Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J.urgitai B.aškienei,

2019 m. spalio 8 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovui A.lvydui J. onaičiui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A.lvydo J.onaičio (toliau – ir atsakovas) 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir jam išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiais: 1) nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ) 8 straipsniu bei 14 straipsnio 2 dalimi, atsakovui paskyrė ir išmokėjo ligos išmoką už laikotarpius: 1) nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštais nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu 9 kartus dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) bei komiteto posėdžiuose ir gavo darbo užmokestį. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, nusprendė perskaičiuoti ligos išmokas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius ir susidarė 344,55 Eur ligos išmokos permoka.

LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalimi permokėtos išmokų sumos išieškomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nustatyta tvarka. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos skyrius 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. kovo 12 d. raštais kreipėsi į atsakovą su prašymais grąžinti permokėtą ligos išmoką, tačiau pašto siuntos grįžo neįteiktos. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta žala neatlyginta, o atsakovas į prašymus grąžinti ligos išmokos permoką nereaguoja, pareiškėjo nuomone, yra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė J.urgita B.aškienė nurodė, kad palaiko prašymą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašė jį patenkinti. Atkreipė dėmesį, jog nedarbingumo pažymėjimas yra išduodamas nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos, todėl asmuo privalo elgtis protingai ir nepakenkti sveikimo procesui. Atsakovas nedarbingumo metu dalyvaudamas Tarybos bei komitetų posėdžiuose elgėsi neatsakingai ir pažeidė teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, jog nėra svarbu, kokio dydžio pajamas asmuo gavo iš darbovietės, jis dirbdamas laikinojo nedarbingumo metu netenka teisės į visos dienos dydžio ligos išmoką.

Atsakovas A.lvydas J.onaitis atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. buvo Tarybos narys. Eidamas minėtas pareigas, vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, gaudavo darbo užmokestį. Tarybos posėdžiai vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, posėdžių trukmė – iki 6 val., o Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiai taip pat vykdavo kartą į mėnesį, jų trukmė – iki 2 val. Atsakovas nurodo, kad už dalyvavimą minėtuose posėdžiuose 2017 m. gavo 282,14 Eur dydžio darbo užmokestį, o 2018 m. – 269,74 Eur. Vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis siekė 24 Eur, mėnesinė socialinio draudimo įmoka nuo gauto darbo užmokesčio buvo apie 8 Eur per mėnesį. Akcentuoja, jog Klaipėdos skyrius prašyme nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio, nenurodoma, kodėl nebuvo įvertina aplinkybė, kad už prašyme minimus Tarybos posėdžius bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžius atsakovo gautas darbo užmokestis iš viso siekė 91 Eur. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas yra klaidingas bei neteisėtas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. lvydas J.onaitis nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, jog už dalyvavimą Tarybos bei komitetų posėdžiuose gavo 108 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau Klaipėdos skyrius prašo atlyginti trigubai didesnę žalą. Atsakovo nuomone, tai yra neteisinga bei neteisėta. Paaiškino, jog jam nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl padidėjusio kraujospūdžio bei širdies ritmo sutrikimų, todėl galėjo dalyvauti kelių valandų trukmės posėdžiuose nepažeisdamas ligos gydymosi režimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymo iš atsakovo A.lvydo J.onaičio priteisti 344,55 Eur dydžio turtinę žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondui, pagrįstumas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą nuo 2016 m. gegužės 2 d. skirti ligos išmoką. Minėtame prašyme atsakovas nurodė, kad pageidauja, jog ligos išmokos už visus laikinojo nedarbingumo laikotarpius pagal jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus būtų pervedamos į jo asmeninę banko sąskaitą, esančią Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. prašyme įsipareigojo, paaiškėjus aplinkybėms, turėjusioms įtakos ligos išmokos dydžiui, grąžinti susidariusias ligos išmokos permokas bei nurodė, kad jam yra žinoma, jog permokėtos išmokos sumos įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškomos iš asmenų, dėl kurių kaltės jos neteisėtai išmokėtos.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovas buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir jam išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai šiais laikotarpiais: 1) nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo laikotarpis apima laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad Klaipėdos skyrius ginčo laikotarpiu priėmė 6 sprendimus atsakovui skirti ligos išmoką laikinojo nedarbingumo metu: 1) 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. SLP-17245 „Dėl A.Alvydo J.onaičio teisės į ligos pašalpą“ atsakovui skirta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. SLP-64719 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos išmoką“ atsakovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SLP-71737 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos išmoką“ atsakovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.; 4) 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. SLP-77334 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos išmoką“ atsakovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d.; 5) 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SLP-81397 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos išmoką“ atsakovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 6) 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-99321 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos išmoką“ atsakovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos skyrius: 1) 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-13904 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos pašalpos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 29 d. atsakovui susidarė 171,43 Eur ligos pašalpos, 32,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 13,02 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 2) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42957 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. atsakovui susidarė 3,81 Eur ligos išmokos, 0,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 0,29 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 3) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42978 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. atsakovui susidarė 68,39 Eur ligos išmokos, 12,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 5,19 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 4 ) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42972 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d. atsakovui susidarė 2,96 Eur ligos išmokos, 0,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 0,23 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 5) 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-249391 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 28 d. atsakovui susidarė 97,96 Eur ligos išmokos, 18,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 7,44 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Visi minėti Klaipėdos skyriaus sprendimai grindžiami aplinkybe, kad atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Tarybos bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose ir taip pažeidė elgesio taisykles laikinojo nedarbingumo metu. Sprendimais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso susidarė 344,55 Eur dydžio ligos išmokos permoka (171,43 + 3,81 + 68,39 + 2,96 + 97,96). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtus sprendimus būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys bei atsakovui sukeliantys teisines pasekmes.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LMSDĮ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (LMSDĮ 8 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis teigė, jog teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (LMSDĮ 8 straipsnio 6 dalis).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dabar galiojanti LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentuoja, kad teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ir šiuo metu aktuali LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, jog asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas prašyme teigia, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Tarybos bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose, gavo už tai darbo užmokestį ir taip pažeidė Taisyklėse nustatytas elgesio taisykles nedarbingumo metu. Taisyklių 50 punktas reglamentuoja, jog laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis šių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: 1) gydytojo paskirtu laiku neatvyksta į GKK posėdį; 2) Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį; 3) nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; 4) neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; 5) atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; 6) dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; 7) vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 8) elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51 punktas). Pažymėtina, jog minėtos Taisyklių nuostatos galiojo viso ginčo laikotarpiu.

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (4.1.3.3)-DB-13 „Dėl informacijos“, 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (4.1.2.2.)-D3-546 „Dėl informacijos“ ir 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. B8-175 „Dėl informacijos“ informavo pareiškėją, kad atsakovas 2016 m. sausio 20–21 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. gegužės 24–25 d. ir 2018 m. birželio 27–28 d. dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės komitetų bei Tarybos posėdžiuose ir gavo darbo užmokestį. Atsakovas šių aplinkybių neneigia ir jo teismo posėdžio metu pateikta Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 d. spalio 1 d. pažyma Nr. (4.1.8.)-D3-4748 patvirtina, jog minėtomis datomis atsakovas dalyvavo komitetų bei Tarybos posėdžiuose, jam buvo mokamas darbo užmokestis, nors tuo laikotarpiu atsakovui buvo išduoti elektroniniai laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Kaip ir anksčiau nurodyta, remiantis Taisyklių 51.6 punktu, asmuo, dirbantis laikinojo nedarbingumo metu, savo veiksmais pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atsakovas 2016 m. sausio 20–21 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. gegužės 24–25 d. ir 2018 m. birželio 27–28 d. dalyvaudamas Tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose pažeidė Taisyklių 51.6 punktą ir Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas už minėtas dienas neturėjo teisės gauti ligos išmokos.

LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalis teigia, jog permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis). Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės komitetų ir Tarybos posėdžiuose, už dalyvavimą juose gaudavo darbo užmokestį, taip pažeisdamas elgesio taisykles nedarbingumo metu (Taisyklių 51.6 punktas), todėl akivaizdu, kad ligos išmokos permoka susidarė bei Valstybinio socialinio draudimo fondas patyrė žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo A.lvydo J.onaičio priteistinas 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą patenkinti.

Pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo A.lvydo J. onaičio priteisti 344,55 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 55 centų) dydžio žalos atlyginimą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.