaivumą, būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairavo transporto priemonę Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas baustas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, transporto priemonės privalomojo savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 16; 18 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. ir nubaustas 4600 litų bauda su transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, taip pat pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubaustas 40 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda V. V. paskirta 4600 litų bauda su transporto priemonės automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „T. G. LT“, konfiskavimu.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniame skunde prašo pakeiti Kauno apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą ir netaikyti transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrindė ir nemotyvavo kodėl nebuvo galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Dėl transporto priemonės konfiskavimo nukenčia visiškai niekuo dėtas trečiasis asmuo, t.y. įmonė, kurios vardu registruota transporto priemonės. Apelianto teigimu, tik jis vienas kaltas dėl padarytų pažeidimų, nes nedarbo dieną automobilį savavališkai paėmė ir įmonės teritorijos. Dėl to automobilio savininkas nebuvo atsakingas už minėtos transporto priemonės panaudojimą pažeidimų padarymo metu.
Skundo autoriaus teigimu, būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir pritaikius ATPK 30¹ str. neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Apelianto teigimu, tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (byla Nr. ATP-489-175/2014).
Šalies argumentai
UAB „T. G.“ atstovas R. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą ir netaikyti transporto priemonės – automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Skunde nurodo, kad jo atstovaujama įmonės, po V. V. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimu konstatuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam vairavus tarnybinį automobilį, ėmėsi visų priemonių, kad sulaikyti V. V. nuo bet kokių neteisėtų veiksmų įmonės atžvilgiu. V. V. buvo svarstomas visuotiniame susirinkime, iš jo buvo paimtas rašytinis pasižadėjimas nevairuoti bet kokios transporto priemonės. V. V. savavališkai, nedarbo dieną iš įmonės teritorijos paėmė automobilį. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju tik vienintelis V. V. yra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, o įmonė nėra atsakinga už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Nors ATPK 130² str. sankcijoje numatytas privalomas transporto konfiskavimas, tačiau pagal teismų praktiką, nustačius išskirtinę situaciją, leidžiančią daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t.y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuota neteisėta, transporto priemonė nekonfiskuojama.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimas yra teistas ir pagrįstas, todėl prašo nutarimą aplikti nepakeistą ir apeliacinių skundų netenkinti.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir jų kvalifikacijos nėra, apeliaciniuose skunduose prašoma tik panaikinti papildomos nuobaudos – transporto priemonių konfiskavimo, taikymą.
Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį visuomenei, V. V. asmenybę, už ATPK 130² str.. 124¹ str. 7 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skyrė jam keturių tūkstančių šešių tūkstančių baudą su transporto priemonių konfiskavimu.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ATPK 130² str. nuostatas, V. V. už minėtą pažeidimą paskirdamas pagrindinę nuobaudą – baudą, ir taikydamas papildomą nuobaudą – pažeidimų padarymui naudotų transporto priemonių konfiskavimą, kuri šio straipsnių sankcijose aprašyta kaip privaloma.
Pažymima, kad ATPK 26 str. nustatyta, jog konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal minėtą straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).
Taigi šiuo atveju tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimo netaikymas galimas, teismui nustačius teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos teisėto savininko valią. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu konfiskuota transporto priemonė – automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „T. G.“. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad V. V. iš UAB „T. G. LT“ teritorijos ne darbo metu automobilį pasiėmė be leidimo, taigi, apeliantų manymu, transporto priemone darant pažeidimą V. V. naudojosi jos teisėtam savininkui nežinant, tačiau apygardos teismas šiuos argumentus laiko neįtikinamais. Visų pirma, pažymima, kad V. V. yra UAB „T. G.“ direktorius. Nors jo netinkamas elgesys buvo svarstomas įmonės visuotiniame susirinkime bei buvo siekiama apriboti galimybę jam naudotis įmonės automobiliais, tačiau automobilis įmonės teritorijoje buvo paliktas su užvedimo rakteliais. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. V. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant būtent šią transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad V. V. galėjo laisvai disponuoti UAB „T. G.“ priklausančia transporto priemone ir be atskiro bendrovės sutikimo.
Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti ne pažeidėjui priklausančio automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-4-2012, 2AT-30-2013).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Apeliaciniuose skunduose prašoma vadovautis Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos teismų suformuota teismų praktika. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos ir skunduose minimų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas jomis nesivadovauja.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. ir suinteresuoto asmens – UAB „T. G.“ atstovo R. T. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.