Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių apskrities VPK) 2019-08-19 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK 2019-08-19 nutarimu V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019-08-02 3.18 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai įvertinus paklaidą nustatytos 0,44 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skundą tenkinti.

Teisme Šiaulių apskrities VPK atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kadangi V. U. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, vertintini tik su paskirta nuobauda susiję klausimai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 800 iki 1100 eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

V. U.

dėl administracinio nusižengimo padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pagrįstai nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. U. paskirta minimali bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Skundą padavęs asmuo prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šį savo prašymą motyvuoja tuo, kad neblaivumas nežymiai viršija normą, taip pat tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas susijęs su jo pragyvenimo šaltiniu, be to, jos netekimas sukels neigiamų pasekmių jo šeimai. Tas pačias aplinkybes V. U. nurodė ir teismo posėdyje.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

V. U. padarytas nusižengimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tai, jog pats V. U. patiria (patirs) neigiamus taikytos nuobaudos padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Pažymėtina, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, asmeninių, šeimyninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Teismas šiame kontekste laiko itin reikšminga ir tą aplinkybę, jos iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro apie V. U. padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad šis padarytas nusižengimas – vairavimas transporto priemonės neblaiviam – nevienkartinis ir neatsitiktinis. V. U. Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-16 nutarimu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviam (0,84 promilės). Jam taip pat nuo 2015 metų nuolat paskiriamos nuobaudos už įvairiausius kitokius KET pažeidimus - greičio viršijimą, pareigos apdrausti ir įregistruoti jam priklausančias transporto priemones nevykdymą, taip pat už draudžiamo šviesoforo signalo nesilaikymą. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės itin neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, tasainiai žiūri į ankstesnius teisės pažeidimus (teismo posėdžiu nurodė, kad dalies nusižengimų nežino ar net neatsimena, prisiima kitų asmenų kaltę, tačiau baudas moka), nepadaro tinkamų išvadų, o paskirtosios administracinės nuobaudos – piniginės baudos, beje, 2016 m. taikytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neatgraso jo nuo administracinių nusižengimų darymo. Teismo vertinimu, tik piniginės baudos paskyrimas, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų duomenų, būtų neadekvati ir neproporcinga nuobauda padarytam nusižengimui.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, V. U. paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam terminui, nėra vertintinos kaip per griežtos. Esant šioms aplinkybėms, sušvelninus paskirtą nuobaudą baudą ir administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl V. U. skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Kartu išaiškintina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-03-13 nutarimu Nr. 237 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo 4 straipsniu, tik pirmojo patikrinimo metu nustačius didesnį nei 1,5 promilių girtumą, vairuotojas privalo atlikti antrąjį patikrinimą (išskyrus atvejus, kai eismo įvykio metu žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-08-19 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.