Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės D. B. skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Šiaulių departamento direktorės S. A. 2021-10-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

NVSC Šiaulių departamento vyriausioji specialistė D. K. 2021 m. birželio 9 d. M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. 9.45 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 10.40 val. įmonėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta galimybė tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, t. y. prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį, rankų dezinfekcijai skirta priemonė laikoma ant grindų; įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra rankų higienos priemonių – skysto muilo, rankų dezinfekcijai skirtų priemonių, vienkartinių popierinių rankšluosčių, taip pat nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų; įmonės administracinių patalpų sanitariniame mazge nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų; esant nepalankiai epidemiologinei situacijai įmonėje ir nustačius COVID-19 ligos atvejų plitimą, dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, elektros jungikliai ir t. t.) nėra valomi ir dezinfekuojami; operatyviosios kontrolės metu nerasta paviršių valymui ir dezinfekcijai skirtų, teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotų biocidinių produktų. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6. ir 1.8. papunkčių reikalavimus.

NVSC Šiaulių departamento direktorės S. A. 2021-10-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 1500 Eur bauda dėl to, kad M. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neužtikrino, jog įmonėje būtų laikomasi visų privalomų saugumo reikalavimų, t. y. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, t. y. prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį, rankų dezinfekcijai skirta priemonė laikoma ant grindų; įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra rankų higienos priemonių ir rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų; įmonės administracinių patalpų sanitariniame mazge nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų, dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, elektros jungikliai ir t. t.) nėra valomi ir dezinfekuojami; kontrolės metu nerasta paviršių valymui ir dezinfekcijai skirtų, teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotų biocidinių produktų. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6. ir 1.8. papunkčių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.

Skundžiamu nutarimu M. S. buvo pripažinta kalta dėl nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio reikalavimų nesilaikymo, taip pat dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6. ir 1.8. papunkčių reikalavimų nesilaikymo. Minėto nutarimo 2.2.1. papunktis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas; privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6. papunktis numato pareigą sudaryti galimybę tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – prie įėjimo į įstaigą ir įmonę ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti darbuotojų ir lankytojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę, rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdines rekomendacijas; o 1.8. papunktis įtvirtina reikalavimą dažnai liečiamus paviršius (durų rankenos, elektros jungikliai, kėdžių atramos ir kt.) valyti paviršiams valyti skirtu valikliu kaip galima dažniau, bet ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Už numatytų reikalavimų nesilaikymą pareiškėjai M. S. 2021-10-15 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda, t. y. ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas baudos minimumas. Kaip matyti iš 2021-10-15 nutarimo, nutarimas buvo priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, o skiriant baudą M. S., buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip jau minėta, skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors M. S., tiek teikdama skundą teismui, tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, pripažino įvykdžiusi administracinį nusižengimą, kad atidžiau nepasirūpino visomis saugaus darbo įmonėje sąlygomis karantino laikotarpiu, tačiau tvirtino, jog nustatytus trūkumus nedelsiant pašalino ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas, teismas pažymi, kad tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri galėtų sąlygoti švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimą, nes teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis yra kiekvieno asmens pareiga. Paminint ir tai, kad Patikrinimo akte užfiksuotų trūkumų nepašalinimas galėtų lemti naujo administracinio nusižengimo įvykdymą.

M. S., pasisakydama dėl higienos ir dezinfekcijos priemonių, paaiškino, kad higienos priemonėmis - muilu, rankų pasta, darbuotojai buvo aprūpinti ir iki kontrolės, šias priemones nuolat naudodavo, bet kiekvienas jas laikė savo persirengimo spintelėse, visi darbuotojai reguliariai buvo informuojami apie būtinumą laikytis saugumo reikalavimų - atstumų laikymasis, ilgesnių kontaktų vengimas, rankų higiena, visi darbuotojai buvo informuoti, kad administracijos patalpose yra pakankamai kaukių, visi buvo aprūpinti, visi darbuotojai dirbo ir dirba su apsauginėmis kaukėmis, laikėsi didesnio kaip 2 m atstumo ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad tokiu būdu nebuvo laikomasi aukščiau aptartų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6. ir 1.8. papunkčių reikalavimų. Su šių reikalavimų pažeidimais sutiko ir pati pareiškėja, teismo posėdžio metu pripažinusi, jog tuo metu ji, kaip įmonės vadovė, nebuvo visai tinkamai susipažinusi su visais reikalavimais, kokių privalo laikytis įmonės vadovas ar atsakingas darbuotojas dėl atvejų, susijusių su „Covid-19“ liga, su šitų reikalavimų laikymusi.

Iš pateikto skundo matyti, kad M. S. nesutiko su institucijos nutarime padaryta išvada, jog darbuotojų užsikrėtimo priežastis buvo būtent nustatyti trūkumai dėl dezinfekavimo priemonių ar vaizdinės agitacijos, taip pat atkreiptas dėmesys, jog nutarime ir medžiagoje nėra duomenų, ar buvo atlikti sirgusių „Covid-19“ liga darbuotojų epidemiologiniai tyrimai, ar nustatyti jų kontaktai, galimi užsikrėtimo šaltiniai, todėl teigti, kad dėl to kalta įmonės direktorė, nėra jokio pagrindo. Tačiau bylos medžiaga rodo, jog kontrolės metu be aukščiau nustatytų pažeidimų įmonėje nebuvo rasta ir paviršių valymui bei dezinfekcijai skirtų, teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotų, biocidinių produktų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.8. papunktyje numatytą reikalavimą. Be to, iš byloje esančio Židinio akto matyti, kad užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. užregistruoti 5 laboratoriniais tyrimais patvirtinti COVID-19 ligos atvejai asmenims, dirbantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi susirgę darbuotojai dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, paskutinį kartą darbe buvę 2021 m. balandžio 9-23 d., dėl artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga izoliuotas vienas įmonės darbuotojas. Kaip nurodyta institucijos pateiktame atsiliepime, epidemiologinės diagnostikos duomenimis, užregistruoti COVID-19 ligos atvejai tarpusavyje yra susiję pagal ligos inkubacijos laiką ir vietą. Pirmasis COVID-19 ligos atvejis buvo užfiksuotas 2021-04-09, susirgęs asmuo darbe buvo užkrečiamuoju ligos laikotarpiu (paskutinį kartą darbe buvo 2021-04-02). Tą pačią dieną M. S. telefonu teigė, kad didelės ir mažos rizikos sąlytį turėjusių darbuotojų su susirgusiu COVID-19 liga asmeniu įmonėje nėra. Tačiau 2021-04-20 ir 2021-04-22 „Covid-19“ ligos atvejai patvirtinti dar 3 įmonės darbuotojams, kurie užkrečiamuoju laikotarpiu (2021-04-14 ir 2021-04-20) taip pat buvo darbe. Įmonės vadovė didelės ir mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų nenurodė. Paskutinis „Covid-19“ ligos atvejis įmonėje registruotas 2021-04-29, tačiau ir šiuo atveju didelės ir mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų nurodyta nebuvo. Svarbu paminėti ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. balandžio 27 d. - 2021 m. gegužės 3 d. laikotarpiu užregistruoti 3 antriniai COVID-19 ligos atvejai, išplitę įmonės darbuotojų šeimose. Tokie aukščiau aptarti duomenys rodo, kad epidemiologinė situacija įmonėje išties buvo nepalanki, buvo nustatytas COVID-19 ligos plitimas, ši pavojingos užkrečiamos ligos diagnozė buvo nustatyta net 5 iš 11 įmonėje dirbančių asmenų, atkreipiant dėmesį, kad užregistruoti COVID-19 ligos atvejai tarpusavyje susiję pagal ligos inkubacijos laiką ir vietą. Taigi, tokios aplinkybės iš esmės duoda pagrindo teigti, jog darbuotojų užsikrėtimo priežastis buvo būtent nustatyti trūkumai dėl higienos ir dezinfekcijos, o M. S., kaip juridinio asmens vadovės, atsakingos už privalomų saugumo reikalavimų laikymąsi, padarytas nusižengimas, teismo vertinimu, yra itin pavojingas, šiurkštus, sukėlęs konkrečias pasekmes ir realų pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai.

Iš pateikto skundo matyti ir tai, kad M. S. nesutiko ir su tuo, jog ji nebendradarbiavo su institucija, neįvykdė Patikrinimo ir Židinio aktų nurodymų, paaiškindama, kad minėtų aktų ji negavo, vykdomos kontrolės metu ji bendravo su institucijos darbuotojais, su jais aptarė, kaip pašalinti nustatytus trūkumus, įvykdė visus jų nurodymus. Iš institucijos pateikto atsiliepimo matyti, kad visi NVSC Šiaulių departamento pareiškėjai siunčiami dokumentai - raštas dėl patikrinimo aktų pateikimo, raštas dėl informacijos apie atsakingą asmenį pateikimo, šaukimas atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui, administracinio nusižengimo protokolas, raštas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo - buvo siunčiami tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Administracinių nusižengimų registre. Kaip nurodė institucija, pareiškėja, atsakydama į NVSC Šiaulių departamento raštu pateiktą prašymą iki 2021 m. gegužės 21 d. raštu informuoti NVSC Šiaulių departamentą, koks asmuo yra atsakingas už rašte nurodytų teisės aktų vykdymą, atsiuntė tik įsakymą, kitų dokumentų nepateikė, o dėl patikrinimo akto, kuris buvo paminėtas tame pačiame rašte, ir kurio, kaip nurodoma skunde, pareiškėja negavo, pateikimo į NVSC Šiaulių departamentą nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Teismas pastebi, kad nors pareiškėja teismui ir nurodė, kad ji NVSC neinformavo, jog visus nustatytus trūkumus pašalino, nes, pirmiausiai, negavo rašto, kad reikia atsiųsti, jog viskas yra sutvarkyta, o pati net nepagalvojo, kad reikia informuoti, tačiau pažymėtina, kad iš NVSC Šiaulių departamento pareiškėjai siunčiamo rašto dėl informacijos apie atsakingą asmenį pateikimo (kurį M. S. patvirtino gavusi) matyti, jog institucija rašte nurodė ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti savo poziciją ginančius įrodymus, kurie būtų papildomai vertinami atliekant administracinio nusižengimo teisenos procedūrą (b. l. 23). Tokios aplinkybės paneigia M. S. iškeltą versiją apie tai, kad ji nežinojo, jog gali pateikti kokius nors duomenis, kurie būtų svarbūs sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Be to, svarbu paminėti, kad 2021 m. balandžio 30 d. atliekant patikrinimą, dalyvavo ir pati įmonės direktorė M. S. (b. l. 10-11), kuri, kaip pati teigė, vykdomos kontrolės metu bendravo su institucijos darbuotojais, su jais aptarė, kaip pašalinti nustatytus trūkumus. O tai tik dar kartą įrodo, kad patikrinimo metu užfiksuoti trūkumai ir jų pašalinimas pareiškėjai buvo žinomi ir suprantami. Šiuo atveju paminėtina, jog bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, o to neneigė ir pati M. S., kad ji per 3 darbo dienas, praėjus pažeidimų pašalinimo terminui, nepranešė NVSC Šiaulių departamentui, kokių priemonių ėmėsi patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti, nenurodė ir didelės bei mažos rizikos sąlytį turėjusių darbuotojų su susirgusiu COVID-19 liga asmeniu. Kas išties neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, nors M. S. ir teigė, kad ji su institucijos pareigūnais dažniausiai bendravo telefonu, o atsiliepime taip pat nurodyta, kad M. S. 2021-04-09 vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė, kad didelės ir mažos rizikos sąlytį turėjusių darbuotojų su susirgusiu COVID-19 liga asmeniu įmonėje nėra, tačiau po šio pirmojo įmonėje užregistruoto COVID-19 ligos atvejo buvo nustatyti dar 4 šios pavojingos ligos atvejai darbuotojams, kurie, epidemiologinės diagnostikos duomenimis, tarpusavyje buvo susiję pagal ligos inkubacijos laiką ir vietą, o vėliau užregistruoti ir 3 antriniai COVID-19 ligos atvejai, išplitę įmonės darbuotojų šeimose. Tokios aplinkybės rodo, kad dėl lengvabūdiško ir neatsakingo M. S. elgesio buvo sukurtos realios galimybės tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui, taip pažeidžiant kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisykles.

Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad M. S. yra vidutinio amžiaus, darbinga, o tos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu gauna apie 1200 eurų atlyginimą per mėnesį, kuris yra ženkliai didesnis už minimalų, viena augina vieną nepilnametę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų kredito bendrovėms, nėra kuo nors išskirtinės, kurios leistų teismui taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį, jog COVID-19 liga yra priskirta prie pavojingų užkrečiamųjų ligų, keliančių pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Su pandemijos valdymu kovojama jau ilgą laiką, investuojami dideli tiek žmogiškieji, tiek finansiniai valstybės resursai. Tuo tarpu toks neatsakingas, neatsargus elgesys pandemijos valdymą tik sunkina, gilina rizikas visuomenės sveikatai ir gyvybei, todėl turimi asmeniniai finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinti kaip išskirtinės aplinkybės. Paminėtina, kad M. S. padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, M. S. veiksmai – tinkamų sąlygų darbuotojų ir lankytojų higienai ir (ar) dezinfekcijai nesudarymas, kurie pasireiškė net kelių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Pasisakydamas šiuo klausimu teismas pažymi, jog COVID-19 liga kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tuo tarpu dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma asmens higienos ir (ar) dezinfekcijos taisyklių, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių buvo sutelkta siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Be to, aptariamo įvykio laikotarpiu dar nebuvo pakankamai efektyvių vakcinų ir vaistų, todėl visuotinai taikomos higienos priemonės buvo vienas svarbiausių šios infekcijos kontrolės būdų. Paminėtina, kad apie neigiamas pasekmes M. S. buvo iš anksto informuota teisės aktu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją. Tai, jog pati M. S. patiria (patirs) neigiamus taikytos nuobaudos padarinius, yra natūralus jos padaryto nusižengimo rezultatas. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems dėl administracinio nusižengimo įvykdymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat ir tai, kad minėto nusižengimo padarymo metu M. S. buvo bausta ir už kitos rūšies administracinio nusižengimo įvykdymą, nėra pagrindo manyti, kad M. S. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga. Pagrindų M. S. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti teismas nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 str. 4 d., neabejotinai padarytas, o jo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas.

Esant tokioms aplinkybėms, M. S. skundas netenkintinas ir NVSC Šiaulių departamento direktorės S. A. 2021-10-15 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. S. atstovės advokatės D. B. skundo netenkinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento direktorės S. A. 2021-10-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.