Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

2019 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios E. Ž. firmos veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi E. Ž. firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. V.. 2018 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. balandžio 9 d. nutartimis buvo patikslintas. 2018 m. liepos 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (2019 m. balandžio 25 d. el. laiškas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė siuntė įmonei ir buvusiam savininkui (vadovui) E. Ž. pranešimus dėl bankroto procedūros, tačiau laiškai grįžo neįteikti. Jokie įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratorei perduoti nebuvo.

Kadangi administratorei neperduoti įmonės dokumentai, nebuvo galimybės patikrinti įmonės sandorių ir pareikšti ieškinių dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo. Registrų duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Bankroto procedūros metu varžytinėse pardavus asmeninį įmonės savininko turtą buvo gauta 4 100 Eur, iš kurių buvo tik iš dalies padengtos administravimo išlaidos, bei iš dalies tenkintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas. Byloje liko nepatenkinti 8 675,20 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2018 m. spalio 23 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-7313 patvirtina, kad bankrutavusi E. Ž. firma su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose bankrutavusi E. Ž. firma dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Taigi, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1945/2011). Individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigė bendraatsakovo (atsakovės savininko) E. Ž. prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurias įgijo asmeniškai E. Ž. išliko, todėl antstoliams yra pagrindas tęsti asmeninių skolų išieškojimą iš E. Ž. (CK 2.50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, antstoliams grąžintini vykdomieji dokumentai, išduoti E. Ž. atžvilgiu (el. bylos 1 t., b. l. 76–77, 81–85).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios E. Ž. firmos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliams vykdomuosius dokumentus, išduotus bendraatsakovo (atsakovės savininko) E. Ž. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.