- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 1-92-238/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08425-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Civilinis ieškovas
- M. Z., UAB „V.“
- Kaltinamasis
- A. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Linai Kemežienei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „R.“ kambarinės padėjėja, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: ji, 2020 m. vasario 26 d., apie 22 val. 45 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. Z. metu, tyčia dūrė peiliu vieną kartą jam į juosmens dešinę pusę, tuo padarydama nukentėjusiajam M. Z. kiauryminį durtinį - pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu ir dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį M. Z.. Taip A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. Z. kaltumas padarius nusikaltimą (sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui M. Z.) patvirtinamas šiais bylos duomenimis.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. prisipažino kalta visiškai ir nurodė, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą M. Z.. Paaiškino, kad 2020-02-26 apie 19.30 val. ji ir sutuoktinis M. Z. grįžo iš darbo, pavakarieniavo, jis žiūrėjo televizorių, o ji naršė mobiliojo ryšio telefone. M. Z. paprašė duoti telefoną, ji nesutiko ir tarp jų kilo konfliktas. Jis bandė su jos rankos nykščiu atrakinti telefoną, ji priešinosi, jie grūmėsi. Jis telefono aparatą atėmė ir jį niokojo. Ji išėmė lagaminą, daiktus iš spintos, pareikalavo nukentėjusiojo dėtis daiktus ir išeiti iš buto. Tuomet jis supyko, stipriai suėmė už rankų ir stūmė ją į spintą, ji atbula traukėsi, o jis ėjo link jos. Tuomet ji išsigando, paėmė peilį nuo stalo ir kaip sužalojo M. Z., nepamena. Po dūrio, peilį padėjo ant stalo. Pamatė, kad jis (M. Z.) kažkam skambina, jam bėgo kraujas. Atvyko policijos pareigūnas L. M., jis matė sužalotą M. Z., o ji pripažino jį sužalojusi. Įvykio vietoje pareigūnai surado ir paėmė peilį, kuriuo ji sužalojo M. Z.. Įvykio metu M. Z. buvo apsirengęs chalatu.
Kaltinamoji A. Z. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusiajam nespyrė. Įvykio metu ji turėjo galimybę pasišalinti iš buto, tačiau nežino, kodėl to nepadarė. Prieš duriant peiliu nukentėjusiajam, jis savo rankose jokių daiktų neturėjo ir tuo metu prieš ją nesmurtavo, bet jai atrodė, kad smurtaus, nes jis buvo agresyvus. Šio įvykio metu ji buvo sužalota, kai M. Z. ją griebė už rankų, stipriai suspaudė, stūmė į spintą. Nukentėjusiojo atsiprašė, bet jis atsiprašymo nepriėmė. Įvykio metu buvo išgėrusi alaus, tačiau apsvaigusi nesijautė ir išgertas alaus kiekis neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Su nukentėjusiojo M. Z. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, dalį žalos atlygino ir sumokėjo jam 300 Eur. Su civilinio ieškovo UAB „V.“ civiliniu ieškiniu nesutinka. Su civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad 2020-02-26, po darbo grįžo į namus, bute buvo jis ir sutuoktinė A. Z.. Jis pavalgė, persirengė, apsivilko chalatą ir abu gulėjo lovoje. Jis (M. Z.) pamatė, kad A. Z. naršė telefone, susirašinėjo su kitu asmeniu, dėl to kilo konfliktas, grumtynės. Jis norėjo atimti telefoną, paskaityti žinutes, bet A. Z. tam priešinosi. Tuomet jis suėmė žmonos ranką, jos pirštu siekė atrakinti telefoną, o atrakinęs pamatė, kad ji susirašinėjo su kitu asmeniu. Todėl supyko, bandė sudaužyti telefoną. A. Z. išėmė lagaminą, jo drabužius ir pareikalavo išeiti iš buto. A. Z. paėmė peilį, bet jis peilį atėmė ir padėjo ant stalo. Norėjo skambinti draugui, iškviesti automobilį ir išvažiuoti. Tuomet jis nusisuko nugara į A. Z., ėmė iš kišenės savo telefoną, staiga pajuto dešiniame šone staigų skausmą. Atsisuko ir už jo nugaros pamatė stovinčią A. Z., kuri rankoje laikė peilį. Tada jis praskleidė chalatą, kuriuo buvo apsivilkęs, pamatė dešiniame šone sužalojimą ir bėgantį kraują. Iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, paprašė pagalbos. Jis ėjo į kitą patalpą, tuomet A. Z. jam spyrė į sėdmenis. Atvyko greitoji medicinos pagalba, jį išvežė į gydymo įstaigą, ten buvo operuotas, gydytas. A. Z. yra jo žmona, santuokoje gyvena nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Įvykio metu ji buvo gėrusi alaus, tačiau apsvaigusi nebuvo. A. Z. galėjo sužaloti grumtynių metu, kuomet norėjo atimti iš jos telefono aparatą. Tačiau jos atžvilgiu tiesiogiai nesmurtavo ir nesikėsino tai padaryti prieš jos atliktus veiksmus (dūrį peiliu jam į juosmenį). Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, iš A. Z. priteisti 905,49 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti jam (nukentėjusiajam M. Z.). Prašo jam priteisti iš A. Z. 350 Eur turėtų išlaidų advokatui apmokėti. Taip pat M. Z. (kaip UAB „V.“ atstovas) prašo iš A. Z. priteisti 3950,63 Eur turtinę žalą, padarytą UAB „V.“.
Liudytojas L. M. paaiškino, kad jis, kaip policijos pareigūnas, 2020-02-26 gavo pranešimą apie įvykį ir nuvyko į butą, esantį esančio (duomenys neskelbtini). Bute buvo A. Z. ir M. Z., jis buvo sužalotas ir kraujavo. Kraujo dėmės buvo matomos bute ant grindų ir ant megztinio. Bute buvo rastas ir paimtas nusikaltimo įrankis - peilis, ant jo matėsi kraujas. M. Z. įvardijo asmenį - A. Z., kuri konflikto pasekmėje jį sužalojo peiliu. A. Z. pripažino faktą, kad tai ji sužalojo M. Z.. Ji nurodė, kad smūgiavo peiliu ir tokiu būdu gynėsi nuo M. Z. galimo smurto. A. Z. nurodė, kad konfliktas kilo dėl telefono, nes sutuoktinis M. Z. norėjo patikrinti, kažką perskaitė, supyko, sulaužė telefoną, ją smaugė, dusino pagalve. M. Z. taip pat įvardijo konflikto priežastį – sutuoktinės A. Z. bendravimą telefonu su kitu asmeniu. A. Z. neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio, ji elgėsi adekvačiai, orientavosi aplinkoje. M. Z. suteikti pagalbą buvo iškviesti medikai, o A. Z. buvo pristatyta į policijos komisariatą.
Iš 2020-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas chalatas, ant jo raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Rastas sulaužytas telefonas „Samsung“. Rastas peilis, rankšluostis, ant jų rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Iš įvykio vietos paimtas rusvos spalvos su plastikine rankena peilis, telefonas, drabužiai ir kiti daiktai. (1 t., b. l. 28-30, 32-39)
Iš 2020-05-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Z. parodė nusikaltimo padarymo vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Ji nurodė, kad įvykio dieną kilo konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo, patvirtino aplinkybes apie tai, kad ji paėmė peilį nuo stalo, peiliu dūrė M. Z., jį sužalojo, jam bėgo kraujas. Taip pat parodė vietą bute, kur nukentėjusysis stovėjo, kuomet ji peiliu dūrė jam. (2 t., b. l. 60-62, 65-74)
Iš 2020-05-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. Z. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino aplinkybes apie tai, kad šiame bute prieš jį buvo padarytas nusikaltimas. Nurodė, kad konfliktas tarp jo ir A. Z. kilo dėl to, kad ji telefonu susirašinėjo su vaikinu, jis atėmė iš jos telefoną, perskaitė žinutes, telefoną metė, jį niokojo. Tuomet A. Z. išėmė lagaminą, liepė krautis daiktus, jį vijo iš buto, jis rinko jos išmėtytus daiktus. Tuomet pamatė ją stovinčią su peiliu rankoje, jį atėmė, padėjo ant stalo. Pasisuko nugara į A. Z., iš kišenės išsiėmė savo telefoną, ketino skambinti draugui, kai tuo metu pajuto stiprų skausmą dešinio šono srityje. Tuo metu, stovėdamas nugara, pasisukęs į kairės pusės kambario sieną, pamatė maždaug 0,5 m atstumu nuo jo, jam už nugaros iš dešinės pusės šono stovinčią A. Z., kuri stovėjo atsisukusi į jį dešinėje rankoje laikė į jį ašmenimis nukreiptą peilį. Pamatė, kad iš dešinės pusės šono bėga kraujas. Pranešė telefonu apie šį įvykį bendrajam pagalbos centrui. Po to ėjo į virtuvę parūkyti ir pajuto vieną spyrį į nugaros sritį, apatinėje nugaros dalyje, ties sėdmenimis. (1 t., b. l. 100-102, 103-117)
Iš 2020-04-17 ir 2020-05-04 daiktų apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai (rankšluostis, mobiliojo ryšio telefonas, megztinis, chalatas). Protokole užfiksuota, kad chalato išorinėje pusėje, priekinėje dešinės pusės dalyje, 7 cm nuo šoninės dešinės pusės siūlės matomas 6,0x5,0 cm dydžio plote, pavienis rudos spalvos sutepimas, panašus į kraują. Chalato išorinėje pusėje, nugarinėje dalyje 4 cm nuo šoninės dešinės pusės siūlės ir 64 cm nuo chalato apačios matomas 1,9 cm ilgio (vertikaliai) mechaninis medžiagos pažeidimas. Telefono ekranas pažeistas - suskilęs, suaižėjęs, korpusas pažeistas - sulenktas. Ant peilio, rankšluosčio, megztinio yra rudos spalvos dėmės panašios į kraują. (1 t., b. l. 47-48, 50-55, b. l. 73-74, 76-83 )
2020-04-17 Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis), kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu. (1 t., b. l. 62-64 )
Iš 2020-05-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad bendras peilio ilgis 230 mm. Peilio geležtė tiesi, vienašmenė, kurios paviršius yra violetinės spalvos. Geležtės ilgis 117 mm, plotis 21mm. Peilio rankena plastikinė, violetinės spalvos, kurios nugarėlė, šonai ir apačia vidurinėje dalyje yra švelniai išgaubta. (1 t., b. l. 66-67, 69-71)
2020-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 255/2020(06) nurodoma, kad M. Z. padarytas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant juosmens dešinę pusę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2020-02-26). Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 129-130)
2020-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 324/2020(06) nurodoma, kad sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės. (1 t., b. l. 134-135)
2020-02-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 215/2020(06) nurodoma, kad A. Z. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, kairės alkūnės srityje ir abiejuose dilbiuose. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2020-02-26). (2 t., b. l. 80)
Iš 2020-02-27 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad A. Z. nustatytas dešinio nykščio sumušimas ir kairės ausies sumušimas. (2 t., b. l. 81-82)
???Iš 2020-03-05 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Centro informacinėje sistemoje 2020-02-26 d. 22:49:47 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta pokalbio garso įrašo kopija. (2 t., b. l. 9)
Iš 2020-03-05 apžiūros protokolo matyti, kad BPC Alytaus skyriaus pateiktoje 2020-02-26 22:49:47 val. garso įrašo kopijoje girdėti kaip nukentėjusysis M. Z. praneša, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančiame bute, žmona puolė su peiliu ir jį sužalojo, jis kraujuoja, todėl jam reikalinga greitoji medicinos pagalba. (2 t., b. l. 10-11)
Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikta medicininė dokumentacija patvirtina aplinkybes apie tai, kad M. Z. buvo operuotas ir gydytas šioje įstaigoje nuo 2020-02-26. (1 t., b. l. 138, 141-153)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamosios A. Z. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad kaltinamoji A. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: ji, 2020 m. vasario 26 d., apie 22 val. 45 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. Z. metu, tyčia dūrė peiliu vieną kartą jam į juosmens dešinę pusę, tuo padarė nukentėjusiajam M. Z. kiauryminį durtinį - pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu ir dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį M. Z.. Taip A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Šias aplinkybes patvirtinta kaltinamosios A. Z., nukentėjusiojo M. Z., liudytojo L. M. parodymai, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas ir juose esantys duomenys, o taip pat kiti bylos duomenys – greitosios pagalbos kvietimo kortelėje, bendrojo pagalbos centro užfiksuota informacija.
Byloje nustatyta aplinkybė, kad A. Z. ir M. Z. buvo sutuoktiniai ir kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną (2020-02-26) jie abu buvo minėtame bute, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamoji A. Z. dūrė peiliu M. Z. į juosmens dešinę pusę, jį sužalojo, padarė jam (sutuoktiniui M. Z.) sunkų sveikatos sužalojimą.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. pripažino aplinkybę apie tai, kad įvykio dieną (2020-02-26) ji ir M. Z. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas ir ji peiliu sužalojo M. Z..
Byloje nustatyta, kad ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Z. taip pat pripažino aplinkybes apie tai, kad kilusio konflikto metu ji dūrė peiliu sutuoktiniui M. Z. ir jį sužalojo. Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, A. Z. nurodė nusikaltimo padarymo vietą, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes apie tai, kad peiliu dūrė M. Z., jį sužalojo, jis kraujavo.
Teismas, įvertinęs A. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, daro išvadą, kad dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, aplinkybių, jie yra nuoseklūs, vienodi ir jais patvirtinamas M. Z. sužalojimo faktas ir sužalojimą padaręs asmuo (A. Z.). Teismui yra pagrindas tikėti A. Z. parodymais apie nusikaltimo padarymą ir sutuoktinio M. Z. sužalojimą, nes jos parodymai atitiko kitus byloje esančius įrodymus.
Nukentėjusiojo M. Z. parodymai patvirtina aplinkybę apie tai, kad tikrai įvykio dieną (2020-02-26), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį peiliu sužalojo sutuoktinė A. Z.. Nusikaltimo padarymo aplinkybes nukentėjusysis M. Z. aiškino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, nukentėjusiojo M. Z. parodymai apie nusikaltimo padarymo ir jo sužalojimo aplinkybes sutapo su kaltinamosios A. Z. parodymais. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu tiek M. Z., tiek ir A. Z. nurodė tą pačią nusikaltimo padarymo vietą, nukentėjusysis patvirtino tas pačias aplinkybes apie tai, kad konflikto metu A. Z. peiliu dūrė jam (M. Z.) į juosmenį, jį sužalojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo M. Z., kaltinamosios A. Z. parodymais apie tai, kad 2020 m. vasario 26 d., apie 22 val. 45 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, nukentėjusįjį M. Z. sužalojo A. Z., nes nukentėjusiojo M. Z., kaltinamosios A. Z. parodymai atitinka liudytojo L. M. parodymus ir kitus rašytinius bylos duomenis, kurie užfiksuoti procesiniuose dokumentuose.
Liudytojas L. M. (policijos pareigūnas) patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2020 m. vasario 26 d., po 22 val., gavo pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą ir atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten rado A. Z. ir sužalotą M. Z.. Pamatęs sužalotą M. Z., jis pastarojo pasiteiravo, kas nutiko ir prie kokių aplinkybių jis buvo sužalotas. Šis nurodė, kad tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu žmona jį sužalojo peiliu. Tuomet, pasiteiravus šiame kambaryje buvusios A. Z., pastaroji prisipažino sužalojusi savo vyrą M. Z.. Ji nurodė, kad tai ji peiliu, buvusiu šiame kambaryje ant stalo esančioje lėkštėje, sužalojo savo vyrą.
Taip nustatyta, kad liudytojo L. M. parodymai patvirtino aplinkybę apie tai, kad įvykio dieną, įvykio vietoje, jis tikrai matė sužalotą M. Z. ir šis įvardijo asmenį, kuris jį sužalojo, o būtent kaltinamąją A. Z.. Taip pat liudytojo L. M. parodymai patvirtino aplinkybes apie tai, kad A. Z. pripažino faktą, jog peiliu ji sužalojo sutuoktinį M. Z..
Įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas patvirtina aplinkybes apie tai, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apžiūrėti daiktai, kurie buvo surasti ir paimti iš minėto buto (peilis, rankšluostis, chalatas, megztinis, mobiliojo ryšio telefonas). Įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina tai, kad apžiūrų metu, o būtent, nusikaltimo padarymo vietoje ((duomenys neskelbtini)), bute ir ant peilio, chalato, megztinio, rankšluosčio buvo rastos kraujo dėmės, o chalate buvo rastas mechaninis pažeidimas.
