Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, spręsdama pareiškėjai G.S. atstovaujančios advokatės Danutės Puzirauskienės pateikto skundo dėl administracinio akto panaikinimo priėmimo nagrinėti klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai G.S. atstovaujanti advokatė Danutė Puzirauskienė 2015 m. balandžio 20 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei T.P.“ dalį, kuria T. P. atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant 0,02 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, asmuo skundu į teismą kreipiasi laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, įskaitant ir laikydamasis įstatymo nustatytų terminų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Taigi, šis specialaus įstatymo nustatytas terminas taikytinas asmenims, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Kitiems asmenims, manantiems, kad valstybės įgaliotos institucijos priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, nurodytas terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai jiems tapo žinoma apie tokio asmens teises ar teisėtus interesus pažeidžiančio administracinio akto egzistavimą.

Pareiškėja G. S. ginčija Utenos apskrities viršininko sprendimą, priimtą 2006 m. liepos 26 d. Ginčijamas sprendimas priimtas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. Tai reiškia, kad nurodytas sprendimas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka pareiškėjai nebuvo išduotas, todėl apie jo egzistavimą G. S. sužinojo iš kitų šaltinių. Atsižvelgus į G. S. skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinus prie skundo pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjai informaciją apie Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei T.P.“, kurį pareiškėja vertina kaip pažeidžiantį jos teises ar teisėtus interesus, pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, daroma išvada, kad jie leido tinkamai nustatyti viešojo administravimo subjektą, priėmusį individualų administracinį aktą, šio akto priėmimo datą, numerį, priimto sprendimo esmę ir sukeliamas pasekmes. Be to, nurodyto rašto turinys leidžia teigti, kad pareiškėja, kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, turėjo ir savo iniciatyva surinktos informacijos apie Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės ir buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo žinoma, kad vieno iš jai suprojektuotų žemės sklypų dalis patenka į paminėtą žemės sklypą ir yra perduota trečiojo asmens nuosavybėn. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leido pareiškėjai spręsti, kad tai pažeidžia jos teises įsigyti privačion nuosavybėm pageidaujamą žemės sklypą.

Teismas, įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai pateiktus duomenis, sprendžia, kad jie buvo pakankami ir leido parengti bei pateikti administraciniam teismui skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei T.P.“ panaikinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Vilniaus apygardos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą patvirtina, kad pareiškėja naudojosi advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pareiškėja, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, savo teisę į teisminę gynybą privalėjo ir turėjo galimybę įgyvendinti per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio pradžia skaičiuotina nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dar 2013 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo dienos. Tuo atveju, jei pasinaudoti šia teise sutrukdė objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, pareiškėja turėjo teisę pasinaudoti ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, reguliuojančiomis praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimą.

Apibendrinus išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja G. S. skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei T.P.“ dalies panaikinimo 2015 m. balandžio 20 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė, praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja skunde motyvuoto ir tinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nesuformulavo.

ABTĮ nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustačius, kad skundas dėl viešojo administravimo subjekto individualus administracinio akto paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nesant prašymo minėtą terminą atnaujinti, G. S. skundą atsisakoma priimti.

Atsisakius priimti G. S. skundą, gražintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 ir 34 straipsniais, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjai G.S. atstovaujančios advokatės Danutės Puzirauskienės 2015 m. balandžio 20 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei T.P.“ dalies panaikinimo.

Grąžinti 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, už G. S. sumokėto pagal AB SEB bankas 2015-04-20 vietinio mokėjimo nurodymą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę iš naujo paduoti skundą dėl administracinio akto panaikinimo kartu su motyvuotu ir nustatytais įrodymais pagrįstu prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.