Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus – atstovei G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. J. ir išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui dėl fizinio asmens – M. J. – pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog suinteresuotas asmuo – jos sūnus – M. J. nuo gimimo yra neįgalus, jam diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, visiškai nesiorientuoja, beveik nebendrauja, negali pasirūpinti savimi, jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Nuo pat gimimo ji – pareiškėja – rūpinasi sūnumi: ir pamaitina, ir perrengia, ir prausia bei rūpinasi visais kitais jo slaugos reikalais. Sūnus beveik visą dieną žaidžia automobiliukais. Jei ką skauda, neparodo ir nepasako – ima daužyti daiktus. Išėjus į lauką, ima bėgioti, o bandant jį sustabdyti, krenta ant žemės ir rėkia. Šiuo metu ji – pareiškėja – yra sveika ir gali būti neįgalaus sūnaus globėja bei turto administratore. Turimas darbas netrukdo rūpintis sūnumi ir ateityje netrukdys, nes ji dirba vakarais. Kitų asmenų, norinčių globoti jos sūnų, nėra. Sūnaus tėvas kartu nebegyvena – yra išsituokę. Suaugusi duktė – M. J. sesuo – sutinka, kad ji – pareiškėja – būtų M. J. globėja ir turto administratore. Paklausta, pareiškėja R. J. atsakė, kad yra veiksni, neteista ir administracine tvarka nebausta. Sūnus nekilnojamojo turto neturi, tačiau gauna neįgaliojo pensiją ir jam yra skiriami pinigai jo priežiūrai.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo M. J. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus – atstovė G. J. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, jog su pareiškėjos R. J. pareiškimu visiškai sutinka, nes suinteresuotas asmuo M. J. nuo vaikystės yra neįgalus – jam diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, – be kito asmens pagalbos negali tenkinti net būtiniausių savo poreikių, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti visose santykių srityse. M. J. rūpinasi jo motina – pareiškėja – R. J., kuri sutinka būti neveiksniu tam tikrose srityse pripažintino sūnaus globėja ir turto administratore. Pareiškėja atitinka moralinius ir įstatymo globėjui bei turto administratoriui keliamus reikalavimus. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį M. J., šiuo metu nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro Socialinių paslaugų žmonėms su proto negalia skyriaus socialinio darbuotojo išvadoje, parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo M. J. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: aiškiai nekalba, negeba pasakyti rišlių ir aiškių sakinių, negeba skaityti, rašyti ir skaičiuoti, suprasti gaunamos informacijos, nesiorientuoja laike ir erdvėje, negeba pasakyti savo duomenų; negeba nusiprausti, išsimaudyti, išsivalyti dantų, pasirūpinti rūbais ir avalyne, gyvenamąja namų aplinka; pats nepasiima ir nepasiruošia maisto, nors atsirenka, ką nori valgyti; nesuvokia sveiktos būklės, negeba nusakyti skausmo, ligos simptomų, patiria pykčio ir agresijos protrūkius, negeba vartoti gydytojų skirtų vaistų. Suinteresuoto asmens sveikatos būklė negerėja, jam reikalinga kito asmens pagalba.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-809 / 2018 nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui M. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F72.1); pagal savo psichikos būklę suinteresuotas asmuo iš esmės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose santykių srityse: tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturtinių. Dėl psichikos būklės M. J. negali dalyvauti teismo posėdžiuose, nes nesupras teismo proceso esmės.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens M. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens M. J. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintina neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo M. J. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens M. J. fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad yra duomenų apie jo pykčio priepuolius ir gresiją, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui M. J. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui M. J. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas), savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Pripažinus suinteresuotą asmenį M. J. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją ir turto administratorių (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnio). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. J. nekilnojamojo turto neturi, tačiau gauna neįgaliojo pensiją ir jo priežiūrai skirtus pinigus. Pareiškėja R. J. prašo teismo pripažintino neveiksniu tam tikrose srityse M. J. globėja ir turto administratore paskirti ją – motiną – pareiškėją R. J.. Pareiškėjos R. J. kandidatūrai pritaria suinteresuoto asmens M. J. atstovas advokatas R. L. ir išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Pareiškėja R. J. išsituokusi, gyvena kartu su sūnumi – suinteresuotu asmeniu M. J., – yra sveika ir darbinga, pagal sveikatos būklę gali slaugyti suaugusį sūnų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai: pavyzdinga ir atsakinga, punktuali, neturi žalingų įpročių, drausmine tvarka nebausta. Pareiškėja neteista ir administracine tvarka nebausta, nėra pripažinta neveiksnia kuriose nors srityse. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį M. J., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens M. J. interesais, daro išvadą, kad pareiškėjos R. J. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse M. J. globėja ir jo turto administratore.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pripažinti M. J., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse bei turto administratore paskirti R. J., gimusią (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.