Taip byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vietoje - bute ir ant daiktų, kurie surasti įvykio vietoje, buvo rastas kraujas. Kaltinamoji A. Z. ir nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad po dūrio peiliu, nukentėjusysis kraujavo ir iš sužalotos vietos jam bėgo kraujas. Tai teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad ant peilio, drabužių, bute buvo rastas nukentėjusiojo kraujas, kuris ant peilio atsirado žalojimo metu ir ant drabužių, bute atsirado nukentėjusiojo kraujavimo pasekmėje po sužalojimo. Mechaninis pažeidimas chalate atsirado dūrio peiliu pasekmėje, nes nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis dėvėjo chalatą.
Kaltinamoji A. Z., nukentėjusysis M. Z. patvirtino aplinkybes apie tai, kad bute rastas ir paimtas peilis buvo tas pats peilis, kuriuo kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį. Taip pat kaltinamoji A. Z., nukentėjusysis M. Z. patvirtino aplinkybes apie tai, kad bute rastas ir paimtas chalatas yra tas pats chalatas, kuriuo įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad bute rastu peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis, o mechaninis pažeidimas chalate padarytas peilio dūrio metu, sužalojus nukentėjusįjį. Kadangi nukentėjusysis kraujavo, todėl kraujo dėmės ant peilio ir chalato atsirado sužalojimo pasekmėje.
Kaltinamosios A. Z. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo M. Z., liudytojo L. M. parodymus, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolo duomenis, iš kurių nustatyta, kad tikrai įvykio metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. Z. buvo sužalotas peiliu, nes įvykio vietoje rastas nusikaltimo įrankis-peilis, o ant peilio - kraujo pėdsakai.
Paminėti duomenys duoda teismui pagrindą daryti išvadą apie tai, kad įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) rastu peiliu buvo sužalotas M. Z., kraujas ant peilio atsirado dėl to, kad įvykio vietoje A. Z., durdama peiliu į juosmens dešinę pusę, smurtavo prieš M. Z., ten jį sužalojo, ir jo kraujo pėdsakai liko ant žalojančio įrankio (peilio).
Taigi, kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad nukentėjusysis buvo rastas sužalotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat rasti nusikaltimo įkalčiai, pėdsakai.
Yra pagrindas tikėti kaltinamosios A. Z., nukentėjusiojo M. Z., parodymais apie tai, kad minėtame bute kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį peiliu, nes nustatyta, kad tuoj po įvykio į įvykio vietą atvykęs policijos darbuotojas L. M. matė sužalotą M. Z., matė peilį, kraujo dėmes, o abu sutuoktiniai A. ir M. Z. jam nurodė, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė A. Z..
Kaltinamosios A. Z., nukentėjusiojo M. Z. parodymai apie tai kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį peiliu, taip pat aiškinimas, kad peiliu buvo smurtauta prieš nukentėjusįjį, jam durta į juosmens sritį, jis buvo sužalotas, atitinka specialisto išvadą, kur konstatuota, kad M. Z. padarytas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant juosmens dešinę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimo prieš M. Z. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra sužalojimo priežastis, o būtent, kad 2020-02-26 M. Z. padarytas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu, sužalojimas padarytas veikiant juosmens dešinę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu.
Ta aplinkybė, kad M. Z. buvo sužalotas 2020-02-26 ir jam kviesta pagalba, patvirtina Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte ir Greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuoti duomenys bei jų turinys. Šie duomenys patvirtina, kad juose užfiksuota informacija apie tai, kad 2020-02-26, 22:49:47 val. garso įrašo kopijoje girdėti kaip nukentėjusysis M. Z. praneša, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančiame bute, žmona puolė su peiliu ir jį sužalojo, todėl jam reikalinga greitoji medicinos pagalba.
Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad iki kaltinamosios A. Z. panaudoto fizinio smurto prieš M. Z., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Šią aplinkybę patvirtino kaltinamoji A. Z. ir nukentėjusysis M. Z.. Kaltinamoji pripažino faktą, kad ji peiliu dūrė vieną kartą M. Z. ir jį sužalojo. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė, jog ji vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam visiškai atitinka ir neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms.
Ta aplinkybė, kad M. Z. nustatytas kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu, sužalojimas padarytas veikiant juosmens dešinę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, o tai buvo peilis, kurio metalinės geležtės ilgis 117 mm, plotis – 21 mm, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, leidžia daryti išvadą, kad kūno sužalojimas buvo padarytas su grėsmę gyvybei ir sveikatai keliančiu bei žalojančio pobūdžio įrankiu, taip pat ir pakankamai didele jėga, nes smurto pasėkoje buvo sužalota pilvaplėvės ertmė ir padarytas storosios žarnos pažeidimas.
Taigi, sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad M. Z. sužalotas kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad A. Z. sužalojo M. Z. ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios A. Z. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė M. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tarp kaltinamosios atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu ji dūrė peiliu M. Z. į juosmenį, (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 117 mm.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad suduodama stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu-peiliu į juosmenį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodama peiliu smūgį į juosmenį žmogui ir turėdama gyvenimiškos patirties, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejinga. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios A. Z. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – M. Z. sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių (vienas), pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi, nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamoji A. Z. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario-sutuoktinio M. Z. sveikatą.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. nurodė, kad įvykio metu ji buvo išgėrusi alaus, tačiau apsvaigusi nebuvo. Taip pat nurodė, kad įvykio metu ji nespyrė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad įvykio metu kaltinamoji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, ji įspyrė vieną kartą jam į sėdmenis. Liudytojas L. M. nurodė, kad įvykio metu A. Z. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir elgėsi adekvačiai. Taip kaltinamosios A. Z., nukentėjusiojo M. Z., liudytojo L. M. parodymais paneigiama aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl spyrio į sėdmenis nukentėjusiajam, kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi. Byloje nėra kitų įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę dėl spyrio jam į sėdmenis. Nesant neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamoji spyrė nukentėjusiajam, visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai. Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės (nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir įspyrė vieną kartą į sėdmenis nukentėjusiajam), todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamoji A. Z. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis ar kad ji viršijo būtinosios ginties sąlygas. Ši išvada, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, daroma dėl šių aplinkybių. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Vertinant, ar kūno sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausiai būtina išsiaiškinti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; kūno sužalojimų padarymo mechanizmą; besiginančio kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Teismas, vertindamas aptartus požymius, pažymi, kad pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta kaltinamoji A. Z. nurodė, kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad ji atsisakė duoti nukentėjusiajam telefoną ir prieigą prie jo. Tuomet nukentėjusysis bandė telefoną atimti, jį niokojo, o prieš ją panaudojo fizinį smurtą (dusino uždėjęs pagalvę ant galvos, stipriai spaudė jos rankas, stūmė ją į spintą). Tuomet ji išėmė lagaminą iš spintos ir liepė jam krautis daiktus, reikalavo išeiti. Nukentėjusysis buvo agresyvus, artinosi link jos, tuomet ji paėmė peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam, gindamasi nuo galimo smurto.
Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad jis buvo nusisukęs nugara į A. Z., kai ši jam dūrė peiliu.
Specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas juosmens dešinėje pusėje ir sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtinas nukentėjusiojo aiškinimas, jog sužalojimo metu jis stovėjo nugara į kaltinamąją, o ši dešinėje rankoje laikydama peilį jam dūrė į dešinę juosmens pusę. Todėl, jeigu nukentėjusysis būtų stovėjęs priekiu atsisukęs į kaltinamąją, tai labiau tikėtina, kad jam sužalojimas būtų padarytas kairėje juosmens pusėje. Be to, daroma išvada, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų stovėjęs priekiu į kaltinamąją, tai jis būtų turėjęs galimybę užkirsti kelią kaltinamosios veiksmams, atimti peilį, ką jis buvo padaręs prieš tai, kai pirmą kartą kaltinamoji turėjo peilį ir jis jį atėmė, padėjo ant stalo.
Tačiau net ir tikint kaltinamosios pateikta įvykių seka, kad ji dūrė tuomet, kai nukentėjusysis artinosi link jos, tai tokiu atveju įvertinama tai, kad dūrio metu nukentėjusysis prieš kaltinamąją nesmurtavo, jokių įrankių neturėjo, jai smūgių nesudavė. Nukentėjusiojo veiksmai (nukentėjusiosios pastūmimas, jai būnant lovoje galvos dengimas pagalve, grumtynės dėl telefono) jau buvo pasibaigę, o kaltinamosios aiškinimu, po šių veiksmų ji turėjo galimybę pasišalinti iš buto.
Be to, iki dūrio peiliu, nukentėjusiojo veiksmai, jų pobūdis nebuvo tokie pavojingi kaip kaltinamosios veiksmai. Įvykių seka rodo, kad nukentėjusiojo veiksmuose nenustatytas įstatyme minėto pobūdžio kėsinimasis, prieš nukentėjusiojo sužalojimo padarymą jokie tyčiniai pavojingi veiksmai prieš A. Z. nebuvo atliekami, nukentėjusysis buvo nusisukęs ir bandė ieškoti telefono, abipusės grumtynės nevyko. Taigi, teismas nenustatė, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius kaltinamosios sveikatai, gyvybei ar turtui tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę, dėl kurios jai būtų reikėję gintis pačiai. Esant šioms aplinkybėms, nenustatyta, kad įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija ar būtinosios ginties ribų peržengimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. Z. atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Z. padarė vieną nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo sukeltos pasekmės - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, įvykdytas spontaniškai. Veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad kaltinamoji padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktiniui. Labai sunkios nusikalstamos veikos sukelta pasekmė – kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su durtiniu - pjautiniu storosios žarnos pažeidimu.
Kaltinamoji A. Z. ir nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis (norėjo atimti telefoną, patikrinti su kuo bendravo sutuoktinė ir ši tam pasipriešino) ir šis jų aiškinimas nepaneigtas.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. nurodė, kad būnant pas advokatą, ji atsiprašė nukentėjusiojo M. Z., tačiau šis atsipašymo nepriėmė. Nukentėjusysis M. Z. patvirtino aplinkybę, kad kaltinamoji A. Z. jo atsiprašė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. pakartotinai atsiprašė nukentėjusiojo M. Z. už jos atliktus nusikalstamus veiksmus.
Kaltinamoji A. Z. neteista. Ji dirba UAB „R.“, charakterizuojama teigiamai, kaip sugebanti greitai, tiksliai, be priekaištų atlikti užduotis, organizuoti darbus. Ji laikosi bendravimo etikos normų, atsakingai, pareigingai, profesionaliai atlieka pavestas užduotis, niekada nebuvo pažeidusi vidaus darbo tvarkos taisyklių, yra sąžininga, geranoriška, dėmesinga kitiems, punktuali, gerbiama kolektyvo, komunikabili, organizuota, iniciatyvi, reiškia norą tobulėti.
Kaltinamosios A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tuo ji padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio ir nusikalstamos veikos aplinkybes. Ji ėmėsi priemonių žalai atlyginti, gera valia atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamoji neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, dėl jų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pasižada ateityje nenusikalsti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kuri bus priteista. Kaltinamosios A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad A. Z. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, skiriant bausmę taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neteista ir teisiama pirmą kartą. Byloje negauta duomenų, kad po 2020 m. vasario 26 d. ji būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, taip pat negauta duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai. Ji dirba ir UAB „R.“ charakterizuojama teigiamai, kaip sugebanti greitai, tiksliai, be priekaištų atlikti užduotis, organizuoti darbus. Ji laikosi bendravimo etikos normų, atsakingai, pareigingai, profesionaliai atlieka pavestas užduotis, niekada nebuvo pažeidusi vidaus darbo tvarkos taisyklių, yra sąžininga, geranoriška, dėmesinga kitiems, punktuali, gerbiama kolektyvo, komunikabili, organizuota, iniciatyvi, reiškia norą tobulėti.
Darytina išvada, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė, nusikaltimą padarė spontaniškai, jis nebuvo iš anksto suplanuotas. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina išimtines kaltinamosios A. Z. padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybę apibūdinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiojo elgesys (nepagrįstai atėmė mobiliojo ryšio telefoną, reikalavo prieigos prie jo, pradėjo dėl to grumtynes, stūmė kaltinamąją), kaltinamoji kalta visiškai prisipažino, davė nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, gera valia dengia padarytą žalą nukentėjusiajam, dalis žalos atlyginta. Kaltinamoji pasižadėjo ateityje nenusikalsti, nurodė, kad padarė išvadas. Taigi, kaltinamosios elgesys iki nusikaltimo ir po nusikalstamos veikos padarymo parodo jos padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą. Nustatyta, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, neplanuotas, padarytas spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kaltinamosios pripažinimas padarius veiką ir nuoširdus gailėjimasis (viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai, nesistengė sumenkinti savo pačios vaidmens, atsiprašė nukentėjusiojo, gera valia atlygino dalį žalos).
Teismo vertinimu, šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad kaltinamoji A. Z. savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta jos atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai, ir dėl tokio elgesio gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios pozicija - kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, sutikimas kiek tik galima sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – atlyginti žalą, leidžia teismui spręsti ne tik apie jos nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio kaltinamosios elgesio. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Visos nuosprendyje aptartos aplinkybės rodo, jog šio straipsnio (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas) sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Z. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl jai taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (nesant BK 62 straipsnyje reikalaujamų sąlygų visumos dėl švelnesnės bausmės skyrimo) ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. Z., dalyvauti elgesio pataisos programoje).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo sulaikyta - 2020-02-26, 23.05 val., paleista - 2020-02-27, 15.02 val. Todėl, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme (vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinama.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. pareiškė 7905,49 eurų civilinį ieškinį, iš kurių 905,49 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 156-158, 159-174). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio durtine žaizda nugaros srityje ir sukeltu fiziniu skausmu. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir nedelsiant operuotas, kad išgyventų, o po to ir gydytas stacionare 10 parų. Po to buvo priverstas lankytis pas teismo medicinos ekspertus, šeimos gydytoją, dėl to patyrė nepatogumus bei finansinius nuostolius. Dėl patirtų sužalojimų patyrė ir kitokio pobūdžio nepatogumus, nes iki šių dienų jaučia moralinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl siekia materialinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad 2020 m. vasario 26 d. apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. Z., būdama neblaivi, peiliu sunkiai sužalojo jį, nes padarė durtinę žaizdą nugaros srityje, pažeidė žarnyną ir tik operatyvi medicininė pagalba išgelbėjo jį nuo galimų katastrofiškų pasekmių. A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jis (M. Z.) buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes dėl patirtų peiliu durtinių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, netikrumo bei baimės jausmą, kad panašūs smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu gali būti panaudoti ir ateityje. Šis netikrumo jausmas jį persekioja iki šiol, todėl reiškia civilinį ieškinį, nes tokią jo teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, kur numatyta, jog asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę kaltinamajam arba už kaltinamąjį atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Juo labiau, jog dėl patirtų rimtų sužalojimų kurį laiką negalėjo realiai dirbti, todėl patyrė materialinius nuostolius, juos turėtų dengti nusikaltimą padaręs asmuo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis. Po jam (nukentėjusiajam) nemalonaus įvykio 2020 m. vasario 26 d. apie 23 val., kai dėl kaltinamosios A. Z. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata, jis iš karto telefonu 112 kreipėsi pagalbos ir atvykę policijos bei medicinos pareigūnai jam suteikė ją. Išleistas iš ligoninės jis buvo priverstas kreiptis į teismo medicinos ekspertus, o todėl buvo sugaištas laikas, kamavo nežinomybė. Gydytis ligoninėje prireikė 10 parų, kur buvo ne tik operuotas, bet ir atidžiai sekamas dėl galimų infekcijų. Išleistas iš ligoninės, po konsultacijos pas šeimos gydytoją, gydėsi ir pats savarankiškai kompresais, raminamaisiais vaistais. Juos naudojo kelias savaites. Žala už vaistus nedidelė, nes sudaro vos 30,70 Eur, visų kvitų už kitus vaistus neišsaugojo. Kelionė pas teismo med. ekspertus į Alytų atsiėjo 14,99 Eur, 9,80 Eur atsiėjo asmens kortelės pakeitimas, kurią sužalojo A. Z. tą vakarą. Dėl patirtų sužalojimų, kurį laiką nedirbo, o kadangi yra UAB „V.“ direktorius, todėl visiškai nutrūko šios bendrovės veikla, nebuvo pajamų ir kad išgyventų buvo priverstas kreiptis materialinės paramos į savo mamą G. Z., kuri padėjo jam, tačiau 850 Eur skola mamai G. Z. pagal 2020 m. gegužės 18 d. vekselį išliko ir neatlyginta iki šiol, todėl iš viso buvo patirta 905,49 Eur dydžio materialinė žala, kuri neatlyginta iki šiol ir kuri priteistina jam, M. Z.. Šias pinigų sumas patvirtina pridedami čekiai už vaistus, čekis už degalus, kvitas už asmens kortelės pagaminimą bei 2020 m. gegužės 18 d. paprastasis vekselis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Ši imperatyvi įstatymo nuostata įpareigoja asmenį, pripažintą kaltu, atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą. įstatymas šiuo atveju yra imperatyvus ir teismas pagal nusistovėjusią teismų praktiką vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Dėl neteisėtų ir nusikalstamų A. Z. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu 2020 m. vasario 26 d. vėlų vakarą, jis patyrė ne tik fizinį skausmą dėl durtinės žaizdos nugaros srityje, tačiau ir kitus nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, o vėliau ir dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją, kurį laiką jis vengė susitikti su bet kuo dėl nepatogių jam klausimų, nes jam peiliu smogė ne bet kas, o žmona ir ne iš reikalo, o girtumo ir siuto išdavoje. Naktimis jis neramiai miega, nepadeda ir raminamieji vaistai, o visa tai yra patirto sužalojimo pasekmė. Be abejonės, jis pats vis dar nėra užtikrintas, kad artimiausiu metu vėl neatsitiks kažkas panašaus, nes A. taip ir nepripažįsta savo kaltės visiškai, įvykį interpretuoja savaip, kad išvengti bet kokios atsakomybės, kaltina jį dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, iki šiol net neatsiprašė. Reikalavimo pagrįstumas grindžiamas tuo, jog aš iš karto po smurtinių veiksmų 2020 m. vasario 26 d. vakarą jo atžvilgiu, kreipėsi medicininės pagalbos, kvietė policijos pareigūnus, kad nedelsiant būtų suteikta reikiama medicinos pagalba. Atvyko tarnybos, buvo hospitalizuotas, nedelsiant operuotas, o po to, jau išleistas iš ligoninės, atsidūrė pas teismo medicinos ekspertus Alytuje, kur buvo konstatuoti padaryti sužalojimai. Neabejoja, kad policijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos pareigūnai šias aplinkybes paliudys teisme. Kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, pavojingas gyvybei, patvirtina duomenys, esantys informacinėse laikmenose, pačios kaltininkės A. Z. apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei kita bylos medžiaga. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgs į nusikaltimu jam padarytos skriaudos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės šiai baudžiamajai bylai aplinkybes, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinę žalą įvertina 7000 Eur ir mano, jog ši neturtinė žala priteistina iš kaltinamosios A. Z., kuri iki šiol taip ir neatsiprašė jo, nors gyvena netoliese, o todėl iš jos priteistina prašoma suma 7000 Eurų patirtai moralinei žalai atlyginti yra reali. Prašo priteisti iš A. Z. 7000 Eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Dėl civilinio ieškovo UAB “V.” pareikšto 3950,63 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad M. Z. yra UAB „V.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, atlieka visas nedidelei įmonei egzistuoti būtinas funkcijas, todėl A. Z. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį 2020 m. vasario 26 d. išdavoje, M. Z. realiai negalėjo dirbti laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir dėl to sutriko UAB „V.“ veikla, bendrovė patyrė 3010,04 Eur nuostolį, o šią aplinkybę patvirtina UAB „V.“ 2020 m. gegužės 18 d. pažyma. Susidarė 562,95 Eur įsiskolinimas Sodrai ir 377,64 Eur skola UAB „Tele 2“. UAB „V.“ iš viso patyrė 3950,63 Eur dydžio nuostolį, kuris turėtų būti priteistas iš A. Z., nes žala neatlyginta iki šiol. Ši žala atsirado dėl A. Z. kaltų veiksmų, o jos dydį patvirtina dvi buhalterinės pažymos, UAB „Tele 2“ sąskaitos bei išrašas iš „Swedbank“ sąskaitos.
Prie civilinio ieškinio pridėjo: du kvitus už vaistus, čekius už degalus ir asmens kortelės pagaminimą, UAB „V.“ dvi buhalterines pažymas, UAB „Tele 2“ sąskaitą, Swedbank sąskaitos išrašą, UAB „V.“ registro liudijimo kopiją, dokumentą dėl jo įgaliojimų.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. civilinį ieškinį palaikė ir prašė iš A. Z. priteisti: 905,49 Eur turtinei žalai atlyginti, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti jam (nukentėjusiajam M. Z.). Taip pat prašė iš A. Z. priteisti jam 350 Eur (patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti).
Teisminio nagrinėjimo metu M. Z. palaikė civilinio ieškovo UAB „V.“ civilinį ieškinį ir prašė iš A. Z. priteisti 3950,63 Eur turtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui UAB „V.“.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas advokatas K. G. pateikė medicinos dokumento išrašą, kuriame nurodyta, kad 2020-10-13 atlikta operacija M. Z. ir po operacijos jis buvo gydytas ambulatoriškai iki 2020-11-30. (2 t., b. l. 186).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas advokatas K. G. pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo patvirtinama, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui apmokėti yra 350 Eur (2 t., b. l. 185).
Kaltinamoji A. Z. su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. civiliniu ieškiniu (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) sutiko iš dalies.
Kaltinamoji A. Z. paaiškino ir pateikė duomenis apie tai, kad ji yra atlyginusi 400 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam M. Z. (2 t., b. l. 170, 171, 172, 3 t., b. l. 1).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. patvirtino aplinkybę apie tai, kad kaltinamoji A. Z. yra sumokėjusi jam 400 Eur ir iš dalies atlygino neturtinę žalą.
Kaltinamoji A. Z. su civilinio ieškovo UAB “V.” civiliniu ieškiniu nesutiko.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, nukentėjusiajam turtinė žala padaryta kaltinamosios A. Z. nusikalstamais veiksmais, todėl turtinę žalą kaltinamoji privalo atlyginti visiškai. Nukentėjusysis M. Z. patvirtino, kad žala už vaistus sudaro - 30,70 Eur, kelionės pas teismo medicinos ekspertus į Alytų išlaidos - 14,99 Eur, asmens kortelės pakeitimas kainavo - 9,80 Eur. Dėl patirtų sužalojimų kurį laiką nedirbo, UAB „V.“ veikla visiškai nutrūko, nebuvo pajamų ir kad išgyventų buvo priverstas skolintis pinigus, susidarė 850 Eur skola mamai G. Z. pagal 2020 m. gegužės 18 d. vekselį. Todėl iš viso buvo patirta 905,49 Eur dydžio turtinė žala. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtino nukentėjusiojo M. Z. nurodytas aplinkybes dėl patirtų išlaidų ir turtinės žalos susidarymo (2 t., b. l. 159-167). Todėl esant šioms aplinkybėms, yra įstatyminis pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas advokatas K. G. pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo patvirtinama, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui apmokėti yra 350 Eur (2 t., b. l. 185). Ši suma iš kaltinamosios A. Z. priteistina nukentėjusiajam M. Z., nes jis patyrė išlaidas advokatui apmokėti ir tai yra įrodyta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios A. Z. nusikalstama veika nukentėjusiajam M. Z. padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad dėl sužalojimo, operacijų jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius, emocinius išgyvenimus, kankina nemiga, vaistai nepadeda, negalėjo dirbti ir gauti pajamas, taip patyrė gyvenimiškus nepatogumus. Šiuo nukentėjusiojo aiškinimu teismas tiki, nes byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamosios, operuotas, gydytas, todėl realu, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes (padarytas tyčinis, labai sunkus, baigtas nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis operuotas, gydytas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, gyvenimiškus nepatogumus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam išliko labai neigiami sveikatos padariniai ateičiai. Įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamosios aiškinimu, jos turtinė padėtis nėra gera, gaunamos pajamos nėra didelės, turto neturi, šiuo nuosprendžiu priteisiama ir turtinė žala) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 3000 Eur. Kadangi dalis žalos (400 Eur) atlyginta, todėl iš kaltinamosios A. Z. priteistina suma yra 2600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB „V” civilinis ieškinys netenkinamas, kadangi nėra pakankamai įrodytas. UAB „V.“ civiliniam ieškiniui pagrįsti byloje pateikti duomenys (2 t., b. l. 168-174). Pažymoje (2 t., b. l. 168) nurodyta, kad UAB „V.“ nedirbo nuo 2020-02-27 iki 2020-04-10 (44 darbo dienos), patyrė 3010,04 Eur nuostolių. Tačiau nenurodyta, kas sudaro šiuos nuostolius ir nepateikta duomenų, kas šiuos nuostolius pagrindžia. Pateikta Tele2 sąskaita už balandį (2 t., b. l. 170) - 377, 64 Eur, tačiau iš šios sąskaitos neaišku, už kurį laikotarpį susidarė mokėtina suma, nes sąskaitoje nurodyta bendra suma 377, 64 Eur, iš jų negauta suma – 285,37 Eur (neaišku už kurį periodą). Pateikta UAB „V.“ darbo užmokesčio, socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimo susidarymo pažyma (2 t., b. l. 169), tačiau civiliniam ieškiniui pagrįsti ji nėra pakankamai informatyvi. Teisminio nagrinėjimo metu M. Z. negalėjo paaiškinti ir nepatvirtino bei negalėjo nurodyti aplinkybių dėl patirtų UAB „V.“ nuostolių. Be to, nustatyta, kad A. Z. ir M. Z. santuokinio turto nėra pasidalinę, UAB „V.“ turtas yra jų bendra jungtinė nuosavybė. Todėl nėra įrodyta ir nustatyta, kiek tiksliai žalos patyrė UAB „V.“ ir kokia patirtos žalos dalis priklauso M. Z.. Todėl civilinio ieškovo UAB „V.“ civilinis ieškinys netenkinamas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2315,34 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo M. Z. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 189-190; 191-192). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas M. Z. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 2315,34 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, SAM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažintina civiline ieškove baudžiamojoje byloje ir tenkintinas jos civilinis ieškinys dėl 2315,34 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl civilinei ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Prašo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš A. Z. priteisti 2315,34 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiolikos Eur 34 centų) žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kaltinamoji A. Z. su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios A. Z. priteistina 2315,34 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamoji ją privalo atlyginti visiškai.
Taip pat tenkinamas prašymas priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas tenkinamas dėl sekančių aplinkybių. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamosios A. Z. nusikalstamų veiksmų pasekmėje buvo padaryta 2315,34 Eur žala Valstybinei ligonių kasai, ji nėra atlyginta, todėl yra įstatyminis pagrindas iš A. Z. priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
A. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. Z., dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 26 d., 23.05 val. iki 2020 m. vasario 27 d., 15.02 val. (vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms) ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra laisvės apribojimas 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. Z. 905,49 Eur (devynis šimtus penkis eurus keturiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Z..
Priteisti iš A. Z. 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Z..
Priteisti iš A. Z. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokatui apmokėti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Z..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. Z. 2315,34 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų trisdešimt keturis centus) žalai atlyginti (nukentėjusiojo M. Z. gydymo išlaidos) ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT217300 01000248 4333).
Civilinio ieškovo UAB “V. civilinio ieškinio netenkinti ir jį atmesti.
Sunaikinti daiktus: pilkos spalvos chalatą, juodos spalvos megztinį, mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, peilį, žalios spalvos rankšluostį, 3 (tris) medvilnines šluoteles spec. konteineriuose su nuoplovomis, kurie perduoti saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, ir vieną kompaktinį diską, kuriame įrašyta 2020-02-26 pranešimo garso įrašo kopija gauta iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, pridėta prie bylos voke Nr. 1.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.