Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-24 · Byla Nr. TS-88-753/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
TS-88-753/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54179-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Rasa Vilkelytė
Byla Nr. TS-88-753/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54179-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 24 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjos advokato padėjėjos Rasos Vilkelytės skundą dėl, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. RV-23-4908 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 22 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4908 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta nepakitusi, t.y. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima neigiama dinamika, kadangi net ir po tikslinės programos baigimo asmuo negebėjo laikytis nustatytų ribojimų ir 2024 m. sausio 25 d. pakartotinai buvo nubaustas už alkoholio vartojimą įstaigoje, kas rodo, jog piktnaudžiavimo alkoholiu problema vis dar yra aktuali, o nuteistojo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą ambivalentiška. Be to, stebima, kad nuteistasis negeba įvertinti pasekmių ir valdyti savo impulsų, įkalinimo įstaigoje vartoja alkoholį, daro pažeidimus. Pažymima, kad kurį laiką buvo stebimas nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir teigiama elgesio dinamika. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu dalyvavo korekcinėse programose, dirbo, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau pastaruoju metu yra stebimas neigiamas elgesio pokytis. Vos patekęs į mažiau struktūrizuotą aplinką trumpalaikės išvykos metu nuteistasis negebėjo suvaldyti savo impulsų ir padarė grubų pažeidimą, net susidūręs su pasekmėmis iš savo klaidų nepasimokė – 2024 m. sausio 25 d. pakartotinai buvo nubaustas už alkoholio vartojimą įstaigoje, o 2024 m. vasario 2 d. vėl fiksuotas pažeidimas. Pagrindiniai su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susiję veiksniai šiuo metu nėra valdomi. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. K. gynėja advokato padėjėja Rasa Vilkelytė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. RV-23-4908 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Lygtinio paleidimo Komisijos Nutarimas Nr. RV-23-4908 priimtas formaliai aiškinant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, priimant procesinį sprendimą, nepagrįstai užkertantį kelią žmogaus siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę bei darbo rinką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. gynėjos advokato padėjėjos Rasos Vilkelytės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys. Per bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje tris kartus padarė drausmės pažeidimus, du kartus baustas (abu kartus už alkoholio vartojimą). Be to, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad M. K. rodo aukštą darbinę motyvaciją, dirba valgykloje darbininku, stengiasi rūpintis savo dukra, jos išlaikymui ir dovanai yra pateikęs 2024 m. balandžio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. prašymus pinigų pervedimui. Be to , nuteistasis turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos išieškotojams privalo išmokėti 3521 Eur, jau yra išieškota įsiskolinimams 1277 Eur, 5 Eur pervedė savanoriškai. Nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Nuteistasis buvo du kartus skatintas (už gerą, pavyzdingą elgesį ir sąžiningą, gerą darbą), palaiko artimus ir šiltus santykius su šeimos nariais, galimo lygtinio paleidimu atveju turi gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas 16 metų. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 metais iš įkalinimo įstaigos M. K. jau buvo kartą paleistas lygtinai, tačiau būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, praėjus vos mėnesiui po paleidimo padarė naują nusikaltimą ir šiuo metu subendrinus du nuosprendžius atlieka antrąją savo realią laisvės atėmimo bausmę už tris nusikalstamų veikų epizodus. Socialinio tyrimo vertinimo metu pripažįsta, kad pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi vartojo alkoholį, nurodytu laiku nebuvo rastas namuose, padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 422, 424 straipsniuose. Tiek 2014 metais, tiek ir dabar asmuo nuteistas už analogiško pobūdžio nesunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų padarymą jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, be to ne vienas nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Paskutinioji nusikalstama veika nėra sunkesnė už ankstesnes. M. K. pripažįsta, kad prieš įkalinimą nemažai laiko praleisdavo su netinkama kompanija, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl pasireikšdavo nusikalstamas elgesys, negeba pasimokyti iš savo klaidų. Socialiniame tyrime pažymėta, jog „nuteistasis būdamas struktūrizuotoje aplinkoje geriau atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti“. Nuteistasis dalyvavo korekcinėse programose, dirbo, pakankamai aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, be to atkreiptinas dėmesys, kad M. K. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau net ir po programos baigimo asmens motyvacija išlaikyti blaivybę išliko maža, kadangi baustas už tai, kad išvykęs trumpalaikei išvykai į namus vartojo alkoholį ir net susidūręs su pasekmėmis iš savo klaidų nepasimokė – ir buvo pakartotinai nubaustas už alkoholio vartojimą įstaigoje, tuomet dar kartą fiksuotas pažeidimas, tačiau nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu komisijoje. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis M. K. dar yra neatlikęs 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės (paskirta bausmė - 3 metai 2 mėnesiai), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo M. K. gynėjos advokato padėjėjos Rasos Vilkelytės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. RV-23-4908 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. priimto nutarimo Nr. RV-23-4908 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė