Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-214-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
2A-214-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00175-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „O.K. Romsaas ir ko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-214-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00175-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.18.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O.K. Romsaas ir ko“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1048-490/2017 pagal ieškovės restruktūrizuojamos kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „O. K. Romsaas ir ko“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė RKB „Blauzdžių agroservisas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „O.K. Romsaas ir ko“ 31 919,32 Eur skolą, 5 829,07 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „O. K. Romsaas ir ko“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal šalių 2016 m. balandžio 18 d. pasirašytą skolų suderinimo aktą atsakovė buvo skolinga ieškovei 3 088,42 Eur. Po ieškinio padavimo, kuomet atsakovė patikslino savo buhalterinius duomenis, paaiškėjo, kad bendrovės skola ieškovei siekia 12 706,95 Eur. Anot atsakovės, likusios skolos dalies ieškovė reikalauja nepagrįstai, kadangi atsakovė 2012 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimais yra sumokėjusi UAB „Baltic Agro“ 50 000 Lt (14 481 Eur) už prekes, kurios buvo patiektos ieškovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei RKB „Blauzdžių agroservisas“ iš atsakovės UAB „O.K. Romsaas ir ko“ 31 919,32 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (31 919,32 Eur) sumą nuo 2017 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 510 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „O.K. Romsaas ir ko“ valstybei 797,30 Eur žyminį mokestį ir 10,68 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Iš ieškovės RKB „Blauzdžių agroservisas“ atsakovei UAB „O.K. Romsaas ir ko“ teismas priteisė 4 239,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „O. K. Romsaas ir ko“ 2012 m. balandžio 5 d. atliktų mokėjimų 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 Eur) sumai, kurie, anot atsakovės, buvo atlikti sumokant ieškovės skolos dalį prekių tiekėjui UAB „Baltic Agro“.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nei UAB „Baltic Agro“ 2010 m. balandžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KGV 233765, nei 2015 m. balandžio 15 d. krovinių važtaraščiai, kurių pagrindu atsakovė įrodinėjo skolų įskaitymo faktą, ieškovės nebuvo akceptuoti (pasirašyti), į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovė minėtas prekes iš UAB „Baltic Agro“ būtų gavusi, todėl, teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai nesukūrė ir negalėjo sukurti ieškovei jokių prievolių. Dėl paminėtos priežasties teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „O. K. Romsaas ir ko“ 2012 m. balandžio 5 d. atlikti mokėjimų pavedimai bendrai 50 000 Lt (14 481 Eur) UAB „Baltic Agro“ naudai negali būti laikomi įskaitymu už atsakovės skolą ieškovei.

Teismas pažymėjo, kad 2010 metais bendroves KB „Blauzdžių agroservisas“ (ieškovę), ŽŪB „Panoterių ūkis“ (prekių vežėją) ir UAB „O. K. Romsaas ir ko“(atsakovę) valdė vienas asmuo – Ole K. R.. Todėl tikėtina, kad, veikdamas UAB „O. K. Romsaas ir ko“ vardu, jis pervedė pinigus prekių tiekėjui UAB „Baltic Agro“, kuri savo ruožtu pervestą sumą užskaitė kaip ieškovės skolą pagal 2010 m. balandžio 15 d. sąskaitą faktūrą, nors ieškovė tokios sąskaitos nebuvo gavusi, taip pat jai nebuvo pristatytas ir krovinys. Teismo vertinimu, aptartoje situacijoje tikėtina, kad krovinys (prekės) galėjo būti pristatytos ŽŪB „Panoterių ūkis“.

Remdamasis ieškovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pasekoje atsakovė liko skolinga ieškovei 31 919,32 Eur sumą, kuri susidarė dėl atsakovės UAB „O. K. Romsaas ir ko“ 2013 m. kovo 29 d. – 2017 m. sausio 17 d. laikotarpiu neįvykdytų prievolių ieškovei. Pažymėjo, kad dalį skolos atsakovė pripažino gera valia, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31 919,32 Eur skolą yra pagrįstas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamų 5 829,07 Eur palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. teismas konstatavo, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos nepareikalavo atsakovės įvykdyti prievolę, todėl sprendė, kad atsakovei nebuvo nustatytas terminas prievolei įvykdyti, dėl ko palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „O.K. Romsaas ir ko“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo arba panaikinti 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei RKB „Blauzdžių agroservisas“ priteista iš atsakovės 19 212,37 Eur, ir šioje dalyje ieškinį atmesti; atlyginti atsakovo UAB „O.K. Romsaas ir ko“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens - ŽŪB „Panoterių ūkis“ materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Iš teismo išvadų seka, kad krovinio pagal važtaraščius Nr. 171107 vežėjas ŽŪB „Panoterių ūkis“ nepristatė krovinio gavėjui - ieškovei, o jį pasiliko sau. Tokiu būdu teismas tiesiogiai pasisakė dėl ŽŪB „Panoterių ūkis“ materialiųjų teisių ir pareigų, nustatydamas, kad už prekes įmonei UAB „Baltic Agro“ turi atsiskaityti ŽŪB „Panoterių ūkis“, o ne ieškovė.

