Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

1.2. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 11 (vienuolikos) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. J. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. liepos 16 d., jos pabaiga – 2028 m. vasario 18 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti.

5. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde A. J. nurodo, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino jo asmenybę, netinkamai taikė ir aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas visiškai nevertino pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos informacijos apie jo dalyvavimą užimtumo priemonėse, sumenkino jo dėtas pastangas persikelti į Reabilitacijos centrą, kur sėkmingai baigta pagrindinė priklausomybių programa. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino ir to, kad atlikdamas bausmę Reabilitacijos centre jis nė karto nepažeidė vidaus tvarkos, buvo tik skatintas. Nors pabrėžė, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė, tačiau nevertino jos mažėjimo tendencijos. A. J. prašo atkreipti dėmesį, kad jis viso 7 kartus buvo išleistas 3-jų parų išvykai į namus, jokių pažeidimų nepadarė. Nuteistojo įsitikinimu, sumažėjusi ir mažėjanti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bei tai, kad jis nėra padaręs jokių pažeidimų, rodo, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis laikysis įstatymų reikalavimų ir tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog Komisijos nutarime yra pažymėta, jog jo pažanga ir pastangos jau yra pakankamos integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. A. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, privalomai atliktiną bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto reglamentavimo, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – tai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, kai nustatytoji nepriskiriama žemai. A. J. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios pažangos neįžvelgia.

9. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jis atlikdamas bausmę įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, dirbo siuvykloje, vėliau – valgykloje, kur tęsia darbinę veiklą iki šiol. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis siekė įsitraukti į resocializacijos procesą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, kitose tikslinėse priemonėse, padengė įsiskolinimus pagal jo vardu įkalinimo įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1. punkte pateiktos informacijos apie A. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kriminogeninius veiksnius taip pat matyti, jog nors jo rizika pakartotinai nusikalsti viso bausmės atlikimo metu taip ir išliko vidutinė, vis tik buvo fiksuotas teigiamas pokytis „Teisės pažeidimų“, „Piktnaudžiavimo narkotikais“, „Piktnaudžiavimo alkoholiu“, „Mąstymo ir elgesio“ bei „Gyvenimo stiliaus ir draugų“ srityse. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Tam, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas, pažanga turi būti ne bet kokia, o pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat paminėtina, jog, nors šiuo atveju Komisija nutarė A. J. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tenkinti, tai teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami A. J. pokyčiai, tačiau jie neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

10. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tai lėmė duomenys, kurie buvo gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Apylinkės teismas akcentavo tai, jog nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti bausmės atlikimo metu taip ir nesumažėjo iki žemos, be to, jam iki šiol yra nustatoma net dešimt vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba mažą/nestabilią darbo patirtį; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Taip pat tokį sprendimą lėmė ir informacija apie nuteistojo padarytus pažeidimus ir gautus paskatinimus. Teismas pažymėjo, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo skatintas tik šešis kartus, kai tuo tarpu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net dvidešimt penkis kartus. Kaip matyti, vertindamas šiuos duomenis, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į padarytų pažeidimų didelį skaičių, tačiau ir jų šiurkštumą bei įvykdymo laiką – skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog dalis A. J. padarytų pažeidimų yra susiję su psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimu, paskutinis, su alkoholio vartojimu susijęs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo fiksuotas 2021 m. kovo 23 d., kai nuteistasis jau buvo itin gerai susipažinęs su įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, bei žinant, jog bet kokios psichoaktyvios medžiagos įkalinimo įstaigoje yra griežtai draudžiamos. Šias aplinkybes teismas vertino kaip atskleidžiančias nuteistojo tyčinį siekį nepaisyti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, taip aiškiai demonstruojant savo neigiamas nuostatas. Kaip itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, atskleidžianti, jog jis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, įvertintas ir tas faktas, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. J. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas grindė ir nuteistojo neatliktos bausmės dalimi. Teismas padarė išvadą, kad A. J. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai ji buvo 3 metai 7 mėnesis ir 29 dienos), kontekste paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kitų duomenų, kuriais remiantis atsisakoma jam taikyti lygtinį paleidimą, dar laikytina itin didele ir nesudarančia pagrindo spręsti, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog A. J. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas žemesnės instancijos teismo argumentams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus bei pateikia papildomas įžvalgas.

12. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog abejonių lygtiniam paleidimui pakankama A. J. pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyta net trylika kriminogeninių veiksnių, iš kurių net dešimt yra dinaminiai, kas reiškia ne tik tai, jog bausmės atlikimo metu jie gali būti panaikinti ar suvaldyti, bet ir tai, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami, kai tuo tarpu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos vienas veiksnys – patvirtinta galimybė įsidarbinti. Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis neleidžia prognozuoti sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę.

13. Taipogi paminėtina, jog A. J. bausmę atlieka net pagal tris jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, tame tarpe ir pagal nuosprendį, kuriuo buvo teistas už savo tėvo nužudymą. Iki tol jis buvo teistas ir užsienyje už vagystę bei nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus. Visi šie duomenys neabejotinai rodo, kad nuteistasis yra polinkį nusikalsti turintis asmuo, nedarantis jokių išvadų iš savo praeities klaidų, ką patvirtina ir jau minėtas apylinkės teismo akcentuotas faktas, jog A. J. pakartotinai nusikalto jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nevienkartinis smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymas prieš savo šeimos narius bei jų sunkėjimas (iki tėvo nužudymo A. J. buvo teistas už fizinį smurtą prieš savo seserį bei motiną – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis keliu sudavė ne mažiau penkių smūgių seseriai į galvą, po to tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą motinai ir ją pastūmė) taip pat atskleidžia didelį A. J. pavojingumą visuomenei. Ir nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Šiuo atveju pakartotinis ir netgi sunkesnių tyčinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir nuteistajam nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje A. J. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Tokios išvados vien tai, kad nuteistajam buvo suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus, ir, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, nepaneigia. Ši aplinkybė nėra joks patvirtinimas, kad paleistas lygtinai A. J. taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Pažymėtina, jog bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Be to, nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti į namus tik trims paroms. Toks laiko tarpas yra per trumpas daryti išvadai, kad A. J., jau šiuo metu paleistas į laisvę, sugebės visiškai suvaldyti savo kriminogeninius poreikius ir daugiau nebenusikalsti. Tokiai išvadai neprieštarauja, o ją tik patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija, jog A. J. sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, analizuojami nuteistojo pokyčiai viso bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš A. J. asmens bylos matyti, kad jo pozityvus elgesys nebuvo nuoseklus ir iš esmės pasireiškė tik nuo 2021 metų gruodžio mėnesio, kuomet jis buvo perkeltas į Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą, nors nuteistasis į įkalinimo įstaigą laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo pristatytas dar 2017 metų kovą. Paskutinė nuobauda jam panaikinta tik 2022 m. gegužės 16 d. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos perkėlus jį į Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą (aktyvus dalyvavimas viso keturiasdešimt devyniuose renginiuose, konkursuose, projektuose, turnyruose, narkomanų anonimų grupėse bei kitose veiklose, įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų laikymasis) nors dar ir nėra pakankamos pastangos lygtinio paleidimo taikymui, nėra nuvertinamos ir ignoruojamos. Kaip matyti iš A. J. asmens bylos, jos suteikė pagrindą perkelti nuteistąjį iš paprastos grupės į lengvąją grupę, tuo palengvinant jo laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistajam buvo skiriamos ir kitos paskatinimo priemonės – suteikta teisė vieną kartą papildomai paskambinti telefonu, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma padidinta didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, prieš terminą panaikintos nuobaudos, taip pat suteikta trumpalaikė išvyka šį namus.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistasis skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie jo asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, vis tik su tokia nuteistojo nuomone sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju, įvertinus tiek kriminogeninę A. J. praeitį ir jam paskirtos bei atliktos bausmės dalies santykį, tiek nuteistajam vis dar priskiriamą dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių ir pakankamai trumpą išimtinai pozityvaus jo elgesio laikotarpį, tokios abejonės vis tik kyla. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.