Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L.-A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po M. L. mirties, priėmimo faktą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvai yra M. L. ir J. L. (el. b. 6 l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. L. (el.b. 9 l.) ir pareiškėja priėmė jo palikimą (el.b. 10 l.). M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b. 8 l.). Mirusiosios įpėdiniai - sutuoktinis J. L. ir dukra pareiškėja J. L.-A. (el.b. 29 l.) nors ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys kreiptųsi dėl atsiradusio palikimo. Todėl palikėjos palikimą turėjo teisę priimti jos duktė ir sutuoktinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris realiai palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t.y. nurodytu turtu naudojosi kaip savu, juo rūpinosi bei toliau gyveno name, adresu Nugalėtojų g. 11, Vilniuje.

Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamoje byloje ištyręs ir įvertinęs joje esančių įrodymų visumą, teismas, konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, įstatymui numatant galimybę priimti palikimą pradėjus faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį jos palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.