Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-04 · Administracinė byla Nr. A-602-100-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
A-602-100-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01108-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos
Pareiškėjas
B. S.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A602-100/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01108-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl pensijos nepriemokos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-2) ir patikslintu skundu (b. l. 32-33) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 22 509,44 teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. balandžio 30 d. bei įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) nuo 2012 m. kovo 1 d. mokėti pareiškėjui paskirtą 4 771,95 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-8-(4.46) nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. jam buvo paskirta 4 328,90 Lt teisėjų valstybinė pensija, tačiau faktiškai buvo mokama tik jos dalis. Nacionalinė teismų administracija perskaičiavo teisėjų valstybinę pensiją ir 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 9713-15-(4.46) (toliau – ir Įsakymas) paskyrė 4 771,95 Lt pensiją nuo valstybinės pensijos skyrimo dienos (2011 m. rugpjūčio 9 d.). Tačiau tokio dydžio pensiją minėtu Įsakymu ir 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4R-1066-(4.3.4.) (toliau – ir Raštas) atsakovas atsisakė mokėti. Nuo oficialios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis, kuri pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), negali būti taikoma. Atsakovas atsisakymą išmokėti pareiškėjo prašomą pensijos nepriemoką ir mokėti teisingo dydžio pensiją grindė Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo buvo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos. Atsakovas iš esmės taikė Konstitucijai prieštaraujančią teisės normą - Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) atžvilgiu yra lex specialis, todėl atsakovui nebuvo pagrindo skiriamą teisėjų valstybinę pensiją perskaičiuoti.

Taikydamas Konstitucijai prieštaraujantį šios pensijos dydžio ribojimą atsakovas per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. (t. y. nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos) iki 2012 m. vasario 29 d. imtinai pareiškėjui išmokėjo 8 922,08 Lt., nors turėjo būti išmokėta teisėjų valstybinės pensijos, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą) 23 348,13 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė atsiliepimuose (b. l. 18-21, 40-42) prašė pareiškėjo B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi veikė teisėtai, laikydamiesi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturėjo galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigė pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau atsakovas negalėjo perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašė.

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame buvo nustatyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, buvo priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant užtikrinti Nacionalinės teismų administracijos iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, ir vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu. Toks sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.

Įvertinus, kad vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos rektoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, jame nurodant, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9TB-IO-(4.46). Nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas) apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas įsigaliojo kaip ir Valstybinių pensijų įstatymo 3.6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas - nuo 2010 m. sausio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jeigu teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybine pensiją, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Teismas, patenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (b. l. 53-59) pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė B. S. iš Nacionalinės teismų administracijos 22 509,44 Lt (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus devynis litus ir keturiasdešimt keturis centus) neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. bei įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjui paskirtą 4 771,95 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Buvo nustatyta, kad B. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigose, o iš pareigų atleistas (duomenys neskelbtini), pasibaigus įgaliojimų laikui. Vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-8-(4.46) pareiškėjui buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija - 4 328,90 Lt, kuri atsižvelgiant į teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtį atsakovės 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 9FB-15-(4.46) perskaičiuota ir paskirta iš naujo - 4 771,95 Lt (b. l. 3, 4, 22, 35), tačiau faktiškai pareiškėjui buvo mokama tik dalis paskirtos pensijos (b. l. 37).

Nacionalinė teismų administracija atsisakė mokėti pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją argumentuodama, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturėjo teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarka numatyta 2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr.IX-1011 6 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai; 6) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas savo atsisakymą mokėti teisingo dydžio pensiją grindė tuo, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturėjo teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Todėl, atsakovas taikė teisės aktą po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai pripažintini prieštaraujantys Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Todėl nuo Nutarimo paskelbimo dienos pareiškėjui mokama pensija neturėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Toks valstybinių pensijų mažinimas teisėjams pažeidžia teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisių tikrumą ir teisinį saugumą. Todėl teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla ne tik iš tarptautinių teisės aktų, bet ir Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Atsakovas Nacionalinė teismų administracija, vadovavosi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, nepagrįstai atsisako mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją.

Atsižvelgus į Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies prieštaravimo Konstitucijai ir antikonstitucinio įstatymo taikymo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 22 509,44 Lt sumą, kuri susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., mokant sumažintą valstybinę pensiją, yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai mokėjo sumažintą valstybinę pensiją, pažeisdamas teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus, Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

III.

Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63-65), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad teisėjų valstybinė pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo, pagal teisės aktus turėdami pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2747/2012). Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, todėl skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, ji vadovaujasi įstatymais. Teisėjų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, be to, teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka atlyginama valstybės iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškoma iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), o ne iš Nacionalinės teismų administracijos.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į argumentą dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją. Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Nr. A-143-53/2010). Taip pat teismas gali įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

2012 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose, kurių atsiradimo tikimybė yra didelė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 271 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, teismo sprendimo įvykdymą atideda arba išdėsto, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. ABTĮ nereglamentuoja teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, pagal analogiją taikytinos CPK normos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas B. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigose, iš pareigų atleistas (duomenys neskelbtini) pasibaigus įgaliojimų laikui. Vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-8-(4.46) pareiškėjui buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija – 4 328,90 Lt, kuri atsižvelgiant į teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtį atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 9FB-15-(4.46) perskaičiuota ir paskirta iš naujo – 4 771,95 Lt (b. l. 3, 4, 22, 35).

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos nesumokėtos pensijos dalies įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. – 22509,44 Lt bei įpareigojo mokėti 4771,95 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją.

Nacionalinės teismų administracijos pažyma, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas patvirtina, kad 22509,44 Lt suma yra paskaičiuota kaip teisėjo valstybinės pensijos mokėtina suma, kuri nebuvo sumokėta pareiškėjui dėl pritaikyto pensijos dydžio ribojimo, suma paskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas (b. l. 37). Minėta pažyma patvirtina, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. už vieną mėnesį teisėjo valstybinės pensijos mokėtina suma, netaikant pensijos dydžio ribojimo, paskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas yra 3817,56 Lt. Minėto dydžio (3817,56 Lt) pensija pareiškėjui nebuvo mokama dėl taikomo pensijos dydžio ribojimo (pritaikius 1,3 dydžio ribojimą bei taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą), pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama mažesnė suma, dėl to susidarė šioje byloje reikalaujama priteisti 22509,44 Lt suma.

Nacionalinės teismų administracijos pažymoje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. už vieną mėnesį teisėjo valstybinės pensijos mokėtina suma nurodoma pirmosios instancijos teismo į ateitį priteista 4771,95 Lt dydžio suma, kuri nurodoma pažymoje kaip teisėjo valstybinė pensija, kuri turėtų būti paskirta taikant Konstitucinio Teismo nutarimo 2010 m. birželio 29 d. nuostatas. Iš šios sumos bei minėtų kitų sumų dydžių bei jų aprašymo suprastina, kad tai yra teisėjo valstybinė pensija, kuri yra paskaičiuota netaikant pensijos dydžio ribojimo bei netaikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų.

Teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (VPĮ 1 str. 1 d. 5 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Nr. IX-1011.

Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas maksimalaus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendro dydžio ribojimą numatė ne tik specialiuoju Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, bet ir Valstybinių pensijų įstatymu ir šio ribojimo apimtis pagal šiuos įstatymus skyrėsi. 2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų pakeitimo įstatymu Nr. XI-531, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., ankstesnis šiuo įstatymu nustatytas ribojimas, kuris buvo apibrėžtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžiu ir šia prasme sutapo su Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu numatytu ribojimu, buvo pakeistas nustatant ribojimą 1,3 šio dydžio.

2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2196 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija, kurioje yra įrašytas buvusio dydžio valstybinės pensijos ribojimas – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydis.

2009 m. gruodžio 9 d. yra priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., kuris taikomas, be kita ko, ir teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimui. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnis yra pakeistas ir nustato, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Minėtas reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjo teisėjo valstybinė pensija buvo ir yra skaičiuojama taikant tokius ribojimus:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą (1,3, šiuo metu 1,5);

2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą (1,5, kuris faktiškai nebuvo taikomas, nes buvo taikomas bendras valstybinėms pensijoms nustatytas ribojimas – 1,3);

3) Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuri taikoma ir šiuo metu, nes yra pratęstas šio perskaičiavimo galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, be kita ko, nutarė:

pripažinti, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (3 p.);

pripažinti, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (4 p.);

pripažinti, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (5 p.).

Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Nuo 2010 m. spalio 16 d. atsiradus pareigai taikyti Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo pasekmes, pareiškėjo teisėjo valstybinės pensijos skaičiavimui neliko pagrindo taikyti minėtus ribojimus:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą (1,3, šiuo metu 1,5);

2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą (1,5, kuris faktiškai nebuvo taikomas, nes buvo taikomas bendras valstybinėms pensijoms nustatytas ribojimas – 1,3).

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas nepaneigė galimybės teisėjų, kaip ir kitų asmenų atžvilgiu, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuri taikoma ir šiuo metu, nes yra pratęstas šio perskaičiavimo galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakė dėl Konstitucinio Teismo aktų įgyvendinimo sampratos ir įstatymų leidėjo ar kito teisėkūros subjekto pareigos pakoreguoti prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą įstatymą ar kitą teisės aktą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), Konstitucinio Teismo sprendimu (nutarimu) pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 22509,44 Lt sumą už 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn., kuri paskaičiuota kaip teisėjo valstybinės pensijos mokėtina suma, kuri nebuvo sumokėta pareiškėjui dėl pritaikyto pensijos dydžio ribojimo, suma paskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas. Nuo 2012 m. gegužės mėn. pareiškėjui turėtų būti mokama 3817,56 Lt suma, kuri paskaičiuota netaikant pensijos dydžio ribojimo, tačiau paskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriuo šiuo metu nėra pagrindo nesivadovauti, nes šis įstatymas galioja, jo normos, kurių pagrindu jis taikytinas ir teisėjams nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo įpareigojo atsakovą mokėti pareiškėjui 4771,95 Lt dydžio sumą, kuri yra paskaičiuota netaikant pensijos dydžio ribojimo bei netaikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.). Be to, ABTĮ 97 straipsnio 3 dalis patvirtina, kad administracinio teismo sprendimai dėl piniginių sumų priteisimo yra vykdomi jiems įsiteisėjus. Taigi, teismo įpareigojimas mokėti pareiškėjui pensiją taptų privalomas sprendimui įsiteisėjus, todėl nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ir nustatoma atsakovui tokia pareiga. Pareiškėjo skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo, tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl teismo sprendimas tikslinamas nustatant atsakovui įpareigojimą perskaičiuoti pensiją nuo 2012 m. gegužės mėn. iki pirmosios instancijos teismo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinio skundo argumentą, kad Nacionalinė teismų administracija byloje yra netinkamas atsakovas, teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo atveju atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati teisės akto norma. Apelianto nurodytoje administracinėje byloje Nr. A552 -2747/2012 nors ir buvo nagrinėjamas ginčas dėl teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo, tačiau bylų faktinės aplinkybės skirtingos.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė teismų administracija, mokėdama pareiškėjui paskirtą pensiją, taikė pensijos dydžio ribojimą nustatančią įstatymo normą, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pensijos nepriemoką iš atsakovo Nacionalinės administracijos priteisė pagrįstai. Analogiškai yra nagrinėjamos ir kitos panašios bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -339/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -286/2013).

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai dėl negalimumo įpareigoti mokėti nustatyto dydžio pensiją. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kaip ir pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -2747/2012 patvirtina, kad teismas priima sprendimą ginti asmens teises taip pat ir tokiu būdu, kad institucija yra įpareigojama vykdyti įstatymų reikalavimus tuomet, kai teismas individualioje byloje konstatuoja, kad šios teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad yra taikomi Konstitucijai pripažinti prieštaraujančiais teisės aktai, todėl kyla pareiga tiesiogiai taikyti Konstituciją, o atsiradusią ir laikinai esančią teisinio reguliavimo spragą užpildyti ad hoc.

Netenkinamas yra atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl to, kad biudžete nėra nustatytos lėšos atitinkamoms teisėjų valstybinėms pensijoms. Atsakovas nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo.

Vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnio normos (ABTĮ 2 str. 2 d., 97 str. 3 d.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (2001 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1113/2001).

Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui yra mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria B. S. iš Nacionalinės teismų administracijos priteista 22509,44 Lt suma už 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos, palikti nepakeistą.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. S. iš Nacionalinės teismų administracijos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį 3817,56 Lt teisėjų valstybinės pensijos dalį, kuri nėra sumokėta pareiškėjui B. S..

Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti B. S. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos kiekvieną mėnesį 3817,56 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Kitoje dalyje pareiškėjo B. S. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius