Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Š. g.“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR DK 107 str. 1 d. numatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Jokio įspėjimo iš atsakovo negavo, atvirkščiai - ji atsakovą įspėjo dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 128 str. 1 d. pagrindu, kas aiškiai matyti iš pateikiamų įrodymų, t.y. prašymo ir pašto kvitų, todėl jos atleidimo iš darbo formuluotė turėtų būti pakeista, nurodant, jog ji atleista iš darbo ne LR DK 107 str. 1 d. pagrindu, o LR DK 128 str. 1 d. pagrindu.

LR DK 201 str. numatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Remiantis jos su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, darbo užmokestis už 2011m. spalio mėn. turėjo būti išmokėtas 2011 m. lapkričio mėn. 10 d., darbo užmokestis už 2011 m. lapkričio mėn. turėjo būti išmokėtas 2011 m. gruodžio mėn. 10 d., darbo užmokestis už 2011 m. gruodžio mėn. turėjo man būti išmokėtas 2012 m. sausio mėn. 10 d. Atsakovas pažeidė aukščiau minimas LR DK 201 str. nuostatas ir už šiuos tris mėnesius jai išmokėjo tik 1212 Lt, todėl nesumokėta 2284,41 Lt darbo užmokesčio suma priteistina iš atsakovo.

LR DK 207 str. numatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nuo 2009-02-01 delspinigių dydis sudaro 0,07 proc. (LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymas Nr. Al-32).

Už 2011m. spalio mėnesį darbdavys jai priklausantį 1189,50 Lt atlyginimą sumokėjo tik 2011-12-09, todėl delspinigiai už šį vėlavimo laikotarpį skaičiuojami nuo 2011-11-18 (po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos) iki 2011-12-09 (išmokėjimo dienos), t.y. 22 kalendorines dienas ir sudaro 1189,50 Lt x 0,0007 x 22 - 18,32 Lt.

Už 2011 m. lapkričio mėnesį darbdavys jai priklausantį 1212 Lt atlyginimą sumokėjo tik dalinai, t.y. 2011-12-09 sumokėjo 22,50 Lt (1212 Lt -1189,50 Lt), todėl delspinigiai už šį vėlavimo laikotarpį skaičiuojami nuo 1189,50Lt sumos nuo 2011-12-18 (po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos) iki 2012-03-15 (atleidimo dienos (LR DK 141 str. 1 d.)), t.y. 89 kalendorines dienas ir sudaro 1189,50 Lt x 0,0007 x 89 = 74,11 Lt.

Už 2011 m. gruodžio mėnesį darbdavys jai priklausančio 1094,91 Lt atlyginimo nesumokėjo visiškai, todėl delspinigiai už šį vėlavimo laikotarpį skaičiuojami nuo 2012-01-18 (po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos) iki 2012-03-15 (atleidimo dienos (LR DK 141 str. 1 d.)), t.y. 58 kalendorines dienas ir sudaro 1094,91 Lt x 0,0007 x 58 = 44,45 Lt.

Viso iš atsakovo priteistina 136,88 Lt delspinigių.

LR DK 165 str. 1 d. numato, kad kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos (LR DK 166 str. 1 d.). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (LR DK 177 str.). Ji, ieškovė, per visą darbo laiką kasmetinių atostogų išleista nebuvo. Kadangi dirbo pas darbdavį UAB „Š. g." (atsakovą) 168 kalendorines dienas, todėl jai priklauso 13 kalendorinių dienų atostogų.

Kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau - Aprašas). Aprašo 6 p. numatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 6.2 p.). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio (Aprašo 7 p.).

2011 m. spalio - gruodžio mėn. ji pas atsakovą dirbo 59 darbo dienas, todėl vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro (1189,50 Lt + 1212 Lt + 1094,91 Lt : 59) 59,26 Lt. Atitinkamai sukaičiavo, kad jai turi būti išmokėta 539,27 Lt (59,26 Lt x 13 x 0,7 (esant penkių darbo dienų savaitei LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. Al-623 patvirtintas metinio darbo dienų koeficientas 2009 m.)) kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau vertinant atsakovo pateiktus dokumentus, kur nurodyta, kad darbo užmokestis yra 77,9Lt dienai, teismą prašo išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų, ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, apskaičiuojant pagal atsakovo nurodytą vidutinį dienos darbo užmokestį.

LR DK 140 str. 2 d. numatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Ji darbo sutartį su atsakovu nutraukė dėl to, kad jai nebuvo mokamas atlyginimas - LR DK 128 str. 2 d. numatytu teisiniu pagrindu, todėl jai, remiantis minima LR DK 140 str. 2 d., privalėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Aprašo 8 p. numatyta, kad tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas laikantis šio Aprašo) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Taigi jai priklausanti išeitinė išmoka apskaičiuotina taip: 59,26 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2011 m.) x 2 (mėnesių skaičius) = 2500,77 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išeitinės išmokos nesumokėjo, 2500,77 Lt išeitinės išmokos suma taip pat priteistina iš atsakovo jos naudai.

LR DK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal LR DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką sieja su dviem būtinomis aplinkybėmis -neatsiskaitymo faktu ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu.

Jos kaltės dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su darbuotoju nevykdymo šiuo atveju nėra, todėl darbdavys (atsakovas) privalo mokėti už pradelstą laikotarpį jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 59,26 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2012 m. per mėnesį) = 1250,39 Lt, todėl darbdavys jai privalo išmokėti po 1250,39 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su jai atsiskaitymo. Iki šio patikslinto ieškinio surašymo dienos, t.y. 2012-05-15 iš atsakovo priteistina suma už uždelsimo laikotarpi sudaro 2500,78 Lt, kuri taip pat priteistina iš atsakovo jos naudai. Nuo 2012-05-16 priteistina iš atsakovo po 1250,39 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesi iki visiško atsiskaitymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė visas priteistinas sumas paskaičiavo atskaičius mokesčius, atsakovas taip pat įpareigotinas sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi LR DK 140 str., 141 str., 177 str., 201 str., 207 str., LR CPK 135 str., teismo prašo:

pakeisti ieškovės J. S. atleidimo iš darbo UAB „Š. g." formuluotę, nurodant, jog ieškovė J. S. yra atleista iš darbo ne LR DK 107 str. 1 d. pagrindu, o LR DK 128 str. 1 d. pagrindu;

priteisti iš atsakovo UAB „Š. g." ieškovės J. S. naudai: 2284,41 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 41 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 136,88 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 88 ct) delspinigių, 539,27 Lt (penkis šimtus trisdešimt devynis litus 27 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2500,77 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 77 ct) išeitinę išmoką, 2500,78 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 78 ct) vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2012-05-15, po 1250,39 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų 39 ct) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su ieškove atsiskaitymo, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį(b.l.34-37) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. 2011m. rugsėjo 29d. darbo sutartimi su J. S. buvo sulygtas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis pagal DK 105str. Su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai.

Darbo funkcijoms atlikti ieškovei buvo patikėtas įmonei priklausantis automobilis, naujas mobilusis telefonas, nešiojamasis kompiuteris, darbo priemonės, reikalingos vykdant patalpų valymo veiklą, t.y. profesionalūs šepečiai, teleskopinės langų valymo sistemos ir kt. Ieškovei buvo pavesta paruošti ir kaip darbdavio atstovei sudaryti darbo sutartis su atrinktais ir naujai į darbą priimtais darbuotojais, taip pat prižiūrėti įmonėje dirbančius darbuotojus kituose miestuose, tiekti jiems darbui reikalingas priemones, chemines medžiagas, reguliariai tikrinti jų veiklą pagal įmonėje įdiegtą kokybės priežiūros sistemą.

Praėjus kuriam laikui po ieškovės įdarbinimo, atsakovas sulaukdavo vis daugiau įmonės darbuotojų nusiskundimų dėl laiku nepristatytų darbo priemonių, taip pat nemalonaus ir įžeidžiančio ieškovės bendravimo. Paaiškėjo, jog ieškovė per visą darbo įmonėje laikotarpį iš viso nebuvo nuvykusi, į dalį įmonės prižiūrimų (valomų) objektų ir ten dirbančioms darbuotojoms ne tik nepristatė darbo priemonių, bet ir neįteikė pasirašytų darbo sutarčių.

Apie žodinius darbuotojų nusiskundimus dėl netinkamo ieškovės darbo funkcijų atlikimo atsakovas informavo ieškovę susisiekęs su ja telefonu, buvo prašyta pasiaiškinti ir išsiųstas rašytinis pranešimas. Negavus ieškovės rašytinio pasiaiškinimo, atsakovas skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą.

Ieškovei darbo sutartyje nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą, šalys darbo sutarties 10 punktu sulygo, jog visa šiuo adresu išsiųsta korespondencija bus laikytina įteikta. Tačiau korespondencija ieškovės nurodytu adresu įteikiama nebuvo, tad ieškovė faktiškai informuota buvo telefonu, o teisiškai, pagal šalių sudarytą darbo sutartį tinkamas informavimas laikytinas ir rašytinio pranešimo išsiuntimas ieškovės nurodytu adresu.

Atsakovas informavo ieškovę, jog dėl nepatenkinamų bandomojo laikotarpio rezultatų ketina atleisti ieškovę iš užimamų pareigų pagal LR DK 107 str. 1 d. (dėl nepatenkinamų rezultatų bandomuoju laikotarpiu) ir paprašė grąžinti darbo funkcijoms atlikti perduotą įmonės turtą. Tai padaryti ieškovė atsisakė. 201lm. gruodžio 21 d. atsakovas išsiuntė rašytinį įspėjimą ieškovei apie atleidimą iš užimamų įmonės vadybininkės pareigų pagal DK 107 str. 1 d. Kitą darbo dieną ieškovė informavo įmonės buhalterę apie tai, jog ieškovei nustatytas laikinas nedarbingumas nuo 2011 m. gruodžio 22 d.

Ieškovės ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė J. S. ir atsakovas UAB “Š. g.“ 2011m. rugsėjo 29d. sudarė darbo sutartį Nr. 41(b.l.78-80, toliau - Sutartis), kuria susitarė, kad J. S. priimama dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Š. g.” vadybininko pareigoms. Darbo sutartimi šalys susitarė, jog nustatomas išbandymo laikotarpis nuo 2011-09-30 iki 2011-12-29 – darbdavys tikrina, ar J. S. tinka vadybininko pareigoms. Darbo sutarties 3p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį - 1500Lt, mokant vieną kartą per sekančio mėnesio 10d., darbo trukmė – 40 darbo valandų per savaitę.

UAB „Š. g.“ direktoriaus įsakymu 2012-03-15, Nr. 8, J. S. iš darbo atleista nuo 2012m. kovo 15d. LR Darbo kodekso 107str.1d. pagrindu, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas(b.l.84).

Ieškovė nesutinka su jos atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu ir prašo pakeisti jos atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad ji iš darbo atleista DK 128str.1d. pagrindu. Reikalavimą grindžia tuo, kad jai du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2012m. kovo 3d. prašymą, adresuotą UAB „Š. g.“, atleisti ją iš užimamų vadybininkės pareigų nuo š.m. kovo 15d. DK 128str. pagrindu, ieškovė registruotu laišku išsiuntė 2012-03-09(b.l.55, 56). Nurodo, kad dirbo pas atsakovą gerai, nesulaukė jokių nusiskundimų. Pranešimo apie atleidimą iš darbo negavo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2011-12-21 Įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, ieškovei siuntė registruotu laišku Darbo sutartyje nurodytu ieškovės adresu(b.l.78, 81-82, 87). Laiškas grąžintas siuntėjui su nuoroda „neatsiėmė“.

Vertinant tai, kad Darbo sutarties 10p. šalys susitarė, kad „darbuotojo adresas, nurodytas sutartyje, yra skaitomas juridiniu darbuotojo adresu ir visa registruota korespondencija siųsta tuo adresu bus skaitoma gauta“, laikytina, kad ieškovei įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, buvo įteiktas, laikantis DK 107str.1d. reikalavimo. Kadangi ieškovė nuo 2011-12-22 iki 2012-03-14 sirgo(Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2012-05-21, Nr. 4-8-6101, b.l.57-58), įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 107str.1d. pagrindu atsakovas priėmė pirmą po ligos jos sugrįžimo į darbą dieną – 2012-03-15.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad formaliai atleidimo iš darbo procedūra nebuvo pažeista.

Ieškovė ginčija jos atleidimo iš darbo pagrindą – DK 107str.1d.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškovės sulaukdavo vis daugiau įmonės darbuotojų nusiskundimų dėl laiku nepristatytų darbo priemonių, nemalonaus ir įžeidžiančio ieškovės bendravimo, ieškovė per visą darbo įmonėje laikotarpį iš viso nebuvo nuvykusi į dalį įmonės prižiūrimų (valomų) objektų ir ten dirbančioms darbuotojoms ne tik nepristatė darbo priemonių, bet ir neįteikė pasirašytų darbo sutarčių, dėl ko buvo paprašyta pasiaiškinti. Nurodė, kad ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177str. nustatytomis priemonėmis. Atsakovas, pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį, kaip priedus nurodė rašytinius įrodymus – rašytinį pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, rašytinę pastabą, tačiau šių įrodymų nepateikė. Jokių rašytinių ar kitokių įrodymų savo išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė ir teismui pareikalavus (nutartys 2012-05-15(b.l.44), 2012-06-01(b.l.65-66), 2012-06-15(b.l.74).

Dėl išdėstyto laikytina neįrodytu, jog UAB “Š. g.” turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, tad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji pagal DK 107str.1d. atleista nepagrįstai, tenkintinas.

DK 128str. 1d. įtvirtinta norma darbuotojui, kuriam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis(mėnesinė alga), suteikia teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui.

Ieškovės su atsakovu sudaryta 2011m. rugsėjo 29d. darbo sutartis Nr. 41(b.l.78-80), yra neterminuota(Sutarties 2p.), nustatant išbandymo laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2011-12-29(Sutarties 4p.).

Iš ieškovės turimos sąskaitos AB DNB banke išrašo už laikotarpį nuo 2011-10-10 iki 2012-03-16 matyti, kad UAB „Š. g.“ pervedė ieškovei 62,04Lt darbo užmokesčio už 2011m. rugsėjo mėn., ir 1212,00Lt darbo užmokesčio už 2011m. spalio mėn.(b.l.14).

Atsakovo pateiktoje J. S. darbo užmokesčio ataskaitoje nuo 2011.09 iki 2012.05 nurodyta, kad ieškovė 2011m. lapkričio mėn. dirbo 22d. ir jai priskaičiuota 1212,00Lt išmokėtino atlyginimo, o 2011m. gruodžio mėn. dirbo 17d. – priskaičiuota išmokėtino atlyginimo – 1094,91Lt. Įrodymų, kad minėtas darbo užmokestis būtų išmokėtas ieškovei, atsakovas nepateikė.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad darbdavys UAB „Š. g.“, nesilaikė darbo sutartyje įtvirtinto įsipareigojimo – mokėti darbo užmokestį kartą per mėnesį sekančio mėnesio 10d., ir ieškovei nemokėjo atlyginimo daugiau kaip du mėnesius iš eilės.

2012m. kovo 3d. prašymas, adresuotas UAB „Š. g.“, atleisti ją iš užimamų vadybininkės pareigų nuo š.m. kovo 15d. DK 128str. pagrindu, ieškovės registruotu laišku išsiųstas 2012-03-09 atsakovo buveinės adresu(b.l.55, 56).

Vertinant išdėstytą, ieškovės prašymas pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą tenkintinas, pakeičiant 2012-03-15 Įsakyme Nr. 8 nurodytą pagrindą DK 107str.1d. į 128str. 1d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, su ja neatsiskaitė – nesumokėjo likusio neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovė prašo priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį už 2011m. lapkričio ir gruodžio mėnesius 2284,41Lt darbo užmokesčio.

Iš J. S. darbo užmokesčio ataskaitos nuo 2011.09 iki 2012.05(b.l.86) matyti, kad yra priskaičiuota išmokėtino atlyginimo už 2011m. lapkričio mėn. – 1212.00Lt, 2011m. gruodžio mėn. – 1094,91Lt, už 2012m. kovo mėn. – 62,04Lt. Viso ieškovei neišmokėta 2368,95Lt, tuo pažeidžiant DK 201str.

Teismas, vadovaudamasis CPK 417str. – teise viršyti pareikštus reikalavimus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jai priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį, yra pagrįstas ir tenkintinas ir priteistina iš atsakovo ieškovės naudai 2368,95Lt neišmokėtino darbo užmokesčio.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai(DK 207str.1d.).

Lietuvos Respublikos Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str.(2003-01-28 red.), nustatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje(jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2009m. sausio 27d., Nr. A1-32, patvirtintas delspinigių dydis – 0,07 procento, yra įsigaliojęs nuo 2009-02-01(Žinios, 2009, 12-473).

Atsakovas su ieškove sudarytos Darbo sutarties 3p. įsipareigojo mokėti 1500Lt darbo užmokestį. Darbuotojo prašymu, atlyginimas mokamas 1 kartą per mėnesį sekančio mėnesio 10 dieną. Duomenų, kad būtų pakeistos mokėjimo sąlygos, byloje nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei atlyginimas už 2011m. spalio mėnesį – 1212,00Lt pervestas į jos sąskaitą 2011-12-09(b.l.14). Delspinigiai už šį vėlavimo laikotarpį skaičiuojami nuo 2011-11-18(po 7 kalendorinių dienų, kai išmoka turėjo būti sumokėta pagal darbo sutartį) iki 2011-12-09(išmokėjimo dienos) – už 22 kalendorines dienas, ir sudaro 18,70Lt(1212,00Lt x 0,07proc. x22).

Ieškovei darbo užmokestis už 2011m. lapkričio mėnesį – 1212,00Lt neišmokėtas, tad delspinigiai atitinkamai skaičiuojami nuo 2011-12-18 iki 2012-03-15(atleidimo iš darbo dienos), t.y. už 89 kalendorines dienas. Delspinigiai už šį laikotarpį sudaro 75,65Lt(1212,00x0,07proc x89).

Už 2011m. gruodžio mėn. ieškovai priskaičiuota 1094,91Lt atlyginimo, tačiau jis ieškovei neišmokėtas. Delspinigiai už šį laikotarpį skaičiuojami atitinkamai nuo 2012-01-18 iki 2012-03-15(atleidimo dienos), už 58 kalendorines dienas, ir sudaro 44,66Lt.

Visa už uždelstą atsikaityti su ieškove laikotarpį delspinigių suma yra 139,01Lt, kuri priteistina iš atsakovo ieškovės naudai(DK 207str.1d.).

Ieškovė taip pat prašo iš darbdavio priteisti 539,27Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

UAB „Š. g.“ Įsakyme 2012-03-15, Nr. 8, kuriuo iš darbo atleista ieškovė, nurodyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas(b.l.84).

Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių(DK 177str.).

Ieškovė nurodo, kad jai priklauso 13 kalendorinių dienų atostogų, už kurias jos paskaičiavimu, atsakovas turėtų sumokėti 539,27Lt kompensaciją, tačiau iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo matyti, kad kompensacija paskaičiuota už 12,89k.d. , 9,02 d.d. Kompensacijos dydis – 703,59Lt(b.l.85). Iš šios sumos atskaičius pajamų ir soc.draudimo mokesčius, ieškovei išmokėtina kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma yra 617,50Lt. Teismas, turėdamas teisę viršyti pareikštus reikalavimu(CPK417str.), sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 617,50Lt išmokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 128str.1d. pagrindu(nesant darbuotojo kaltės) ieškovei turi būti išmokama jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka(DK 140str.2d.).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650. Apraše nustatyta, kad darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau – darbuotojo) vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį(ar dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, priskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas ir šią sumą padalijus iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų(valandų) skaičiaus. Jeigu dirbo šiame laikotarpyje vieną ar kelias dienas, nustatomas vidutinis uždarbis iš tų dienų priskaičiuoto užmokesčio.

Ieškovė prašo priteisti 2500,77Lt - išeitinės išmokos sumą, kurią paskaičiuoja vidutinį darbo dienos užmokestį 59,26Lt dauginant iš 21,1, t.y. metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 2011m. Kaip matyti, ieškovė vidutinį darbo dienos užmokestį yra paskaičiavusi dalindama ne priskaičiuotą darbo užmokestį iš dirbtų dienų, o išmokėtiną darbo užmokestį, kas neatitinka Aprašo nuostatų.

Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2012m. kovo mėn., tad vidutinio dienos darbo užmokesčio apskaičiavimui turi būti imami 2011m. gruodžio, 2012m. sausio ir vasario mėnesiai. Kaip byloje nustatyta, 2012m. sausio ir vasario mėnesiais ieškovė nedirbo dėl ligos, tad vidutinis dienos atlygis skaičiuojamas pagal 2011m. gruodžio mėnesį paskaičiuotą atlyginimą bei šio mėnesio darbo laiką.

Iš J. S. darbo užmokesčio ataskaitos nuo 2011.09 iki 2012.05(b.l.86) matyti, kad ieškovei 2011m. gruodžio mėn. priskaičiuota 1214,29 Lt atlyginimo. Dirbta šį mėnesį septyniolika dienų. Padalinus priskaičiuotą atlyginimą iš dirbtų dienų skaičiaus, vienos dienos darbo užmokestis yra 71,43Lt. 71,43Lt padauginus iš 2012m. vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį, t.y. 21, išeitinė išmoka už mėnesį yra 1500,03Lt. Tad priskaičiuota išeitinė išmoka, kurią turėjo atsakovas sumokėti atleisdamas iš darbo, yra 3000,06Lt. Ši išmoka iš atsakovo priteistina ieškovės naudai, įpareigojant atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius(DK 140str.2d.).

Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas(DK 141str.2d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką(DK 141str.3d.).

Kadangi atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškove neatsiskaitė, vadovaujantis virš išdėstytomis įstatymo nuostatomis ir CPK 417str. teismui suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimo ribas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas priskaičiuotas jos vidutinis darbo užmokesti nuo atleidimo iš darbo dienos – 2012-03-15 iki 2012-09-15 - 9000,18Lt. Nuo 2012-09-16 priteistina iš atsakovo ieškovei po 1500,03Lt priskaičiuoto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Atsakovas įpareigotinas nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius(Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23str. 1d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo(1991-05-21, Nr. I-1336 nauja redalcija), 9str.1d.).

Ieškovė advokato pagalbai byloje apmokėti turėjo 700Lt išlaidų(sąskaita už teisines paslaugas Nr. 45, mokėjimą patvirtinantis dokumentas, b.l.59, 60). Šios išlaidos – 700Lt, iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai(CPK 93str.1d., 98str.).

Žyminis mokestis byloje yra 380,86Lt( 238,86Lt už turtinį reikalavimą, 142Lt už neturtinį reikalavimą). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista(CPK 83str. 1d.1p.), tad žyminis mokestis, patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovo valstybei(CPK 96str.1d.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 26,00Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 96str.1d., 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti UAB „Š. g.“ direktoriaus Įsakyme 2012-03-15, Nr. 8, nurodytą J. S. atleidimo iš darbo pagrindą - DK 107str. 1d. pakeičiant į 128str. 1d.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. g.“, į.k.173215791 (buveinė – Vytauto g. 22a, Rokiškis), J. S., a.k(duomenys neskelbtini) du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 95ct(2368,95Lt) išmokėtino darbo užmokesčio, šimtą trisdešimt devynis litus 01ct (139,01Lt) delspinigių už uždelstą atsiskaityti su ieškove laikotarpį, šešis šimtus septyniolika litų 50ct (617,50Lt) išmokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Įpareigoti atsakovą sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. g.“, į.k. (duomenys neskelbtini) (buveinė – (duomenys neskelbtini)), J. S., a.k(duomenys neskelbtini) priskaičiuotą išeitinę išmoką 3000,06Lt (tris tūkstančius litų 06ct), už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos – 2012-03-15 iki 2012-09-15 - 9000,18Lt(devynis tūkstančius litų 18ct), bei po 1500,03Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2012m. rugsėjo 16d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Atsakovą įpareigoti nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. g.“ ieškovės J. S. naudai 700Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. g.“ 406,86 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.