Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Civilinė byla Nr. e2S-818-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
e2S-818-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03605-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-818-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03605-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo, kurio pagrindu inicijuota teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. UAB „FUDO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-23 „Dėl kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 182) teritorijos poreikio visuomenei“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

3. Nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-23, kuriuo inicijavo teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti byloje Nr. T-40/2017 nusprendusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniam teismui. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 46 straipsnio 1, 2 dalies teisiniu reguliavimu, sprendė, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir (ar) tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas. UAB „FUDO“ prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės taryba inicijavo teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimą. Atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą bei jo pobūdį, aptartą teisinį reglamentavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-5/2016; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. T-92/2016), todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu UAB „FUDO“ prašo nutartį panaikinti ir grąžinti UAB „FUDO“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, esant abejonių dėl UAB „FUDO“ ieškiniu inicijuojamo ginčo rūšinio teismingumo, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas be pagrindo rėmėsi Žemės įstatymo 46 str. 6 d. nuostata. Šioje nuostatoje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė yra taikoma, kai teismine tvarka yra ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo (ar jo įgalioto asmens)/ Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio priimti sprendimai pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti. Joje nėra numatyta, kad kitų subjektų, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų priimti sprendimai inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą turi būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administraciniams teismams nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams srityje iš esmės yra teismingi tik ginčai dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tuo tarpu visi kiti su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams susiję ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

4.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2017-03-08 nutartimi Nr. T-40/2017, 2016-12-30 nutartimi Nr. T-92/2016 bei 2016-02-19 nutartimi Nr. T-5/2016 ir nepagrįstai nesirėmė Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, kurias UAB „FUDO“ nurodė ieškinyje. Nutartyse, kurias nurodė teismas, buvo sprendžiami teismingumo klausimai pagal kitokius nei pateikto ieškinio materialinius teisinius reikalavimus.

4.3. Ieškinyje nurodė, kad reikalavimas susiję su privačios nuosavybės (t. y. pastatų) paėmimu visuomenės poreikiams. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų reglamentuojamų nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (CK 4.47 str. 9 p., 4.67 str., 4.100 str.; Žemės įstatymo 45 str.). UAB „FUDO“ pareiškė ieškinį, siekdama apginti savo nuosavybės teises, taigi, inicijuojamas ginčas yra kilęs iš nuosavybės (civilinių) teisinių santykių. Remiantis CPK 22 str., ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Remiantis ABTĮ 16 str. 1 d., administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, ieškiniu inicijuojama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

4.4. Nurodo, kad jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl to, kuriam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – teismingas pareikštu ieškiniu inicijuojamas ginčas, prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad ši išspręstų ginčo teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-05-09 nutartį Nr. T-XX-37-08; 2010-10-19 nutartį Nr. T-2010-10; 2007-05-25 nutartį Nr. T-2007-05; 2009-02-18 nutartį Nr. T-XX-13-09; 2008-07-29 nutartį Nr. T-XX-58-08.

8. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateikti duomenys yra teismų informacinėje sistemoje Liteko, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini.

Dėl teismingumo

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

10. CPK 26 straipsnis nustato rūšinio teismingumo taisyklę, pagal kurią visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą yra svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį bei pobūdį (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2007 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. T-2007-05).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

12. Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m vasario 2 d. sprendimu Nr. T-23 dėl Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 182) teritorijos poreikio visuomenei, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 2 dalimi, pritarė šios teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui. Apeliantė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m vasario 2 d. sprendimą Nr. T-23, reikalavimą grindė pažeistomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d., Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 9 p. ir 2 d. nuostatomis. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „FUDO“ (apeliantės) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

13. Apeliantė nepagrįstai ieškinio teismingumą bendrosios kompetencijos teismui grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis (2008-05-09 nutartis Nr. T-XX-37-08; 2010-10-19 nutartis Nr. T-2010-10; 2007-05-25 nutartis Nr. T-2007-05; 2009-02-18 nutartis Nr. T-XX-13-09; 2008-07-29 nutartis Nr. T-XX-58-08). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė vadovaujasi teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos, t. y. bylose buvo sprendžiami klausimai dėl administracinių aktų, kuriais yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra/ nuspręsta paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nagrinėjamoje byloje teisinių santykių prigimtis skiriasi iš esmės, ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos administraciniu aktu nespręsta dėl apeliantės nuosavybės paėmimo, ginčijamas aktas susijęs su kultūros paveldo objekto teritorijos poreikio visuomenei procedūros inicijavimu. Tuo remiantis, nurodyta teismų praktika vadovautinasi tiek, kiek jose išaiškintos rūšinio teismingumo bendrosios taisyklės.

14. Apeliantė, vadovaudamasi šios nutarties 13 punkte nurodyta teismų praktika, nepagrįstai teigia, kad administraciniams teismams nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams srityje yra teismingi tik ginčai dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Toks apeliantės aiškinimas nepagrįstai susiaurina viešo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų apskundimo galimybę, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir aktualiai teismų praktikai.

15. Minėta, kad teismų praktikoje bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį bei pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra pradėta Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalies pagrindu, o inicijuojama pagal savivaldybės institucijai suteiktą teisę Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies pagrindu. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2017 m. kovo 8 d. nutartis Nr. T-38/2017).

18. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir/ ar tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Ši išvada atitinka ir suformuotą teismų praktiką (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. T-92/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartis Nr. T-38/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto teritorijos poreikio visuomenei procedūrą. Reikalavimą grindžia pažeistomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d., Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 9 p. ir 2 d. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti šį viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą yra administracinio teisinio pobūdžio. Apeliantė kitų reikalavimų ieškinyje nereiškė. Iš to seka, kad civilinių teisinių reikalavimų, kurie būtų pagrindas bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nėra pareikšta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byla nagrinėtina administraciniame teisme.

19. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad byla teisminga administraciniam teismui, atmestinas apeliantės prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl UAB „FUDO“ ieškiniu inicijuojamo ginčo rūšinio teismingumo nustatymo (CPK 36 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, susijusiomis su rūšinio teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacine tvarka patikrinta 2021 m. kovo 8 d. nutartis nekeistina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė