- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-261-48-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2008 m. rugpjūčio 9 d. apie 08:30 val. Panevėžio raj., kelio Panevėžys- Šiauliai 8 km., vairuodamas automobilį GAZ 3302, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilko priekabą UN SINN GTR 2010, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas Susisiekimo ministerijos ar savivaldybės išduoto leidimo, kai sąstato ilgis 19 metrų. Šiais savo veiksmais R. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 250 punkto reikalavimus.
Pasvalio rajono policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu R. U. pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį paskirta 900 Lt bauda.
II.
R. U. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad pareigūnai blogai išmatavo sąstato ilgį, matavime policijos pareigūnai jam neleido dalyvauti, todėl mano, kad nebuvo tinkamai pasirinktas atskaitos taškas automobilio priekyje, dėl to ir ilgis gavosi per didelis. Parvažiavus į įmonę, sąstato ilgis buvo permatuotas, ir pasirodė, kad jis mažesnis - virš 18 metrų, tačiau koks tiksliai - nurodyti negali.
Nurodė, kad net jeigu tai būtų vertinama kaip pažeidimas, tai jis mažareikšmis, nes ilgis buvo viršytas tik 25 cm. Be to, 2005 m. rugsėjo 26 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. direktyvą buvo pakeistas Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 – jis papildytas 1.9 punktu, nustatančiu pakrauto autovežio (automobilio su priekaba) ilgį - 20,75, o R. U. vairuotas sąstatas šio ilgio neviršijo.
Institucijos, paskyrusi nuobaudą, su skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog sąstato ilgis turi būti matuojamas be krovinio matmenų, yra niekuo nepagrįsti ir klaidinantys teismą.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi R. U. skundo netenkino, Pasvalio rajono policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato vairuotojų atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leistinus. Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys patvirtinti LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (toliau – ir Maksimalūs matmenys), kurių 1.4 punktas nustato autotraukinio (automobilio su priekaba) maksimalų leistiną ilgį 18,75 m.
Teismas pažymėjo, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta, kad transporto priemonių (jų junginio) ilgis negali viršyti Maksimalių matmenų nustatytų dydžių tiek su kroviniu, tiek be jo. Teismas padarė išvadą, kad vežant krovinį, matuojamas transporto priemonės (jų junginio) ilgis kartu su krovinio ilgiu, ir jis negali viršyti nustatyto maksimalaus ilgio.
Teismas nustatė, kad R. U. 2008 m. rugpjūčio 9 d. krovininiu automobiliu su priekaba vežė krovinį (vamzdžius), kurių galai buvo išsikišę už priekabos. Teismas pažymėjo, kad paties R. U. pozicija yra nenuosekli.
Teismas padarė išvadą, kad R. U. vairavo transporto priemonių junginį, kurio ilgis 19 metrų, jis viršijo Maksimaliais matmenimis nustatytą maksimalų transporto priemonės junginio maksimalų ilgį. Vairuoti tokį junginį R. U. leidimo neturėjo.
Teismas nurodė, kad 1996 m. liepos 25 d. Tarybos Direktyvos 96/53/EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis ir maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis (toliau tekste- 1996 m. Direktyva), I priedo 1.1 punktu buvo nustatytas maksimalus autotraukinio ilgis- 18,75 metro. 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/7/EB iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/53/EB nustatančią tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (toliau - 2002 m. Direktyva) buvo nustatyti kai kurie nauji matmenys, tačiau nustatytas autotraukinio maksimalus ilgis nepakito ir liko galioti 18,75 metro. Pareiškėjo atstovo nurodytas transporto priemonės maksimalus ilgis - 20,75 m. 2002 m. Direktyva nustatytas nebuvo. Jis naujai įvestas Maksimalių Matmenų 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo redakcija ir yra taikomas pakrautam autovežiui (automobiliui su priekaba). Susisiekimo ministro 1999 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintų Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklių 12.7 punktas autovežį apibrėžia kaip sunkvežimį, specialiai suprojektuotą vienam ar keliems automobiliams transportuoti. 1996 m. Direktyvos 2 straipsnis nurodo, kad autotraukinį sudaro su priekaba sukabinta motorinė transporto priemonė. Todėl R. U. vairuotas transporto priemonės su priekaba sąstatas laikytinas ne autovežiu, o autotraukiniu, ir jam taikytinas nustatytas maksimalus ilgis - 18,75 m.
Teismas konstatavo, kad R. U. veika atitinka ATPK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį. R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda. Todėl administracinė nuobauda jam paskirta sutinkamai su ATPK 30² straipsnio reikalavimais.
IV.
R. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, kuris vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ 5 punktu ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva 96/53/EB, patvirtino Maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis ir 1.4 punktu nustatė autotraukinio (automobilio su priekaba) maksimalų ilgį 18,75 m.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-404 pakeitė 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66, ir remdamasis 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB, patvirtino Maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, kurio 1.9 punktu nustatė pakrauto autovėžio (automobilio su priekaba) maksimalų ilgį – 20,75 m. Ši metu galioja ši nuostata, o ne 2002 m. vasario 18 d. patvirtinti maksimalūs ilgiai.
R. U. neviršijo nustatyto maksimalaus nustatyto ilgio, nes jo vairuojamos transporto priemonės ilgis buvo 19 m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. U. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2008 m. rugpjūčio 9 d. apie 08:30 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys- Šiauliai 8 kilometre, vairuodamas automobilį GAZ 3302, vilko priekabą UN SINN GTR 2010, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas Susisiekimo ministerijos ar savivaldybės išduoto leidimo, nors sąstato ilgis buvo 19 metrų ir tokiam ilgiui reikėjo leidimo.
Kelių eismo taisyklių 250 punktu, galiojusiu pažeidimo padarymo metu, buvo nustatyta (KET patvirtintos LR vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 redakcija nuo 2008 m. balandžio 9 d.), kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tuo pačiu punktu buvo nustatyta išimtis atvejams, kada nereikia leidimo, t. y. velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo. Ši išimtis R. U. veikai netaikytina, nes aplinkybių, numatančių išimties taikymą, byloje nėra.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad jo vairuojamos transporto priemonės ilgis buvo 19 metrų ir tokio ilgio transporto priemonei vairuoti leidimas nėra būtinas.
Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. U. vairavo transporto priemonę, kuri atitinka autotraukinio sąvoką ir jos ilgiui taikytinas LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 1.4 punktu nustatytas maksimalus leistinas ilgis 18,75 metrų. Bylos įrodymai patvirtina, kad R. U. vairavo motorinę transporto priemonę, sukabintą su priekaba. Tokią transporto priemonę Tarybos 1996 m. liepos 25 d. direktyva Nr. 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę, 2 straipsniu priskyrė autotraukiniui.
Duomenų, kad R. U. vairuota transporto priemonė yra įregistruota kaip autovežis byloje nėra, todėl jai netaikytini autovežiui minėto Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 1.9 punkte numatyti ilgio reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai taikė bei aiškino teisės aktus, turinčius įtakos pažeidimo kvalifikavimui, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. U. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.