- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-485-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. (M. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Launeva“ ieškinį atsakovui M. C. dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Launeva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. C. nepagrįstai jam pervestas 4 500 Eur pinigines lėšas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 4 d. Teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, jis vėliau buvo tikslintas ir sudaro 437 951,31 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutiniu bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. K., kuris taip pat buvo vienintelis akcininkas iki (duomenys neskelbtini) Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) vieninteliu ieškovės akcininku tapo atsakovas M. C..
1.2. 2020 m. birželio mėn. iš ieškovės banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimai į atsakovo sąskaitą, t. y. 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur, 2020 m. birželio 6 d. – 2 000 Eur ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur; bendra ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suma – 4 500 Eur. Aptariamų mokėjimų paskirtyse nurodyta: „avansas“, „avansinis mokėjimas“, tačiau nėra jokių šių lėšų teisėtą pervedimą patvirtinančių dokumentų (sutarčių, aktų, sąskaitų ar kt.). Aptariamos 4 500 Eur piniginės lėšos atsakovui pervestos be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, o ieškovės turtas sumažėjo 4 500 Eur suma. Atsakovo praturtėjimui ieškovės sąskaita nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautas 4 500 Eur dydžio lėšas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. C. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, pakeisti atsakovą į S. K.. Atsakovas savo poziciją grindė tokiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovas niekada nebuvo ieškovės akcininkas, nesudarė akcijų pirkimo sandorio, nemokėjo už akcijas, o apie tai, jog yra įregistruotas kaip ieškovės akcininkas, sužinojo tik iš nemokumo administratoriaus. Atsakovas su S. K. susipažino naktiniame klube, jų niekada nesiejo jokie verslo ar darbo santykiai.
2.2. S. K. 2020 m. birželio 5–8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą. S. K. aptariamą savo prašymą motyvavo tuo, kad jo asmeninės sąskaitos yra užblokuotos ir jis negali pervesti lėšų, kurios yra reikalingos jo verslui. Atsakovas pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo. Atsakovas perdavė S. K. visas atsakovui pervestas 4 500 Eur lėšas. S. K. patvirtino tai 2023 m. birželio 14 d. rašytiniame paaiškinime.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs atsakovo atsiliepimą, nustatė ieškovei terminą pateikti savo poziciją dėl atsakovo prašymo pakeisti byloje atsakovą į S. K..
Šalies argumentai
4. Ieškovė pranešimu teismui nurodė, kad ieškinyje yra pasirinktas tinkamas atsakovas ir jo keisti neketina; pareiškė, jog laikosi ieškinio reikalavimų visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 500 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑78‑1092/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2024 m. vasario 28 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, įtraukė S. K.; įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur, kuriuos teigė perdavęs S. K.; nustatė šalims terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir poziciją apeliacinės instancijos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytais aspektais.
8. Trečiasis asmuo S. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
9. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas neneigia fakto, jog gavo iš ieškovės 4 500 Eur. Šioms lėšoms pervesti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Jokios reikšmės neturi tai, kur tos lėšos buvo panaudotos, ar išgrynintos ir grąžintos S. K., ar visgi išleistos kitur. Svarbu tai, kad ieškovės lėšos be jokio teisinio pagrindo buvo pervestos atsakovui. Atsakovas jas gavo neteisėtai ir jomis disponavo, užuot grąžinęs ieškovei.
Atsiliepimas
10. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti ieškinį, nes jis yra netinkamas atsakovas. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Launeva“ iš atsakovo M. C. 4 500 Eur be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo 147,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismo sprendimo motyvai:
12.1. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovui teko pareiga įrodyti ginčo lėšų gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą ginčo lėšas gauti negrąžintinai. Atsakovas siekė įrodyti, kad jis su S. K. iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K.; atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perdavė jas S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė nurodytų savo teiginių, todėl nėra pagrindo teismui pagal pareigas konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį.
12.2. Teismas, pasisakydamas dėl 2023 m. birželio 14 d. S. K. paaiškinimo įrodomosios vertės, pažymėjo, kad šis paaiškinimas neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jų visetu. Priešingai, nei teigia atsakovas, į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas niekaip nepatvirtina atsakovo teiginių, kad atsakovas su S. K. iš tikrųjų iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K., taip pat nepatvirtina, kad atsakovas perdavė šias lėšas S. K. ir nesinaudojo pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Teismas įvertino ieškovės nemokumo administratorius teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje duotus paaiškinimus apie S. K. telefonu paaiškintas aplinkybes ir tai, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog būtent jis surašė aptariamą paaiškinimą, taip pat paaiškino, kad niekas nematė šio paaiškinimo pasirašymo aplinkybių, išskyrus patį atsakovą ir trečiąjį asmenį.
12.3. Teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, įtraukė S. K., nustatė jam terminą atsiliepimui pateikti, taip pat buvo pripažinęs jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteikti trečiajam asmeniui S. K. procesinius dokumentus, informuoti jį apie procesą ir apklausti posėdyje. Visi teismo siųsti procesiniai dokumentai, be kita ko, ieškinys su priedais, teismo šaukimai, trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai. Tačiau trečiasis asmuo S. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat neatvyko į 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį. Teismas posėdžio metu žodinėmis nutartimis: pripažino, kad trečiojo asmens S. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas; atidėjo teismo posėdį 2024 m. spalio 15 d. Trečiasis asmuo S. K. neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, dėl to teismas atidėjo 2024 m. spalio 15 d. posėdį, taip pat 2024 m. spalio 16 d. nutartimi paskyrė trečiajam asmeniui S. K. 200 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Trečiasis asmuo, kuriam tinkamai ir iš anksto buvo pranešta apie 2024 m. gruodžio 5 d. posėdį ir apie tai, jog jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, ir vėl neatvyko į posėdį. Dėl nurodytų priežasčių teismas 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje konstatavo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad trečiasis asmuo atvyktų į posėdį, išnaudotos visos proceso įstatyme nustatytos priemonės užtikrinti, kad trečiasis asmuo dalyvautų posėdyje ir duotų paaiškinimus. Teismas atšaukė nutartį, kurią trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, ir nutarė tęsti bylos nagrinėjimą neatvykus trečiajam asmeniui. Pažymėta, kad, teismui išnaudojus visas proceso įstatyme nustatytas priemones, nebuvo galimybės posėdyje apklausti trečiojo asmens ir įsitikinti jo pozicija bei išsiaiškinti pasirašyto paaiškinimo aplinkybių, ar trečiasis asmuo paaiškinime nurodė teisingas aplinkybes, ar vis dėlto, kaip teigia administratorius, pasirašė jį vien tik dėl to, kad buvo prigąsdintas atsakovo.
12.4. Teismas nustatė, kad atsakovas iš ieškovės sąskaitos 2020 m. birželio 5–8 d. gavęs 4 500 Eur laikotarpiu nuo 5 d. iki 8 d. skirtinguose bankomatuose per kelis kartus išgrynino bendrą 3 000 Eur sumą, o 2020 m. birželio 9 d. išgrynino dar 1 300 Eur sumą. Taigi iš viso per šį laikotarpį išgrynino 4 300 Eur, nors iš ieškovės sąskaitos gavo didesnę sumą, t. y. 4 500 Eur, taip pat 186,07 Eur būtent ieškovės pervestų lėšų panaudojo atsiskaitydamas už įvairias prekes ir paslaugas. Aptariami įrodymai akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginius, neva atsakovas, gavęs iš ieškovės 4 500 Eur, visą sumą perdavė S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K..
Atsiliepimas
12.5. Atsakovo paaiškinimai 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje dėl ginčo pinigų išgryninimo buvo nenuoseklūs. Atsakovas, 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, negalėjo paaiškinti, kodėl išskaidė pinigų išgryninimą po kelias sumas ir skirtinguose miestuose. Atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus teismo posėdyje 2024 m. rugpjūčio 29 d., nurodė, kad išgrynino visas ginčo lėšas ir perdavė S. K., tačiau negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kaip konkrečiai vyko pinigų perdavimas S. K., nurodė, kad perdavė pinigus ne per vieną kartą, o per tris kartus, tačiau negalėjo atsakyti, nei koks konkrečiai laiko tarpas buvo tarp tų perdavimų, nei kada konkrečiai atsakovas perdavė pinigus S. K., nei kur konkrečiai perdavė visus tris kartus pinigus, kokioje konkrečioje vietoje, taip pat negalėjo atsakyti, ar perduodant pinigus dar kažkas dalyvavo. Ieškovo nenuoseklumą taip pat patvirtina tai, kad atsakovas, teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, aiškiai nurodė, jog S. K., atsakovui išgryninant ginčo pinigus, nestovėjo prie bankomatų ir jo nebuvo šalia atsakovo, tačiau jau po posėdžio atsakovas teigė priešingai, t. y. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš banko vaizdo medžiagą, neva patvirtinančią, kad S. K. buvo kartu su atsakovu, kai atsakovas išgrynino pinigus bankomate. Teismui patenkinus tokį atsakovo prašymą, buvo gauti duomenys, kad vaizdo medžiaga buvo automatiškai sisteminiu būdu ištrinta.
12.6. Pažymėta, kad bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog bet kuris vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje negalėjo nenumatyti, kad sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai veikti, todėl atsakovas turėtų prisiimti savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes. Pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu pinigai bus pervedami į jo sąskaitą. Teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje ne kartą išaiškino atsakovui pareigą įrodyti aplinkybes, kurias jis teigia. Teismas atsakovo prašymu apklaustos liudytojos L. M. parodymus, atsižvelgdamas į liudytojos paaiškinimus, jog apie visus atsakovo nurodytus teiginius sužinojo išimtinai tik iš paties atsakovo žodžių, įvertino kritiškai, kad jie niekaip nepatvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
12.7. Teismas konstatavo, kad yra akivaizdžių prieštaravimų tarp trečiojo asmens pasirašyto paaiškinimo ir kitų aptartų įrodymų visumos. Vien trečiojo asmens S. K. 2023 m. birželio 14 d. pasirašyto paaiškinimo šiuo konkrečiu atveju nepakanka konstatuoti, kad: atsakovas su S. K. iš tikrųjų iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K., kad atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perdavė jas S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo teiginių. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje.
12.8. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovas neįrodė, kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo sumą iš ieškovės, taip pat ir neįrodė, jog ginčo lėšos buvo panaudotos pačios ieškovės reikmėms. Teismas, byloje nustatęs ginčo lėšų pervedimo atsakovui faktą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, konstatavo, kad ginčo lėšos buvo pervestos atsakovui be jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas M. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas nuosekliai teigė, kad 2020 m. birželio 5–8 d. į atsakovą kreipėsi pažįstamas S. K. su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą. Visas atsakovui pervestas lėšas, t. y. 4 500 Eur, jis perdavė S. K.. Šį faktą vienareikšmiškai patvirtina S. K. 2023 m. birželio 14 d. surašytas paaiškinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Paaiškinime S. K. patvirtino, kad M. C. 4 500 Eur perdavė S. K.. Be to, atsakovas iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ gautas lėšas išgrynino. Taigi, atsakovas UAB „Launeva“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis niekada nesinaudojo, o perdavė jas įmonės vadovui S. K..
13.2. S. K. 2023 m. birželio 14 d. surašytas paaiškinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui vienareikšmiškai patvirtina, kad visas 4 500 Eur lėšas atsakovas atidavė S. K., tačiau teismui šis rašytinis įrodymas pasirodė nei pakankamas, nei patikimas nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Tačiau teismas patikėjo administratoriaus teiginiais, neva trečiasis asmuo yra įbaugintas atsakovo ir bijo atvykti į teismą. Teismas nusprendė, kad ši aplinkybė yra tokia svarbi, jog atšaukė nutartį, kuria trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, ir tęsė bylos nagrinėjimą neapklausęs trečiojo asmens. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad būtent S. K. iki bankroto bylos UAB „Launeva“ iškėlimo buvo jos vadovas. Būtent jis kreipėsi į atsakovą su prašymu pervesti jam bendrovės pinigus. Atsakovas niekada nebuvo ir nėra susijęs su bendrove. Todėl S. K. elgesys, visais įmanomais būdais vengiant priimti procesinius dokumentus ar atvykti į teismą, yra susijęs su atsakomybės bendrovės bankroto byloje išvengimu, o ne tariamu jo įbauginimu. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo į bylą teismui 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikto susirašinėjimo su bendra trečiojo asmens ir jo pažįstama Vaiva medžiaga, iš jo akivaizdu, kad trečiasis asmuo iš esmės yra linkęs pasinaudoti aplinkinių geranoriškumu, patiklumu. Jokio bauginimo aptariamoje situacijoje nebuvo. Teismas byloje ne kartą teismo posėdžius vykdė nuotoliniu arba mišriu būdu, todėl trečiajam asmeniui iš esmės net nereikėjo atvykti į teismą ir susidurti su atsakovu.
13.3. Tokiu atveju, kai į bylą yra pateiktas atitinkamas įrodymas (S. K. 2023 m. birželio 14 d. surašytas paaiškinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui), keliantis pagrįstų abejonių dėl atsakovo tariamai įgytų lėšų, teismas neturėjo teisės atšaukti nutarties dėl S. K. dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, o įrodymus įvertino tendencingai ir neatsižvelgdamas į trečiojo asmens akivaizdų vengimą dalyvauti bylos nagrinėjime.
13.4. Atsakovas ėmėsi visų veiksmų trečiajam asmeniui surasti – ne kartą bandė susisiekti su S. K. telefonu, savo iniciatyva bei lėšomis bandė įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui per antstolį, kontaktavo su trečiąjį asmenį taip pat pažįstančiais asmenimis, tačiau teismas šių atsakovo veiksmų iš viso nevertino. Byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą atlikti išsamų visų įrodymų rinkimą (apklausti S. K.) ir vertinimą.
13.5. Atsakovas tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada nebuvo likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ akcininkas. Akcijų pirkimo sandorio ar sandorių nesudarė, už akcijas nemokėjo, duomenų, kad atsakovo vardu buvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, taip pat nėra; atsakovas tokios sąskaitos, kuri būtų susijusi su likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ akcijomis, neturi ir niekada neturėjo. Apie tai, kad yra įmonės akcininkas, atsakovas sužinojo tik iš nemokumo administratoriaus. Ši aplinkybė taip pat leido teismui pagrįstai abejoti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bendrovės sąskaita kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Pažymi, kad atsakovas žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus. Visą laiką tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu ir net ankstesniame apeliaciniame skunde teigęs, jog teismui pateiktas paaiškinimas surašytas S. K., žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovui paklausus ir paprašius patikslinti, sudvejojo ir prisipažino, kad paaiškinimas nesurašytas S. K. ranka, o tik pasirašytas. Paaiškinimą surašė pats atsakovas. Ieškovės vertinimu, jei tokį paaiškinimą S. K. ir pasirašė, tai tik dėl aktyvaus atsakovo daromo spaudimo. Ieškovės vertinimu, jau tada esant labai dideliam trečiojo asmens įsiskolinimui ir jo grąžinimo negalimumui papildomos skolos priskyrimas jam didelės įtakos nepadarytų, o sudarytų galimybę atsakovui išvengti skolos grąžinimo ieškovei. Jei būtų tikima atsakovo pateiktu paaiškinimu, tai tokiais savo veiksmais ir atsakovas, veikdamas savo rizika, nesąžiningai padėjo S. K. išvengti atsiskaitymo prievolės prieš jo kreditorius. Pateiktas banko sąskaitos išrašas neįrodo, kad piniginės lėšos buvo išgrynintos ir grąžintos S. K..
14.2. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad trečiasis asmuo visais įmanomais būdais vengia priimti procesinius dokumentus ar atvykti į teismą, nes nori išvengti atsakomybės bendrovės bankroto byloje. S. K. jau anksčiau yra bendravęs su nemokumo administratoriumi, jo atžvilgiu dar anksčiau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl, ieškovės manymu, priežastys gali būti ir kitos. Ieškovės nuomone, teismas išnaudojo visus būdus, siekdamas apklausti trečiąjį asmenį S. K., ir dėl to bylos nagrinėjimas labai užsitęsė.
14.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie 4 500 Eur perdavimą S. K. ir jų panaudojimą įmonės reikmėms, jokių su tuo susijusių duomenų ir dokumentų administratoriui bankroto proceso metu nebuvo perduota. Atsakovo praturtėjimas neturi jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ar kt.). Atsakovas, įgijęs ieškovės pinigines lėšas, nesant teisinio pagrindo, prisiėmė riziką, kad ateityje tokios lėšos iš atsakovo gali būti išreikalautos. Atsakovas, nesant teisinio pagrindo, įgijo pinigines lėšas iš ieškovės, dėl to ieškovė patyrė akivaizdžius nuostolius, o atsakovas ieškovės sąskaita praturtėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
17. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.
Bylos faktinės aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Launeva“ iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinės bylos Nr. eB2‑134-614/2025). Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo trečiasis asmuo S. K., o atsakovas M. C. nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip vienintelis akcininkas.
19. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn. iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ banko sąskaitos buvo atlikti trys mokėjimai į atsakovo M. C. banko sąskaitą, t. y. 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur (nurodyta paskirtis „avansas“), 2020 m. birželio 6 d. – 2 000 Eur (nurodyta paskirtis „avansinis mokėjimas“) ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur (nurodyta paskirtis „avansas“). Bendra ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suma – 4 500 Eur. Atsakovas M. C. gavo šias 4 500 Eur pinigines lėšas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei nurodytais pavedimais pervestas pinigines lėšas.
20. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo. Ieškovė, kuriai atstovauja nemokumo administratorius, ieškiniu prašė nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu priteisti iš atsakovo nepagrįstai jam pervestas 4 500 Eur pinigines lėšas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis ieškovės piniginėmis lėšomis nesinaudojo, o visas jam pervestas lėšas perdavė įmonės vadovui S. K., todėl neturi piniginės prievolės ieškovei.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą atlikti išsamų visų įrodymų rinkimą (apklausti S. K.) bei vertinimą.
22. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto reglamentavimas numato, kad jeigu neatskleista bylos esmė, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tokiu atveju, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
23. Apeliantas nurodo, kad jis UAB „Launeva“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis niekada nesinaudojo, o perdavė jas įmonės vadovui S. K.. Apeliantas laikosi pozicijos, kad byloje esantis S. K. 2023 m. birželio 14 d. surašytas paaiškinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui vienareikšmiškai patvirtina, jog visas 4 500 Eur lėšas atsakovas atidavė S. K.. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atšaukė nutartį, kuria trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, ir tęsė bylos nagrinėjimą neapklausęs trečiojo asmens ir taip netinkamai išnagrinėjo bylą, įrodymus įvertino tendencingai, neatsižvelgdamas į trečiojo asmens akivaizdų vengimą dalyvauti bylos nagrinėjime.
Žemesnės instancijos teismas
24. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑78‑1092/2024, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas ir ši byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, buvo pažymėta (minėtos nutarties 17, 18 punktai), kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų atsikirtimų į ieškinį, kuriais jis iš esmės kėlė klausimą dėl apsimestinio sandorio (teisinį ginčo santykių kvalifikavimą atlieka teismas pagal pareigas), pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis likviduojamos dėl bankroto įmonės ieškinį, dėl viešojo intereso gali ir pats rinkti įrodymus, t. y. imtis priemonių apklausti S. K..
25. Nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi į civilinės bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, įtraukė S. K.. Remiantis bylos duomenimis apie bylos proceso eigą ir byloje panaudotus procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui būdus, nustatyta, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo derintos kelios CPK numatytos priemonės, kad teismo procesiniai dokumentai būtų įteikti trečiajam asmeniui S. K.. Teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui S. K. įteikti tinkamai pagal CPK nuostatas, tačiau trečiasis asmuo S. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykusį teismo posėdį. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė pradėti bylos nagrinėjimą neatvykus trečiajam asmeniui, nustatęs, kad jam tinkamai pranešta apie bylą, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Minėto 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu teismas trečiojo asmens S. K. dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažino būtinu ir tam, kad būtų išklausyti trečiojo asmens paaiškinimai, teismo posėdis atidėtas 2024 m. spalio 15 d. Byloje pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismo posėdžio, paskirto 2024 m. spalio 15 d., laikas buvo perkeltas iš 14.00 val. į 11.00 val. Iš 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas nustatė, jog trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir į šį teismo posėdį neatvyko, dėl to teismo posėdis buvo atidėtas. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi trečiajam asmeniui S. K. paskirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį. Trečiasis asmuo, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir apie tai, jog jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, į kitą teismo posėdį, paskirtą 2024 m. gruodžio 5 d., neatvyko.
26. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo neatvyko į tris teismo posėdžius, apie kuriuos jam buvo tinkamai pranešta, iš jų – į du teismo posėdžius, kuriuose jo dalyvavimas pripažintas būtinu, be to, į teismo posėdį neatvyko net ir pritaikius teismo nuobaudą (paskyrus baudą). Iš 2024 m. gruodžio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad šio teismo posėdžio metu teismas, nutardamas bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. K., kurio dalyvavimas teismo posėdžiuose anksčiau teismo buvo pripažintas būtinu, motyvuotai nurodė pozicijos dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinumo pakeitimo priežastis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens procesinį elgesį ir teismo atlikus procesinius veiksmus, kuriuos numato CPK, konstatavo, kad išnaudotos visos proceso įstatymo nustatytos priemonės užtikrinti, kad trečiasis asmuo dalyvautų teismo posėdyje, ir, atsižvelgdamas į protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekdamas užkirsti kelia procesui vilkinti, atšaukė ankstesnę teismo nutartį, kuria trečiojo asmens dalyvavimas pripažintas būtinu.
27. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas ėmėsi veiksmų trečiajam asmeniui surasti (bandė susiekti telefonu, savo iniciatyva ir lėšomis bandė įteikti procesinius dokumentus per antstolį, kontaktavo su trečiąjį asmenį taip pat pažįstančiais asmenimis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pažymėjo tai, kad atsakovui byloje remiantis trečiojo asmens pasirašytu paaiškinimu, atsižvelgiant į šio paaiškinimo turinį, aktualus atsakovo veiksmų vertinimas protingumo ir rūpestingumo aspektu. Atsakovui taip pat tenka tam tikra neapdairaus ir nerūpestingo elgesio rizika ir pasekmės, įskaitant įrodinėjimą leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, CPK 177 ir 178 straipsnis).
28. CPK 8 straipsnis numato, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. CPK 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir bylos proceso eigą, trečiojo asmens procesinį elgesį ir tai, kad dėl trečiojo asmens neatvykimo teismo posėdžiai buvo atidėti kelis kartus, byloje taikyta teismo nuobauda (bauda), tačiau trečiasis asmuo vis tiek neatvyko į teismo posėdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą pripažinti, jog buvo išnaudotos pakankamos proceso teisės nuostatose numatytos priemonės užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje ir galimybę jam duoti paaiškinimus, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs bylos proceso eigą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesiėmęs pakankamų ir protingų procesinių priemonių, atšaukė nutartį dėl trečiojo asmens būtino dalyvavimo teismo posėdžiuose ir tęsė bylos nagrinėjimą neapklausęs trečiojo asmens, dėl to tokius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
30. Apeliantas remiasi argumentais, kad faktą, jog visas jam pervestas lėšas, t. y. 4 500 Eur, atsakovas perdavė S. K., vienareikšmiškai patvirtina S. K. 2023 m. birželio 14 d. paaiškinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus byloje, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir visumą bylos įrodymų, o išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą daryti tik iš įrodymų visumos.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑78‑1092/2024, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat buvo nurodyta ir tai, jog teismas, nagrinėjantis likviduojamos dėl bankroto įmonės ieškinį, dėl viešojo intereso gali ir pats rinkti įrodymus, t. y. įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino pinigus, kuriuos teigė perdavęs S. K. (minėtos nutarties 18 punktas).
32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur, kuriuos teigė perdavęs S. K.. Atsakovas kartu su 2024 m. kovo 29 d. rašytiniais paaiškinimais bylai pateikė savo banko sąskaitos, į kurią ieškovė pervedė ginčo lėšas, 2020 m. birželio mėn. išrašą. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovo pateiktame 2020 m. birželio mėn. jo banko sąskaitos išraše esančius faktinius duomenis.
33. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
34. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
35. Taigi teismas šalies įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 105 punktas).
36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo į bylą pateiktu 2020 m. birželio mėn. banko sąskaitos išrašu, nustatė, jog atsakovas iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ gautas lėšas iš tiesų išgrynino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavęs atsakovo 2020 m. birželio mėn. banko sąskaitos išraše esančius duomenis nustatė, kad atsakovas, iš ieškovės sąskaitos 2020 m. birželio 5–8 d. gavęs 4 500 Eur, laikotarpiu nuo birželio 5 d. iki 8 d. skirtinguose bankomatuose per kelis kartus išgrynino bendrą 3 000 Eur sumą, o 2020 m. birželio 9 d. išgrynino dar 1 300 Eur sumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas iš viso per šį laikotarpį išgrynino 4 300 Eur, nors iš ieškovės sąskaitos gavo didesnę sumą, t. y. 4 500 Eur, taip pat 186,07 Eur būtent ieškovės pervestų lėšų panaudojo atsiskaitydamas už įvairias prekes ir paslaugas (sprendimo 28 ir 29 punktai).
37. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo iš jo banko sąskaitos ginčo laikotarpiu išgrynintos sumos ir panaudotos lėšų sumos. Apeliantas nenurodo argumentų dėl tokių išvadų, padarytų įvertinus atsakovo banko sąskaitos 2020 m. birželio mėn. išrašo duomenis, neteisingumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog tokie nurodyti atsakovo banko sąskaitos 2020 m. birželio mėn. išrašo duomenys paneigia atsakovo teiginius, kad jis, gavęs iš ieškovės 4 500 Eur, visą sumą perdavė S. K. ir ieškovės pervestomis lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K..
38. Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus dėl ginčo pinigų išgryninimo aplinkybių, negalėjo nuosekliai, konkrečiai ir detaliai paaiškinti įrodinėjamų aplinkybių dėl išgrynintų lėšų perdavimo S. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino atsakovo paaiškinimų 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu (2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 18 min. 22 sek. iki 21 min. 40 sek.) ir atsakovo pozicijos 2024 m. spalio 1 d. teismui pateiktame prašyme dėl vaizdo medžiagos išreikalavimo nenuoseklumą dėl trečiojo asmens nebuvimo / buvimo šalia atsakovo išgryninant ginčo pinigus. Byloje pirmosios instancijos teismas rezoliucija tenkino atsakovo prašymą iš banko išreikalauti prašyme nurodytą vaizdo medžiagą, tačiau 2024 m. spalio 8 d. byloje buvo gauti duomenys, kad nuotraukų pateikti nėra galimybės, nes laikotarpis, kurio vaizdinės medžiagos prašoma, yra senesnis nei nuotraukų saugojimo laikotarpis ir jos buvo automatiškai sisteminiu būdu ištrintos.
39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, ėmėsi priemonių Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑78‑1092/2024, nurodytoms aplinkybėms ištirti. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino apelianto akcentuojamą rašytinį įrodymą – 2023 m. birželio 14 d. S. K. pasirašytą paaiškinimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės ir šį rašytinį įrodymą įvertino kartu su visuma kitų įrodymų, esančių byloje. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien trečiojo asmens S. K. 2023 m. birželio 14 d. pasirašytas paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad atsakovas su S. K. iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K. ir kad atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perdavė jas S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K., yra padaryta išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus faktinius duomenis, jų tarpusavio ryšį ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam vertinimui ir konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
40. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino šalių argumentus, kuriais jos rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), taip pat įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir motyvuotai pasisakė dėl jų teisinio vertinimo bei įrodymų, kuriais šalys remiasi, įrodomosios reikšmės (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustačius, jog ginčo lėšos pervestos atsakovui, ir atsakovui byloje neįrodžius, kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo lėšas iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo lėšos buvo pervestos atsakovui be jokio teisinio pagrindo. Kadangi byloje nustatytos visos CK 6.237 straipsnyje numatytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovui kyla pareigą grąžinti ieškovei 4 500 Eur kaip be teisinio pagrindo gautas pinigines lėšas, dėl to pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
41. Apeliantas nurodo argumentus, kad jis niekada nebuvo likviduojamos dėl bankroto UAB „Launeva“ akcininkas, akcijų pirkimo sandorio nesudarė ir nėra duomenų, jog atsakovo vardu buvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Pažymėtina, kad įmonės akcijų perleidimo ir įgijimo klausimas nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nenustatyta teisinio pagrindo pagal apeliacinio skundo argumentus panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.