Teismas nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovė atliko mokėjimus už ieškovę įmonei UAB „Baltic Agro“ ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovė minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą 2017 m. birželio 7 d. UAB „Baltic Agro“ pažymą, 2017 m. birželio 30 d. UAB „Archyvų sistemos“ raštą su pridedamais 3 CMR važtaraščiais Nr. 171107, 2010 m. balandžio 15 d. UAB „Baltic Agro“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) GV 233765, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jais vadovautis, sprendime nurodydamas, kad minėta sąskaita–faktūra nebuvo įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, tokios prekės ir važtaraščiai ieškovei nėra žinomi. Anot apeliantės, teismas tokiu būdu netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nes atleido ieškovę nuo pareigos pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo tas pats vadovas O. K. R., nes O. K. R. tuo metu, kai buvo išrašyta 2010 m. balandžio 15 d. UAB „Baltic Agro“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės atlikti 2012 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimai UAB „Baltic Agro“, nebuvo ieškovės vadovu nei vienasmeniu pajininku. Nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. ieškovės vadovu buvo E. S..

Vertindamas aplinkybes dėl ieškovės ir UAB „Baltic Agro“ tarpusavio santykių, teismas be pagrindo netaikė CK 6 knygos XXIII skyriaus normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ir vykdymą. Pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas priima (akceptuoja) PVM sąskaitą-faktūrą. Apeliantės vertinimu, 2010 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyti duomenys patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, kad tarp UAB „Baltic Agro“ ir ieškovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, o pridėti 3 važtaraščiai Nr. 171107 leidžia teigti, kad UAB „Baltic Agro“ perdavė prekes vežėjui (ŽŪB „Panoterių ūkis“), kad jos būtų nugabentos ieškovei. Remiantis šiais įrodymais, ieškovė privalėjo sumokėti UAB „Baltic Agro“ daiktų kainą.

Skundžiamajame sprendime nepasisakyta dėl aplinkybių ir įskaitymų, kuomet atsakovė buvo ieškovės kreditorius. Atsakovės skaičiavimai patvirtina, kad skola ieškovei tesudaro 12 706,95 EUR, tačiau šių aplinkybių pirmos instancijos teismas neįvertino ir motyvuotai neaptarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė KB „Blauzdžių agroservisas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

Apeliantės teiginiai yra nepagrįsti bei klaidinantys teismą. Jonavos rajono apylinkės teismas nesukūrė teisių ir pareigų ŽŪB „Panoterių ūkis“ ir nenustatė pareigos už prekes atsiskaityti įmonei UAB „Baltic Agro“. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė fakto, jog krovinys buvo pristatytas ieškovei. Visuose atsakovės pateiktuose įrodymuose (sąskaitoje–faktūroje, krovinio CMR važtaraščiuose) nėra jokių ieškovės atstovų parašų ar bet kokių įrodymų, jog tokie dokumentai buvo išrašyti su ieškovės žinia.

Apeliacinį skundą pateikęs advokatas M. B. atstovauja ŽŪB „Panoterių ūkis“ ir kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1959-260/2017, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog apie bylą nebuvo žinoma ŽŪB „Panoterių ūkis“.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Baltic Agro“ buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, iš kurių atsiradęs ieškovės įsiskolinimas dalinai buvo padengtas atsakovės pavedimais ieškovės kreditoriui, sumokant jam 50 000 Lt (14 481,00 Eur). Ieškovės nuomone, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti, kodėl ieškovė padengė likusią įsiskolinimo dalį UAB „Baltic Agro“ ir kieno interesais tai buvo padaryta.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ir atsakovė buvo susiję juridiniai asmenys per jos vadovą Ole K. R.. Teismas sprendime nurodė, jog visos trys įmonės priklausė vienam savininkui Ole K. R., o ne kad jis buvo jų vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatomis žemiau nurodytais motyvais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 31 919,32 Eur atsakovės skolą ieškovė kildina iš finansinių operacijų už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gruodžio 08 d., kur atsakovės skola paskaičiuota remiantis ieškovės buhalteriniais duomenimis (t. 1, b. l. 16-18, 19-24). Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia savo buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriais remiantis, anot apeliantės, atsakovės skola ieškovei siekia 12 706,95 Eur (t. 1, b. l. 110-112).

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės 2012 m. balandžio 5 d. atliktų dviejų mokėjimų ieškovės naudai, kuriais atsakovė sumokėjo UAB „Baltic Agro“ iš viso 50 000 Lt (14 481 Eur) už prekes, kurių, anot ieškovės, ji neužsakė, negavo ir už jas jokiuose dokumentuose nepasirašė (t. 1, b. l. 104, 108).

Pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. CPK 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Bylos duomenimis, ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų (ne)pagrįstumą dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) skolos įskaitymo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė viena juridinio pobūdžio aplinkybe, tai yra tuo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog pagal atsakovės nurodomą 2010 m. balandžio 15 d. sąskaitą–faktūrą ieškovė būtų gavusi prekes, jas priėmusi ir sutikusi už jas apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas aplinkybės galima nustatyti tik įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis prekių tiekėją (UAB „Baltic Agro“) ir prekių vežėją (ŽŪB „Panoterių ūkis“) bei pareikalavus iš dalyvaujančių byloje asmenų papildomų rašytinių įrodymų (CPK 179 straipsnis).

Iš 2010 m. balandžio 15 d. prekių tiekėjo UAB „Baltic Agro“ PVM sąskaitos–faktūros Nr. KGV 233765 duomenų matyti, kad prekių pirkėju nurodyta ieškovė; užsakymo Nr. 171107; prekių kiekis – 72 tonos (kas atitinka CMR važtaraščiuose nurodyta prekių kiekį); prekių kaina – 71 280 Lt (20 644,11 Eur) (t. 1, b. l. 144). Iš CMR važtaraščių nustatyta, kad prekių gavėju nurodomas tas pats UAB „Baltic Agro“, t. y. prekių tiekėjas pagal 2010 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą, o prekių vežėju – ŽŪB „Panoterių ūkis“, pas kurį, anot teismo, ir galėjo likti prekės, nes minėtų CMR važtaraščių ieškovė nepasirašė (t. 1, b. l. 141-143). Be to, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2012 m. balandžio 5 d yra sumokėjusi UAB „Baltic Agro“ 50 000 Lt (14 481 Eur) už ieškovei skirtas prekes, nors kaip teigia ieškovė, šių prekių ji nėra gavusi (t. 1, b. l. 104, 108).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tarp šalių taikomi įskaitymo teisiniai santykiai nebuvo vienkartiniai, juos taikė ir ieškovė (pvz. 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. ieškovės mokėjimai už atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ 145,55 Eur; žemės nuomos mokestis A. M. 2 215,59 Eur). Atsižvelgiant į nurodytą ir šios nutarties 17 pastraipoje aptartas aplinkybes, byloje liko neišaiškinta, kas prekių tiekėjui UAB „Baltic Agro“ pateikė prekių užsakymą Nr. 171107; kas apmokėjo UAB „Baltic Agro“ 2010 m. balandžio 15 d. sąskaitos likutį, sudarantį 21 280 Lt (6 163,11 Eur); kodėl CMR važtaraščiuose prekių gavėju nurodytas tas pats UAB „Baltic Agro“; koks buvo ŽŪB „Panoterių ūkis“ vaidmuo (ar tik prekės vežėjas, ar prekės vežėjas ir gavėjas). Be to, byloje liko nepašalintas ir teismo neaptartas 6 489,64 Eur skirtumas, dėl kurio yra šalių pateikti skirtingi 2013 m. birželio 11 d. piniginę operaciją liečiantys duomenys apie ieškovės atliktą 15 619,89 Eur mokėjimą (atsakovė nurodo 9 130,25 Eur mokėjimą).

Minėtiems prieštaravimams pašalinti teismas turėjo taikyti CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis įtraukti UAB „Baltic Agro“ ir ŽŪB „Panoterių ūkis“, nustatyti aplinkybes, susijusias su likusios 21 280 Lt (6 163,11 Eur) dydžio skolos UAB „Baltic Agro“ apmokėjimu, nustatyti faktinį prekių gavėją ir ginčijamos skolos dalies dėl 6 489,64 Eur apskaičiavimo aplinkybes ir tik po to spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

Dėl paminėtų procesinės teisės pažeidimų teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė