- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-93-493/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60217-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 30 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė savo šeimos narį – tėvą A. G., dėl ko pastarasis nukrito ir krisdamas susimušė galvą, šiais savo smurtiniais veiksmais padarė A. G. muštinę žaizdą pakaušio srityje ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei tyčia į savo šeimos narį – motiną G. G. metė stacionarų kompiuterį, dėl ko pataikydamas jai į kairę koją smurtiniais veiksmais G. G. padarė minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, tuo nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.Nuteistasis M. G. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir prašo grąžinti jo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskyrė bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad savo kaltę jis pripažino ir dėl to labai gailisi. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad į teismo posėdį nebuvo iškviestas nukentėjusysis A. G. ir jame apklaustas. Pasak apelianto, akivaizdu, kad byla yra sufabrikuota policijos darbuotojo už jo praeityje padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas M. G. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme; nors nurodo, kad kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, bet teigia, kad byla yra sufabrikuota; prašo grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui bei apklausti nukentėjusįjį A. G..Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Byla gali būti grąžinama nagrinėti iš naujo tais atvejais, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, jeigu byla buvo išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl byla negali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisėtai neapklausė nukentėjusiojo A. G.. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalies ir BPK 291 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjant bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusieji tiesiogiai nėra apklausiami, tik paskelbiami jų apklausos protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu. Su tokia bylos nagrinėjimo tvarka M. G. sutiko, todėl pagrindo spręsti, kad jo teisės buvo pažeistos ar įrodymai surinkti netinkamai, nėra.Pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę taip pat nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. G. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kaltinamasis padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, smurtas panaudotas be jokios paaiškinamos priežasties, praeityje kaltinamasis vienuolika kartų teistas, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, nors yra darbingas. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems nusikalstama veika nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad tik griežta bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir paveikti nuteistąjį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. G., išlaidas sudaro 46,32 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.