Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. balandžio 19 dieną, apie 11.30 val., Akmenėje, Stadiono g. 3, namo laiptinėje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. K., t. y. pastūmus ir šiai nukritus ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė L. K. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią L. S. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. L. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine Z. N., jai priklausančiame bute. 2025 m. balandžio 19 d. nuo pat ryto buvo namuose kartu su Z. N.. Iš vakaro ir ryte vartojo alkoholį, jautėsi apgirtęs, tačiau visas aplinkybes atsimena. Apie 11.30 val. į duris kažkas pabeldė. Atidaręs duris pastebėjo kaimynę L., pavardės nežino. Z. taip pat stovėjo šalia ir viską matė. L. iš karto pradėjo prašyti atiduoti pinigus už anksčiau pasiskolintą iš jos degtinę. Degtinę skolinosi jo sugyventinė Z. Degtinę iš L. jie skolinosi gal nuo 2025 m. balandžio 17 d. dienos. L. atsakė, kad kai turės pinigų, tuomet juos gražins. L. vis tiek reikalavo atiduoti pinigus ir paprašė duoti banko kortelę, iš kurios ji pasisiūlė nueiti išimti pinigų. Jis L. pasakė, kad banko kortelės jis jai neduos. Tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas. L. buvo užėjusi į jo buto koridorių, prie laukinių durų, todėl jis jai pasakė „mauk lauk iš buto“, pradarė buto duris ir, kai L. jau buvo laiptinėje ją pastūmė. L. nukrito ant grindų, po ko jai koja ne mažiau du kartus įspyrė, tačiau neatsimena kur pataikė, bet tikrai ne į veidą. L. pradėjo sakyti, kad dabar skambins į policiją ir viską praneš. Pamatė jos rankose mobiliojo ryšio telefoną ir suprato, kad ji tikrai galės paskambinti, todėl iš jos rankos paėmė telefoną. Telefoną paėmė ne dėl to, kad norėjo jį pavogti, bet dėl to, kad L. nepaskambintų policijai. Jam laikant telefoną rankoje, užsimojo ir norėjo mesti jį į grindis, tačiau L. kažką pradėjo sakyti, be to jis ir neketino jo sudaužyti, norėjo tik taip išreikšti savo pyktį dėl jos elgesio. Su telefonu nuėjo į butą ir pasidėjo jį ant spintelės. Jis galvojo, kad L. iš karto paprašys telefoną atiduoti, tačiau ji tą dieną nebuvo atėjusi. Tik po kelių dienų L. atėjo vėl į svečius ir paprašė atiduoti telefoną. Tą dieną telefoną L. atidavė ir jokių pykčių nebuvo, jos atsiprašė. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Taip elgėsi todėl, kad L. elgėsi negražiai, reikalavo tuoj pat atiduoti skolą ir jį išprovokavo. Be to tą dieną buvo apgirtęs ir alkoholis turėjo įtakos jo tokiam poelgiui (b. l. 125-131). Papildomos apklausos metu (2025 m. birželio 5 d.) parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi duotų parodymų pirmos apklausos metu, jų nekeičia. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Kadangi L. su juo po šio įvykio nebendrauja, net nesisveikina, todėl nebuvo galimybės jos atsiprašyti. Jo sugyventinė Z. N. buvo nuėjusi pas L. ir už jį atsiprašė (b. l. 151-153).

Kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. balandžio 19 d., tikslaus laiko pasakyti negali, galėjo būti apie 11.30 val. ji nuėjo pas savo kaimynus Z. N. ir jos sugyventinį L. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjusi prie buto durų, pabeldė į duris, jas atidarė L. S. Kadangi jai Z. yra skolinga 200 eurų, ji L. paklausė kada jai grąžins skolą, nes norėjo atgauti savo pinigus. L. iškart ją pastūmė ir pasakė nieko negausi. Kadangi ji sunkiai vaikščioja, jai skauda kojas, todėl po pastūmimo nuvirto ant žemės. Nukritus gulėjo koridoriuje ant grindų, į jų butą įėjusi nebuvo. Jai gulint ant grindų L. priėjo prie jos ir vėl pasakė nebeateik, nieko negausi ir pradėjo ją spardyti, ji negalėjo atsistoti, negalėjo nuo jo apsiginti. L. ją spardė iš kojų į įvairias kūno vietas, kiek kartų spyrė pasakyti negali, iš rankų smūgių nesudavė. Spirdamas jai pataikė į lūpą, po ko pradėjo bėgti kraujas. Dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Gulint ant grindų rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y6“ IMEI1:864887042393210, IMEI2:864887042433222, kuriame buvo įdėta mobilaus ryšio kortelė. Telefonas pirktas senai, jo kaina dabar vertina apie 50 eurų. L. po smūgių, iš rankos, išplėšė telefoną, norėjo mesti į žemę, ji jo paprašė, kad nemestų, tada jis pasiėmęs telefoną nuėjo į savo butą. Iš buto daugiau išėjęs nebuvo, jai telefono negrąžino. Ji ilgai gulėjo ant grindų, vis bandė atsikelti, ilgai užtruko kol atsikėlė, atsikėlusi nuėjo pas kitą kaimyną paprašyti, kad iškviestų pagalbą. Ji pagalbos pas kaimyną nuėjo iškart, tik užtruko laiko kol atsikėlė. Medikų pagalbos atsisako, pas medicinos ekspertus vykti atsisako (b. l. 17-27). Papildomos apklausos metu (2025 m. balandžio 22 d.) L. K. apklausta liudytoja parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų ir papildomai nori parodyti, kad sekančią dieną, tai yra balandžio 20 dieną, ji nuėjo iki kaimynų iš 21 buto kur jai buvo atimtas mobilus telefonas ir pabeldus į duris jas atidarė tas pats pilietis L. S., kuris 19 dieną ir buvo iš jos atėmęs telefoną. Ji jo paprašė grąžinti telefoną ir jis jai atidavė telefoną. Telefonas nesugadintas, veikiantis (b. l. 70-72 ). Sekančios papildomos apklausos metu (2025 m. gegužės 5 d.) parodė, kad įvykio dieną, kai kaimynas L. ją pastūmė ir ji nukritusi gulėjo ant grindų, rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. L. pradėjo ją gulinčią kojomis spardyti. Ji neatsimena kiek kartų įspyrė. Po spyrių kojomis, nieko jai nesakęs, iš rankos išplėšė telefoną, kurį iš karto norėjo mesti į žemę. Kai L. išplėšė telefoną pasakė „dabar nepaskambinsi policijai“. Ji jo paprašė, kad telefono nemestų, nenorėjo, kad jį sugadintų. Tuomet L. S. su jos telefonu nuėjo į savo butą. Ji suprato, kad L. iš jos telefono nenorėjo pavogti ar plėšimo būdu jį įgyti. Iš pradžių konfliktas tarp jų įvyko dėl paprašytos skolos gražinimo, po ko jis ir pradėjo ją spardyti kojomis ir, kad ji nepaskambintų policijai, atėmė iš jos telefoną. Skola susidarė per keletą savaičių. Skolino mažomis sumomis. Kiek suprato, L. su Z., pinigų skolinosi alkoholiui įsigyti. Ji jokio alkoholio jiems skolon nedavė. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 75-78);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. N. parodė, kad L. S. yra jos sugyventinis, su juo gyvena apie 1 metus. Tikslaus laiko neatsimena, į duris kažkas pabeldė. Duris atidarė L. durų stovėjo kaimynė L. kuri atėjo pasiimti skolą. Ji įėjo į buto koridorių. Iš L. buvo pasiskolinusi 200 eurų. Dėl to, kad ji laiku negražino skolos, L. atėjo pas ją prašyti atiduoti pinigus. L. pasakė, kad pinigų nėra išėmusi iš bankomato ir neturi jai iš ko atiduoti skolą. L. prašė eiti iki bankomato nuimti pinigus. Ji jai atsakė, kad neis. Ji neatsimena ar S. buvo girtas, bet ji tą dieną tikrai buvo blaivi. L. tuomet paprašė įduoti jai savo banko kortelę. L. atsakė, kad tai dokumentas ir kortelės neduos. L. liepė L. eiti lauk iš buto, sakydamas, kad patys nusiims pinigus iš bankomato ir atneš. Ji primygtinai reikalavo eiti kartu išimti pinigus. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos, ieškojo banko kortelės, nes norėjo po to iš karto eiti iki bankomato, todėl kas įvyko tarp L. ir L. ji nematė. Po to L. netrukus uždarė buto duris. Tą dieną, tik vėliau, gal po valandos, kambaryje ant spintelės pastebėjo padėtą svetimą telefoną. L. paklausus kieno jis, jis atsakė, kad tai L. ir reikia telefoną jai atiduoti. Ji pagalvojo, kad L. savo telefoną galimai pas juos bute paliko. Apie tai kas vyko laiptinėje tarp jo ir L. jis jai nepasakojo, tik pasakė, kad jis L. laiptinėje pastūmė (b. l. 97-100);

2025 m. balandžio 19 d. nukentėjusiosios L. K. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 19 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), buto, ją sumušė kaimynas L. S. ir pavogė jos mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y6“. Prašo imtis priemonių dėl tokių kaimyno veiksmų (b. l. 17-27);

2025 m. balandžio 19 d. Asmens apžiūros protokolu su fotonuotrauka, kuriame nurodyta kad apžiūrint L. K. ant apatinės lūpos matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują, viršutinė lūpa ištinusi. Daugiau sužalojimų nestebima (b. l. 57-61);

2025 m. balandžio 19 d. Įvykio vietos apžiūra ir užfiksuotomis fotonuotraukomis, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint trečiojo aukšto koridoriaus medines grindis, ant kurių nukrito nukentėjusioji, jokių smurto ar grumtynių požymių nepastebime (b. l. 17-27);

2025 m. balandžio 23 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas mobilusis telefonas įdėtas į juodos spalvos dėklą, knygutės tipo. Ant dėklo viršaus priklijuotas lipdukas su stilizuotos gėlytės vaizdu. Atvertus dėklą matosi mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI, įjungus telefoną ekrane matosi moters su mergaite vaizdas, data 2025 m. balandžio 23 d., laikas 10:47 val. Telefono nustatymuose nurodyta, jog telefono modelis HUAWEI Y62019, IMEI 864887042393210 ir IMEI 864887042433222. Vizualiai telefonas veikiantis, ekranas neskilęs, telefono korpusas nesugadintas (b. l. 83-85).??

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo žmogui.

Bylos aplinkybės yra aiškios, L. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu-pareiškimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. K. parodymais, liudytojos Z. N. parodymais, asmens apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolo fotonuotrauka dėl L. K. nustatyto kūno sužalojimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. K., t. y. pastūmė ir šiai nukritus ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė L. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. birželio 5 d. apie tai buvo surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog įtariamasis L. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis L. S. su prokuroro siūloma bausme sutiko (t. 1, b. l. 158-161).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis L. S. neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 104-107), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 104-107), nedirbantis (b. l. 112-113), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 103). Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą įrodymų visetą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam L. S. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nurodytam viešųjų darbų bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2025 m. balandžio 30 d. nutarimu L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

L. S.

išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. sumažintą bausmę – viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti L. S., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti L. S..

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.