- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1417-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V., V. B., J. K., D. M. S., O.
- Suinteresuotas asmuo
- O. K., V. B., J. K., D. M. S., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-851-530/2009 pagal pareiškėjų V. B., J. K. ir D. M. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., J. K. ir D. M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. M. S., V. B. ir J. K. patikslintu pareiškimu prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdė S. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) bei D. M. S. (b.l. 78).
Suinteresuotas asmuo O. K. byloje pareiškė savarankišką pareiškimą, kurį patikslino ir prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė O. K. (b. l. 122).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjų D. M. S., V. B. ir J. K. bei suinteresuoto asmens O. K. pareiškimus atmetė kaip nepagrįstus, priteisė iš pareiškėjų bei suinteresuoto asmens po 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendė, jog pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo O. K. neįrodė savo prašymų pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kad jos po K. B. mirties turtą priėmė pradėdamos jį faktiškai valdyti. Teismas nustatė, kad K. B. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) susituokė su J. B. 1962-06-09 (b.l. 9) ir gyvendami šeimoje 1963-03-18 susilaukė sūnaus G. B. (b.l. 10). 1983-06-28 J. B. ir K. B. buvo įregistravę ištuoką (b.l. 12). J. B. mirė 1994-02-08 (b.l. 13), K. B. mirė 2004-08-07 (b.l. 14), o jų sūnus G. B. mirė 2008-08-12 (b.l. 11). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais K. B. iki pastarosios mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jos tėviškė, turėjo porą kambariukų, nors nuosavybės teise turėjo butą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-19), kur ir buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Be to, K. B. turi AB „Lietuvos energija“ akcijų (b.l. 29). S. K., D. M. S., O. K. ir mirusioji K. B. buvo seserys ir broliai (b.l. 8,15,27,35), ginčo dėl giminystės ryšio nėra. S. K. mirė 2007-07-07 (b.l. 16), po pastarojo mirties jo turtą priėmė dukros V. B. ir J. K. (b.l. 54-55). Kauno miesto 22-ojo notarų biuro duomenimis po K. B. mirties į notarų kontorą dėl paveldėjimo iki 2008-10-03 niekas nesikreipė (b.l. 20,49). Byloje duomenų, jog K. B. būtų kam palikusi savo turtą testamentu, nėra, todėl visus klausimus dėl paveldėjimo šioje byloje, teismas sprendė vadovaudamasis paveldėjimo pagal įstatymą nuostatomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų (b.l. 2, 11, 34,71) teismas sprendė, jog K. B. mirties dieną buvo pirmos eilės įpėdinis - sūnus G. B., kuris mirė tik praėjus ketveriems metams po motinos mirties. Byloje duomenų, jog jis nebūtų priėmęs palikimo, nuo jo atsisakęs, pareiškėjai nepateikė, priešingai, tiek liudytojos parodymai, tiek D. M. S. dukters paaiškinimai, tiek O. K. ir jos įgalioto asmens paaiškinimai patvirtina, jog po K. B. mirties jos turtu rūpinosi sūnus G. B., jis ir toliau gyventi liko mamos namuose, už nuomojamą butą, kuris priklausė jo motinai, ėmė nuomos pinigus, rūpinosi motinos kapu, užsakė paminklą, tik nespėjo pastatyti, kadangi mirė pats. Taip pat teismas sprendė, kad tos aplinkybės, kurias patvirtino tiek D. M. S. įgaliota atstovė dukra D. V., tiek O. K. įgaliota atstovė dukra R. M., kad po K.B. mirties G. davė jų mamoms patalynės, skarelių, nuotraukas, tik patvirtina, kad sūnus po motinos mirties su pastarosios turtu elgėsi kaip su savu, padalino savo nuožiūra, todėl labiau tikėtina, kad jis priėmė turtą po motinos mirties, o po pastarojo mirties turtu rūpinasi ir jį prižiūri tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotas asmuo O. K.. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja D. M. S. ir O. K. yra penktos eilės, o V. B. ir J. K. šeštos eilės paveldėtojos į mirusio G. B. turtą ir paveldėjimo teise dar gali pasinaudoti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja V. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjų D. M. S., V. B. ir J. K. pareiškimą tenkinti bei paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. B. mirties 2004 m. rugpjūčio 7 d. palikimą priėmė ir valdė S. K. (mirė 2007 m. liepos 7 d.) bei D. M. S.. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė aplinkybes ir faktus, jog po K. B. mirties palikimą priėmė jos sūnus G. B., o S. K. ir D. M. S. palikimo nepriėmė. Teismas nevertino teismo posėdžio metu D. M. S. atstovės V. nurodytų ir 2009-03-18 teismo posėdžio protokole užfiksuotų aplinkybių, jog G. B. nuolat girtaudavo po K. B. mirties (b.l. 114). Turtu, likusiu po K. B. mirties, rūpinosi pareiškėjų V. B. ir J. K. tėvas S. K. ir D. M. S.. Teismas išvadą, jog po K. B. mirties palikimą priėmė jos sūnus G. B., padarė iš esmės remdamasis tik liudytojos J. N. J. parodymais, išimant juos iš bendrų parodymų. Liudytoja J. N. J. 2009-03-18 posėdžio metu parodė: „G. visą laiką gėrė, net mamai esant gyvai, o po mamos mirties per kelias dienas per gėrimą prarado ir darbą“. „Kiek atsimenu, tai K. važiuodavo į butą (duomenys neskelbtini) kažko tvarkyti. Pati ne kartą esu jį vežusi ten su krepšeliu įrankių. Po sesers mirties S. savo darbais padėjo išlaikyti turtą, jis buvo suvirintojas santechnikas“ (b.l.115). Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, jog po K. B. mirties S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitė santechnikos vamzdyną, taip pat atliko buto pagerinimo darbus. Todėl apeliantės nuomone, pagrįstai galima teigti, jog jis elgėsi su turtu, likusiu po K. B. mirties, kaip savu, aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sesers mirties atsiradusį palikimą, t. y. pradėjo valdyti paveldimą turtą. Tai, kad K. B. sūnus ne tik negalėjo, bet ir nesirūpino turtu pagrindžia ir ta aplinkybė, jog jis nuolat girtavo (b.l. 115). Be to, pagal CK 5.50 str. 1 d. palikimas negali būti priimtas su sąlyga ar išlygomis, todėl, įpėdiniui pradėjusiam faktiškai valdyti kokią nors paveldimo turto dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą. Todėl ta aplinkybė, jog D. M. S. po K. B. mirties priėmė K. B. priklausančius daiktus, ne tik, kaip nurodo teismas sprendime patalynę, skareles, nuotraukas, bet ir keletą baldų, buitinių prietaisų, turi būti vertintina kaip palikimo, atsiradusio po K. B. mirties, priėmimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo O. K. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal pateiktus įrodymus byloje nustatyta, kad K. B. mirties dieną buvo pirmos eilės įpėdinis – velionės sūnus G. B. (CK 5.11 str.), kuris po motinos mirties palikimą priėmė, turtą faktiškai valdė iki mirties – 2008-08-12 (CK 5.51 str.). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos po K. B. mirties, jos turtą priėmė, pradėdamos faktiškai turtą valdyti, t.y. byloje neįrodyta, kad pareiškėjos yra teisėtos turto paveldėtojos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtina imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Kartu tai reiškia ne vien teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka kreipėsi ne tik pareiškėja V. B. (ji šiuo atveju yra ir apeliantė), bet ir J. K. bei D. M. S., nurodydamos, jog jos priėmė po K. B. mirties 2004-08-07 likusį palikimą, pradėdamos jį valdyti po to, kuomet mirė palikėjos ir suinteresuoto asmens D. M. S. bei pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais O. K. brolis, pareiškėjų tėvas S. K., miręs 2007-07-07, bet pieš mirtį pilnai priėmęs po sesers K. B. mirties likusį palikimą (b.l.2-5,63-65). Pažymėtina, jog apeliantė V. B. kartu su pareiškėjomis savo seserimi J. K. ir teta D. M. S. savo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pakartotinai tikslino, vadovaujantis CK 5.51 ir 5.58 straipsnių nuostatomis, teigdamos, jog būtent jos priėmė po velionės K. B. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą bei AB „Lietuvos energija“ akcijas.
Savo ruožtu suinteresuotas asmuo O. K., reikšdama savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo fakto nustatymo (b. l. 80-81) taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po K. B., mirusios 2004-08-07, mirties, palikimą priėmė O. K., S. K. (miręs 2007-07-07) ir D. M. S., pradėdami faktiškai priimtą paveldėtą turtą valdyti. Vienok, kaip nurodo palikimo priėmimą reglamentuojančios CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatos, konkretus įpėdinis turi šį palikimą priimti. Tuo pačiu įstatymo leidėjas yra nustatęs kategorišką nuostatą, jog neleidžiam palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl nei paminėto procesinio dokumento teiginiais, nei vėlesniu savarankiško pareiškimo patikslinimu, pateiktu teismui 2009 m. balandžio 6 d. (b. l. 121-122) pareiškėja O. K., kaip ir kartu su apeliante V. B. į teismą kreipusios J. K. bei D. M. S., nepateikė teismui patikimų įrodymų, jog įgijo palikimą, jį priimdamos valdyti.
Tokią išvadą kolegija daro, atsižvelgdama, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo atsiradimą.
Kad nei pareiškėjos, nei suinteresuoti asmenys, teismui teikdami savo pareiškimus, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, patvirtinančių, jog byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad visą palikimą, atsiradusį po savo motinos K. B., mirusios 2004-08- 07, mirties (b. l. 14) priėmė ir pradėjo valdyti pirmosios eilės įpėdinis, mirusiosios sūnus G. B., todėl teismas visus klausimus dėl paveldėjimo šioje byloje, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė vadovaudamasis paveldėjimo pagal įstatymus nuostatomis. Juo labiau, byloje esantys pareiškėjos D. M. S. atstovės D. V. bei suinteresuoto asmens O. K. atstovės R. M. paaiškinimai (b. l. 114-116), užsakymų - sutarčių kopijų, kasos pajamų orderių (b. l. 50-53) bei 2008-09-30 Kauno miesto 22-ojo notarų biuro liudijimo dėl palikimo priėmimo (b. l. 49) duomenys neginčytinai patvirtina teismui pateiktų pareiškimų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepagrįstumo faktą.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog ir šiuo metu yra neišspręstas įstatymo nustatyta tvarka G. B. palikimo paveldėjimo klausimas, o teismas, nustatydamas palikimo priėmimo taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, kolegija sprendžia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas nekeistina, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,90 Lt (aštuoniolika litų, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.