Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-169/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
1S-169/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–169/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria įtariamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo D. P. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. įtariamas tuo, kad 2010-08-27 apie 23 val. veikdamas bendrininkų grupe su V. V. ir A. F., V. V. namuose (duomenys neskelbtini) Jonavos r., pasinaudodamas nukentėjusiojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jo mažametystės ir psichikos būklės, A. F. laikant namo duris ir saugant, kad nukentėjusysis nepabėgtų, V. V. tenkinant savo lytinę aistrą su mažamečiu R. K. prieš pastarojo valią oraliniu būdu, laikė nukentėjusiojo R. K. galvą, kad šis neatsitrauktų – tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią – tuo atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažamečio R. K. atžvilgiu, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje.

2010-09-03 D. P. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-03 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas D. P. Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi įtariamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 3 d.

Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą motyvavo tuo, kad įtariamasis D. P. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Be to, teismas konstatavo, jog dėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtų ir atliekamų tyrimų bei ekspertizių skaičiaus byla laikytina sudėtinga. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo papildomai apklausta nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą S. K., apklausti du nauji liudytojai, 2011-05-02 paskirti psichofiziologiniai tyrimai įtariamiesiems D. P. ir A. F., 2011-03-01 paskirtas pakartotinis DNR tyrimas. Tyrimo rezultatai iki šiol negauti, prokuroro duomenimis, be šio tyrimo užbaigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės, o gavus tyrimo išvadas, būtina atlikti baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas nebuvo, užtruko dėl objektyvių priežasčių, suėmimo terminas D. P. pratęstas ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, skaičiuojant nuo suėmimo pradžios.

Šalies argumentai

Įtariamasis D. P. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes nėra suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnyje, teismas, paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

D. P. pažymi, kad yra laikomas suimtas jau 9 mėnesius, apribotos jo teisės bei laisvė. Neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir negali būti duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikaltimą. Nurodo, jog yra neteistas, turi pastovią gyvenamą vietą, mokosi (duomenys neskelbtini). Siekdamas nustatyti savo parodymų patikimumą, kreipėsi į Jonavos r. prokurorę V. Žižienę, kad jam būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas – melo detekcija. Be to, teigia niekada nedaręs ir nedarysiantis nusikaltimų, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nesislėps, procesui netrukdys, kviečiamas bet kada galėtų atvykti.

Teismo posėdyje įtariamojo D. P. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. P. skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 61-1-00853-10, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d. Duomenys, leidžiantys manyti, kad D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų, įtariamojo V. V. parodymuose, ekspertizių ir specialistų atliktų tyrimų išvadose. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje įrodymai nėra vertinami, todėl įrodymų pakankamumo ir įtariamojo kaltumo klausimu teismas nepsisako.

Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą – arba pratęsiant jos terminą turi būti bent vienas suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje bei suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Šioje byloje yra pagrindas įtariamajam D. P. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais, tačiau suėmimo termino pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą – arba pratęsiant jos terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, teismas privalo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte yra išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai kitų aplinkybių sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į tai, kad D. P. yra įtariamas tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Šio nusikaltimo sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimali riba siekia trylika metų laisvės atėmimo. Inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė gerokai viršija BPK 122 str. 8 d. minimą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės griežtumas, remiantis LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 punktu yra pakankamas pagrindas pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą. Įtariamasis niekur nedirba, nevedęs, neturi legalių ir pastovių pajamų, taip pat jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ar darbiniais santykiais. Todėl yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1d. 1p.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kadangi D. P. yra įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 150 str. 4 d.), kuris yra įtrauktas į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, įtariamasis niekur nedirba, kas leidžia daryti išvadą, jog neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Suėmimo termino pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas, kadangi byloje nenustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis trukdys procesui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje yra pasisakęs dėl šio pagrindo naikinimo, todėl esant nepasikeitusioms aplinkybėms nėra pagrindo pakartotinai tai analizuoti.

Suimtasis, kaip ir savo ankstesniame skunde, nurodo, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi (duomenys neskelbtini), turi tęsti mokslus, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėps, procesui netrukdys. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nesuteikia pakankamo pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta.

Kadangi BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių, todėl tęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikui, teismas privalo nurodyti ir specialiuosius suėmimo termino pratęsimo pagrindus. Šie pagrindai yra nurodyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje (bylos sudėtingumas ir didelė apimtis).

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, šio straipsnio nuostatų nepažeidė.

Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę jos apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ar jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir panašiai.

Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, jog ikiteisminio tyrimo bylos sudėtingumas pasireiškia tuo, jog buvo atliktos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės įtariamajam V. V., mažamečiui nukentėjusiajam R. K. ir mažamečiui liudytojui M. K., kurių išvados gautos 2010-12-14 ir 2011-02-04. Atliktas DNR tyrimas, kurio išvada gauta 2011-02-14, paskirtas pakartotinis DNR tyrimas, kurio išvada dar nėra gauta. Apygardos teismas nustatė, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl pagrįstai pratęsė D. P. suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Per tris mėnesius nuo paskutinio suėmimo termino pratęsimo, šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis yra iš esmės teisėta bei pagrįsta, todėl ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo D. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas