- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-105-581/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas E. T. prašymas, reg. Nr. AP-2329, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. ir S. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 235 straipsnį ir 236 straipsnį.
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Vagrio 2017 m. vasario 21 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Nesutikdamas su priimtu prokuroro nutarimu, E. T. jį skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. kovo 31 d. nutartimi E. T. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Vagrio 2017 m. vasario 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė.
4. Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, E. T. ją skundžia Panevėžio apygardos teismui ir prašo panaikinti, taip pat prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Vagrio 2017 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
4.1. E. T. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra abstrakti, neišsami bei neatsakanti į pareiškėjo nurodytus faktus, o padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog V. K. ir S. M. davė melagingus parodymus, neatitinka realių aplinkybių.
4.2. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad V. K., rašydama pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, o ne pakenkti E. T., ar kokios nors asmeninės naudos sau. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja minėtą išvadą dėl V. K. „subjektyviosios pusės“ padarė, nesiremdama ir neanalizuodama objektyviosios pusės, t. y. atliktų veiksmų. Nurodo, kad prokuroro nutarime nurodyta, kad V. K. labiausiai bijojo, jog „tiesą sužinos jos vyras“, todėl atsižvelgiant į tai, mano, kad šis argumentas turi būti vertinamas kaip V. K. „asmeninė nauda sau“ duodant melagingus parodymus. Pažymi, kad pareiškime jis buvo nurodęs ir kitas aplinkybes, kurios pagrindžia jo aukščiau minėtą teiginį apie V. K. asmeninę naudą, o būtent – V. K. finansinę skolą jam bei fizinio smurto naudojimą jo atžvilgiu. Mano, kad visos šios aplinkybės nepagrįstai byloje nebuvo tirtos. Taip pat teigia, kad V. K. tikruosius ketinimus ir nenuoširdumą parodo kompiuteryje rastas ir 2016-05-09 apžiūros protokole užfiksuotas V. K. susirašinėjimas su M. K. jau po bylos iškėlimo, kai jis (E. T.) vadinamas „prietranka“. V. K., 2016-04-11 rašydama tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekia ne tiesos, o jį (E. T.) „sutvarkyti“. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. papildomos apklausos metu atsisakė paaiškinti savo santykius su S. M., todėl išvada apie „subjektyvų manymą“ nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad aukščiau minėta ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada prieštarauja bylos medžiagai, nes V. K., rašydama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, aiškiai ir konkrečiai kaltino jį nusikalstamos veikos padarymu ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne siekė išsiaiškinti aplinkybes. Akcentuoja, kad V. K. ir S. M. padarė nusikaltimus teisingumui (BK 235, 236 straipsniai), patys dirbdami teisėsaugos institucijoje – prokuratūroje, gerai žino, supranta ir numato melagingų parodymų pasekmes. Teigia, kad šiuo atveju turi būti vertinama byloje esančių duomenų visuma, visas kompleksas V. K. melagingai nurodytų aplinkybių, nes būtent tai parodo sistemingą, nuolatinį, kryptingą ir sąmoningą melavimą, be to, pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tikint, kad jis galimai padarė ne vieną veiksmą, o visą kompleksą veiksmų terorizuojant V. K..
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. T. skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuoja, kad tyrimą atsisakyta pradėti esant įstatyme numatytam pagrindui, o E. T. skunde išdėstyti argumentai minėtuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek prokuroro nutarime, priešingai nei teigia apeliantas, išdėstyti pagrįsti, išsamūs argumentai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
5.2. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. T. pareiškimą atsisakyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras, priimdamas 2017 m. vasario 21 nutarimą, įvertino visus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-0069-16 medžiagoje esančius duomenis, E. T. skunde išdėstytas aplinkybes ir padarė išvadą, jog duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. ir S. M. padarė veikas, turinčias BK 235 ir 236 straipsniuose numatytų nusikaltimų požymių. Analogišką išvadą padarė ir bylos duomenų vertinimą atlikusi ikiteisminio tyrimo teisėja. Apeliaciniame E. T. skunde bei pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti priešingas išvadas, negu padarė prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja.
5.3. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-0069-16 pagal V. K. 2016-04-21 pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Vagrio 2017 m. vasario 21 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5.4. E. T. savo pareiškime nurodė, kad minėtame ikiteisminiame tyrime V. K. nepagrįstai jį kaltino BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, tiek ji, tiek S. M. davė melagingus parodymus, ir todėl, pasak apelianto, V. K. ir S. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje ir 236 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs medžiagoje esančius duomenis, sprendžia, kad jų visuma aukščiau nurodytų apelianto teiginių nepagrindžia. Vien ta aplinkybė, jog V. K. kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą E. T. atžvilgiu, o vėlesnėje tyrimo stadijoje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pagrindas teigti, jog V. K. tyčia siekė melagingai apkaltinti E. T. kaip nusikaltimą padariusį asmenį ir tiek ji, tiek S. M. davė melagingus parodymus. Kaip matyti iš bylos, prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, išsamiai išanalizavo visus medžiagoje esančius duomenis, t. y. V. K., S. M., paties E. T. paaiškinimus, liudytojų M. K., L. V. parodymus, taip pat elektroninių laiškų, susirašinėjimų tarp V. K. ir E. T. turinį ir kt., bei, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, remdamiesi minėtais duomenimis, padarė išvadą, kad jų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi, siekdama tyčia apkaltinti E. T. nebūto nusikaltimo padarymu ir tyčia davė melagingus parodymus. Įvertinus bylos duomenis, atsižvelgus į V. K. ir E. T. susiklosčiusius tarpusavio santykius, apeliacinės instancijos teismas pritaria aukščiau nurodytai prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadai, kadangi ji yra pagrįsta aukščiau nurodytų duomenų visuma, išsami ir motyvuota. E. T. skunde dėstoma pozicija dėl nusikalstamų veikų V. K. ir S. M. veiksmuose buvimo iš esmės grindžiama subjektyviu duomenų vertinimu, taip pat V. K., S. M. duotus parodymus dėl tirtų aplinkybių, jų tarpusavio santykių, vertinant savaip, pateikiant savo išvadas, tačiau kaip jau minėta, objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad V. K. ir S. M. savo veiksmais tyčia siekė apkaltinti E. T. nebūto nusikaltimo padarymu ir tyčia davė melagingus parodymus, byloje nebuvo nustatyta. Tyrimo metu buvo svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios turėjo ir galėjo turėti reikšmės tiriamos nusikalstamos veikos (BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis) požymiams nustatyti, todėl apelianto skunduose nurodyti neatitikimai tarp jo, V. K. ir S. M. parodymų yra svarbūs tik tiriamos nusikalstamos veikos apimtyje. Įvertinus E. T. skunduose nurodomus ir, pasak apelianto, V. K., S. M. duotų parodymų neteisingumą rodančius, duomenis, nėra pagrindo jų vertinti kaip V. K. ir S. M. galimai padarytų nusikaltimų, atitinkančių BK 235 straipsnyje ir 236 straipsnyje, sudėtis.
5.5. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog prokuroro 2017 m. vasario 21 d. nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl E. T. išdėstytų aplinkybių, susijusių su V. K. ir S. M. galimai padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų sprendimų motyvams, išvadoms ir jų pakartotinai nekartoja. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, preliminarus duomenų atitikimas BK reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl pagrįstai prokuroras atlikęs E. T. pateiktų duomenų analizę ir nustatęs, kad pateiktuose duomenyse nėra nusikalstamų veikų, dėl kurių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. ir S. M. atžvilgiu, požymių, priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo nepradėti. Svarbu pabrėžti ir tai, jog prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus tyrimo byloje ir nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro pradėti ir užbaigti ikiteisminį tyrimą bei bylą perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia.
5.6. E. T. skunde nurodyti argumentai nepatvirtina esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnyje, 236 straipsnyje, požymių. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir ikiteisminio tyrimo teisėja, palikdama galioti prokuroro nutarimą, priešingai negu nurodo E. T., tinkamai taikė BPK 168 straipsnio nuostatas, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. kovo 31 d. nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Vagrio 2017 m. vasario 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
E. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.