- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-236-462/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 d., 0.50 val., Birutės ir Sausio 15-osios gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,45 prom), be to, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiu būdu, V. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarimu V. Š. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. administracinė nuobauda – 140 Lt (vieno šimto keturiasdešimties litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. administracinę nuobauda – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. Š. už šiuos pažeidimus paskirta galutinė nuobauda – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-02-06 pateikė prašymą atidėti 2014-02-06 13.15 val. teismo posėdį dėl to, jog serga ir negalės visapusiškai atstovauti savo interesams byloje, tinkamai nebus užtikrinta jo teisė gintis. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. Lapinskienė šį jo prašymą klaidingai traktavo kaip prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir sprendimą priėmė už akių, su kuo jis kategoriškai nesutinka. 2014 m. vasario 4-5 d. d. pasijutęs blogai (laikėsi aukšta temperatūra) jis kreipėsi į Greitosios pagalbos gydytoją, kuris jam davė gydymosi nurodymus telefonu ir rekomendavo nueiti pas šeimos gydytoją pagerėjus savijautai (nukritus aukštai temperatūrai). Jis pranešė apie savo sveikatos būklę šeimos gydytojai ir pagerėjus sveikatos būklei apsilankė gydymo įstaigoje 2014 m. vasario 7 d.
Tai, kad jis serga ir negalės dalyvauti bei visapusiškai atstovauti savo interesus administracinės bylos nagrinėjime jis tinkamai pranešė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau teisėja E. Lapinskienė dėl nepaaiškinamų priežasčių tai traktavo kaip jo prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl ligos. Jis prieštarauja ir nesutinka dėl bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant, jo atžvilgiu pasielgta neteisėtai, nes jam nepalikta teisė gintis, naudotis liudytojų parodymais (liudytojas A. R., gyv. Rumpiškės g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje). Teismui pareikalavus, Greitosios pagalbos gydytojas (gyd. G. J.) gali patvirtinti minėtas aplinkybes dėl jo kreipimosi. Taip pat jis pateikia šeimos gydytojos (gyd. D. U., „Nefridos“ klinika) pažymą apie jo ligą.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad nesutinka su jam pateiktu kaltinimu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 126 str. 1 d. Toliau nurodo, kad jis nesutinka dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, pranešimo dėl nušalinimo nuo vairavimo surašymu.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į V. Š. apeliacinį skundą ir prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniame skunde neigia vairavęs automobilį BMW 525, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,45 prom), be to, kai minėtai transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 126 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 126 str. 1 d.
Tai, kad V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus įrodo byloje esantys policijos pareigūnų M. U. ir R. Ž. tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5), Asmens blaivumo testo rodmenys (b. l. 18) ir kita bylos medžiaga.
Iš vyresniojo patrulio M. U. 2013-11-22 Tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pastebėtas automobilis BMW, kurio vairuotojas įtartinai manevravo kelio važiuojamoje dalyje. Automobilis važiavo nuo Pilies g. link Taikos pr. Sustabdžius minėtą automobilį BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, nustatyta, kad jį vairavo V. Š., gim. „(duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su vairuotoju, šis teigė, kad automobilio nevairavo. Minėtu automobiliu asmuo važiavo vienas, V. Š. automobilyje sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Toliau bendraujant su vairuotoju, šis teigė, kad važiavo nuo Žvejų g. iki Birutės g. Bendraujant su V. Š., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas teigė, kad prieš valandą išgėrė apie vieną alaus. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu vairuotojo blaivumą, šis parodė 1,45 promilių girtumą. Taip pat nustatyta, kad automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 4). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir vyresniosios patrulės R. Ž. 2013-11-22 Tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti kokiu nors būdu pasunkinti pažeidėjo teisinę padėtį, t. y. būtų suinteresuoti administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
Byloje esantis Asmens blaivumo testas patvirtina, kad V. Š. 2013-11-22 01.20 val. nustatytas 1.45 promilių girtumas (b. l. 18).
Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad apeliantas neigia padarytus administracinius teisės pažeidimus ir prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų paneigti jo kaltę, tik deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su jam pateiktu kaltinimu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 126 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tai vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d. taikymo
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniame skunde nurodo daug argumentų apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jam nedalyvaujant, su tuo jis kategoriškai nesutinka.
Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 15). Tačiau, V. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo 2014-02-06 pateiktą prašymą atidėti 2014-02-06 13.15 val. teismo posėdį dėl jo ligos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos apelianto procesinės teisės numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d.
Detaliai įvertinus visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad V. Š. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-12-06 13.30 val. (b. l. 15).
Iš byloje esančio 2013-12-06 teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. Š. prašė bylos nenagrinėti, kadangi nori susipažinti su visa Kelių policijos surašyta medžiaga ir susirasti jo interesus atstovausiantį advokatą (b. l. 21). Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. prašymą tenkino ir kitą teismo posėdį paskyrė 2014-01-27 10.00 val.
2014-01-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas V. Š. prašymas vėl atidėti teismo posėdį, motyvuojant tuo, jog jis dar nespėjo susirasti jo interesus atstovausiančio advokato, taip pat nurodė, jog 2014-01-27 į paskirtą posėdį negali atvykti jo kviečiamas liudytojas A. R. (b. l. 24). Teismo posėdžio 2014-01-27 protokolas patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį V. Š. prašymą taip pat tenkino ir teismo posėdį atidėjo iki 2014-02-06 13.15 val. (b. l. 26). Byloje esantis Grąžinamasis pranešimas patvirtina, kad šaukimą atvykti į 2014-02-06 13.15 val. Klaipėdos miesto apylinkės teismą V. Š. gavo asmeniškai 2014-01-31 (b. l. 28).
Tačiau 2014-02-06 V. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė dar vieną prašymą atidėti 2014-02-06 13.15 val. paskirtą teismo posėdį byloje, motyvuojant tuo, kad jis serga ir negalės tinkamai atstovauti savo interesams byloje (b. l. 29).
Vertindamas šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys V. Š. susirgimo pobūdį, t. y. pagrindžiantys jo objektyvų negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis dėl konkretaus sveikatos sutrikimo. Be to, kaip jau buvo minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas prieš tai jau du kartus buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą tenkindamas V. Š. prašymus.
Dėl šios priežasties darytina išvada, kad V. Š. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai bei teisėtai buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos V. Š. procesinės teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.
Apeliaciniame skunde V. Š. nepagrįstai nurodo, kad jam nepalikta teisė gintis, naudotis liudytojų parodymais, t. y. liudytojo A. R. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad keletą kartų Klaipėdos miesto apylinkės teismą tenkino apelianto prašymus atidėti teismo posėdį, nors iš jų vieną kartą apeliantas net nebuvo pateikęs jokių prašymą patvirtinančių dokumentų. Be to, policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodė, kad pažeidimo užfiksavimo metu V. Š. automobilyje važiavo vienas. Todėl Apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas liudytojas net negalėtų nurodyti jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
Paminėtina ir tai, kad byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad praeityje V. Š. eilę kartų administracine tvarka baustas už transporto priemones vairavimą esant neblaiviam (b. l. 8-14). Todėl pagrįstai manytina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka jam jau turi būti gerai žinoma. Apeliantas kartu su skundu pateikė gydytojos D. U. („Nefridos“ klinika) išrašą iš medicininių dokumentų, tačiau jis neatitinka ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuotos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, kuria būtų patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą (ATPK 249 str., BPK 37 str. 1 d. 5 p.).
Kaip jau buvo minėta, teismo vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nors apeliantas savo skunde deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su jam pateiktu kaltinimu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 126 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti tos aplinkybės, kad padarytų pažeidimų užfiksavimų metu administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nurodė: „Paaiškinsiu atvykęs į teismą“ (b. l. 15), t. y. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento jis nesiekė būti nuoširdus ir policijos pareigūnams paaiškinti apie įvykio aplinkybes.
Dėl visų išvardytų motyvų konstatuotina, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta neginčijamai.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.