Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosE. G.skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakoveiPasvalio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pasvalio rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja. Ji eina Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 4 punktais, 29 straipsnio 1, 2 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” 14.1 punktu, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. DV-9 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento ir Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo (pakeisto Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. DV-457) 50, 51, 52, 54, 55.1 punktais, atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 21 d. išvadą „Dėl E. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja iki 2016 m. spalio 24 d. neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko apskaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams ir nepateikė Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, ginčui aktuali 2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2380redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės, ginčui aktuali 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) nuostatos.

Pagrindas valstybės tarnautojų tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Taisyklių 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 4 punkte nustatytą tvarką valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 5 punktas nustato atvejus, kai tarnybiniam nusižengimui tirti yra sudaroma Komisija. Atsižvelgus į šių nuostatų turinį, daroma išvada, kad tarnybinį tyrimą vienasmeniškai atliekančiam tarnautojui ar kolegialiai komisijai nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, pavedimą – įpareigojimą – pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. P. 2016 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Administracijos direktorių apie tai, kad pagal Aprašo 22 nuostatas Švietimo ir sporto skyrius iki šiol nėra parengęs Ataskaitos; aprašyti šio skyriaus vyr. specialistės E. G. veiksmai ir paprašyta Administracijos direktoriaus imtis priemonių. 2016 m. spalio 10 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pavedimo E. G.“, kuriuo pareiškėjai buvo pavesta iki 2016 m. spalio 24 d., vadovaujantis mokyklų ir gimnazijų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, parengti bendrą Ataskaitą, atlikti apskaičiavimus Aprašo 21 punkte įvardintiems vykdytojams ir pateikti juos Finansų ir Apskaitos skyriams. Administracijoje 2016 m. spalio 25 d. gautas Finansų skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apskaičiavimo nepateikimo“ (gavimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo E. G.“, pareiškėja iki 2016 m. spalio 24 d. 17 val. nepateikė Finansų skyriui bendros Ataskaitos ir apskaičiavimų pagal Aprašą. Byloje nustatyta, kad remiantis šiuo Finansų skyriaus pranešimu Administracijos direktorius 2016 m. spalio 25 d. pavedė Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pažymėtina, kad 2017m. vasario 27d. teismo posėdyje kilo abejonės, ar tarnybinį patikrinimą atlikusiai tarnautojai buvo nustatyta tvarka pavesta ištirti tarnybinį nusižengimą, kadangi Finansų skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apskaičiavimo nepateikimo“ teismui buvo pateiktas be Administracijos direktoriaus rezoliucijos, kuria V. Š. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovės 2017 m. kovo 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose „Dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017-02-27 įpareigojimo pateikti paaiškinimus ir dokumentus“ buvo nurodytos aplinkybės bei atsakovės atstovė teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad elektroniniu būdu pateikiant duomenis teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą atstovė per klaidą teismui pateikė jai per Administracijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą vykdymui atsiųsto nuskenuoto 2016m.spalio 25d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dar nebuvo Administracijos direktoriaus rezoliucijų, kopiją (atsakovės 2017 m. sausio 13 d. atsiliepimo į pareiškėjos skundą 14 priedas (Finansų skyriaus 2016 m. spalio 25 d. raštas Nr. FS-1), tai yra teismui nebuvo pateiktas dokumento originalas su Administracijos direktoriaus rezoliucijomis, kuris yra saugomas atskirai popierine forma. Pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. DV-452 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3, 16, 17, 45, punktus, Administracijos padalinio parengtas dokumentas registruojamas dokumentų valdymo sistemoje (DVS), nuskenuojamas ir tik po to jo originalas teikiamas Administracijos direktoriaus rezoliucijai užrašyti.Remiantis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovės paaiškinimais. Teismas taip pat nenustatė nusikalstamos veikos požymių. Todėl konstatuojama, kad Taisyklių 3 ir 4 p. nuostatos nebuvo pažeistos, tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliktas įgalioto subjekto, tai yra, Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Š., kuriai atlikti tarnybinį patikrinimą pavedė Administracijos direktoriaus (pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo).

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Tyrimo rezultatai, duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų dokumentų – turinį.

Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) per 5 dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo(nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo)surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu valstybės tarnautojas, įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas, daroma išvada, kad jomis yra siekiama, jog asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Taip pat Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį(žr.,2009m.birželio 1d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-63-651/2009).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 2 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 2 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjai pranešta, kad ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – tai yra, kad ji galimai iki 2016 m. spalio 24 d., vadovaujantis vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko paskaičiavimų Aprašo 21 punkte įvardintiems vykdytojams ir nepateikė jų Finansų ir Apskaitos skyriams.Pranešime išvardinti galimai pareiškėjos pažeisti teisės aktai: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo 7.1,7.5 ir 7.29 punktai; Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. DV-783 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (su pakeitimais)7.9 punktas; Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą tvarkos aprašo, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T1-143 „Dėl Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 punktas, o taip pat Administracijos direktoriaus 2016m. spalio 10d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl pavedimo E. G.“.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pagal Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (su pakeitimais), vienas iš Švietimo ir sporto skyriaus uždavinių yra organizuoti, stebėti ir tobulinti vaikų bendrąjį ugdymą (Nuostatų 6.2 p.). Įgyvendindamas pavestą užduotį, Švietimo ir sporto skyrius organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) (Nuostatų 7.9 p.). Pagal Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintą Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui priskirta Savivaldybės ugdymo įstaigų veiklą reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo, brandos egzaminų ir kitų vykdomų mokinių pasiekimų vertinimo priežiūros, Savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų brandos egzaminų vykdymo, priežiūros ir konsultavimo funkcijos (7.5; 7.17 punktai). Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą tvarkos aprašas, patvirtintas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T1-143 „Dėl Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuoja valstybinių brandos egzaminų centrų vykdymo grupių vyresniųjų vykdytojų, administratorių ir vykdytojų apmokėjimo, mokyklinių brandos egzaminų vyresniųjų vykdytojų, administratorių ir vykdytojų, mokyklinių brandos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkų bei vertintojų, apeliacinių komisijų pirmininkų bei narių bazinėse mokyklose apmokėjimo dydį iš mokinio krepšelio lėšų. Aprašo 21 punktas nustato, kad ataskaitas apie brandos egzaminų metu vyresniųjų vykdytojų, administratorių, vykdytojų, vertinimo, apeliacinių komisijų pirmininkų, vertintojų ir apeliacinių komisijų narių, menų dalykų, technologijų mokytojų (darbo vadovų) išdirbtas valandas, Švietimo ir sporto skyriui pateikia brandos egzaminų vyresnieji vykdytojai, vertinimo, apeliacijų komisijų pirmininkai. Švietimo ir sporto skyrius, vadovaudamasis vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, parengia bendrą Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą, atlieka paskaičiavimus Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams ir pateikia Finansų ir Apskaitos skyriams (Aprašo 22 punktas). Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodyti jokie kiti konkretūs pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, kuriais buvo pažeistos išvardintų teisės aktų nuostatos, išskyrus tai, kad pareiškėja iki 2016m. spalio 24d., vadovaudamasi vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko paskaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams ir jos nepateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Finansų ir apskaitos skyriams, tai yra iš esmės pareiškėjai buvo pranešta apie galimai jos padarytą tarnybinį nusižengimą, tai yra, kad ji nustatytu terminu neįvykdė 2016m. spalio 10d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr.DV-680 1 punktu pavestos užduoties.

Pareiškėja 2016m. lapkričio 14d. paaiškinime būtent ir aiškino tuos savo veiksmus, kuriuos atliko nuo 2016m. spalio 10d., tai yra nuo Administracijos direktoriaus įsakymu Nr.DV-680 pavestos užduoties gavimo iki jos įvykdymo.

Administracijai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, 2016m. spalio 24d. buvo parengta ir Administracijos direktoriui pateikta Patikrinimo išvada, kurioje nurodytos šios tarnybinio nusižengimo aplinkybės: <...Administracijos direktoriaus 2016m. spalio 10d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl pavedimo E. G.“ Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei E.G.suformuluotas konkretus ir suprantamas rašytinis pavedimas, nustatytas įpareigojimo terminas(iki 2016m. spalio 24d.), atitinkantis užduoties sudėtingumą. Finansų skyriaus 2016m. spalio 25d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl apskaičiavimo nepateikimo“ (gavimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad nustatytu terminu E.G. rašytinio pavedimo neįvykdė. Pavedimas įvykdytas tik 2016m. spalio 27d. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojamas pažeidimo padarymo faktas bei jį padaręs valstybės tarnautojas - Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė E.G. nustatytu terminu neįvykdė rašytinio pavedimo parengti, apskaičiuoti ir pateikti bendrą Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą...>. Pagal Patikrinimo išvados konstatuojamąją dalį, pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas taip: ji <... iki 2016m. spalio 24d. neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko paskaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams ir nepateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams ...>.Taigi, konstatuota, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo esmė yra būtent nustatytu terminu(iki 2016 m. spalio 24 d.) neįvykdymas Administracijos direktoriaus 2016m. spalio 10d. įsakymu Nr.DV-680suformuluoto rašytinio pavedimo parengti, apskaičiuoti ir pateikti bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl tarnybinių nusižengimų ne kartą yra pažymėjęs, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį pažeidimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas(nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat yra pažymėjęs, kad tik esant aiškiai ir konkrečiai nurodytiems visiems atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo veiksmams, kurie tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinti tarnybiniu nusižengimu, gali atsirasti pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti. Taigi, atsižvelgiant į aptartą ir nesant konkretizuotiems jokiems kitiems pareiškėjos veiksmams ar neveikimui, kuriais buvo pažeistos pranešime apie tarnybinį nusižengimą, Patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų normos, šiose normose nesant nustatytiems jokiems kitiems terminams, nei buvo nurodyta 2016m. spalio 10d. Administracijos direktoriaus įsakyme Nr. DV-680, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tarnybiniu nusižengimu, už kurio padarymą pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn, yra įvertinti šie pareiškėjos veiksmai(neveikimas): neparengimas iki 2016m. spalio 24d. bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatlikimas paskaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams ir nepateikimas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams.

Todėl sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, teismas atsižvelgia ir vertina būtent pirmiau aprašytą pareiškėjos veiką(neveikimą).

Byloje surinktais duomenimis, bylos dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja, siekdamaįvykdyti 2016 m. spalio 10 d. Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pavedimo E. G.“ (toliau – ir 2016 m. spalio 10 d. įsakymas) iš mokymosi įstaigų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų turėjo gauti ataskaitas apie brandos egzaminų metu dirbusių asmenų išdirbtas valandas. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pagal ankstesnę jos darbinę patirtį rengiant tokio pobūdžio ataskaitas, būdavo žinoma tiksli iš savivaldybės biudžeto numatyta skirti lėšų suma egzaminams vykdyti ir , atsižvelgiant į tai, būdavo rengiama bendra ataskaita, atliekami paskaičiavimai egzaminų vykdytojams. Iš pareiškėjos paaiškinimų taip pat nustatyta, ir ši aplinkybė byloje nepaneigta, kad 2016 m. spalio 10 d. apie 8 val. Švietimo ir sporto skyriaus specialistų pasitarime Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K.P. nurodė, jog pareiškėjai negalima telefonu ar elektroniniu paštu prašyti ar reikalauti mokyklų vadovų jokių duomenų ir/ar vykti į mokyklas be vedėjo pavedimo ar Administracijos direktoriaus įsakymo. Todėl vykdydama 2016 m. spalio 10 d. įsakymą ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo K. P. žodinį nurodymą, pareiškėja 2016 m. spalio 11 d. parengė Švietimo ir sporto skyriaus raštą dėl duomenų iš vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų gavimo bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos parengimui. Šį pareiškėjos parengtą raštą Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas atsisakė pasirašyti.Tuomet pareiškėja 2016 m. spalio 12 d.išsiuntė vyresniųjų vykdytojų, vertinimo, apeliacinių komisijų pirmininkams (ugdymoįstaigų egzaminų centrų vadovams) elektroniniu paštu laiškąbe Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo K.P.parašo, prašydama iki 2016 m. spalio 14 d.pabaigos pristatyti ataskaitas apie egzaminų metu darbuotojų išdirbtas valandas.2016 m. spalio 12 d. Švietimo irsporto skyriui ataskaitą atsiuntė Pasvalio Petro Vileišio gimnazija;2016 m. spalio 13 d. - Pasvalio r. Vaškų gimnazija; 2016 m. spalio 13 d. - Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla;o 2016 m. spalio 17 d. - Pasvalio r.Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bites gimnazija;Pasvalio Pumpėnų gimnazija;Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla. Nustatyta, kad Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Pasvalio PetroVileišio gimnazijos ataskaitose nepateikė duomenų apie egzaminus vykdžiusių asmenų išdirbtas darbo valandas, todėl pareiškėja 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi įAdministracijos direktorių ir Švietimo ir sporto skyriaus specialistą R.S. (vedėjo atostogų metu laikinai ėjusio vedėjo pareigas) dėl pagalbos gauti reikalingą informaciją apie egzaminus vykdžiusių asmenų išdirbtas darbo valandas, taip pat jai buvo svarbu ir tai, kokia suma bus skirta egzaminus vykdžiusiems asmenims išmokėti, nes Finansų skyriaus vedėjos ir Švietimoir sporto skyriaus vedėjo žodžiu nurodytos sumos skyrėsi. Tačiau prašomos informacijos pareiškėja negavo. 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu siųstu laišku pareiškėja prašė Finansų skyriaus vedėjos įvardinti egzaminų vykdymui apmokėti numatytą sumą.2016 m. spalio 2l d. pareiškėja elektroniniu paštu išsiuntė Pasvalio r.. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bites, Pumpėnų ir Pasvalio PetroVileišio gimnazijų vadovams laiškus dėl pateiktų duomenų patikslinimo.2016 m. spalio 21 d. Pumpėnų gimnazija pareiškėjai atsiuntė patikslintą ataskaitą, o 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjai patikslintą ataskaitą atsiuntė Vaškų gimnazija.2016 m. spalio 24d. elektroniniu paštu gautu raštu Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktoriusatsisakė patikslinti pateiktas ataskaitas.2016 m. spalio 24 d. pareiškėja Administracijos direktoriui elektroniniu laiškunurodė, kad negali atlikti jai pavestos užduoties ir parengti bendrosAtaskaitos, nes nežino tikslios egzaminų vykdytojams apmokėti numatytos sumos, o mokymosi įstaigų vadovai pateikėnetikslias ataskaitas, kuriose užfiksuotas nerealus išdirbtų valandų skaičius.2016 m. spalio 25 d. raštu (duomenys neskelbtini) ,,Dė1 lėšų egzaminų vykdymui 2016metams“ Administracijos direktorius informavopareiškėją, jog Pasvalio rajono savivaldybes biudžete brandos egzaminams organizuoti irvykdyti numatyta 5,5 tūkst. Eur suma.2016 m. spalio 25d. vakare pareiškėja išsiuntė paruoštą Ataskaitą administracijosdirektoriui, Finansų ir Apskaitos skyriams, su prierašu, kad mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų vyresnieji vykdytojai savo ataskaitose fiksavo nerealų išdirbtų valandų skaičių.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja laiku, tai yra iki 2016 m. spalio 24 d., neįvykdė rašytinio pavedimo, kuris jai buvo suformuluotas 2016m. spalio 10d. Administracijos direktoriaus įsakyme. Patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėja elektroniniu paštu pateikė bendrą Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą, kuri DVS registruota 2016m. spalio 26d. bei kad pareiškėja 2016m. spalio 27d. elektroniniu paštu pateikė išsamią bendrą Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą Administracijos direktoriui, Finansų ir Apskaitos skyriams. Pati pareiškėja tvirtina, kad jai Ataskaitą išsiuntus 2016 m. spalio 25 d., tai yra, pavėlavus vieną dieną, negali būti vertinama, kad pareiškėja padarė tarnybinįnusižengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose: Nr. A63-2967/2011; Nr. A146-1958/2008; Nr. A442-845/2008; Nr. A261-242/2008; Nr. A525-1457/2010).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. gruodžio 28d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013m. kovo 14d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-492-577/2013 ir kt.). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Taigi, skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojamos formaliosios tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos vėlavimas laiku atlikti užduotį, tačiau turi būti vertinama ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nustatyto termino užduočiai įvykdyti dieną, tai yra 2016m. spalio 24d., ji dar nebuvo gavusi visų mokymosi įstaigų vadovų ataskaitų, todėl negalėjo užbaigti bendros Ataskaitos, atlikti paskaičiavimų. Tačiau vertinant atidumo, apdairumo ir rūpestingumo aspektu, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pavedimas būtų įvykdytas laiku, kadangi iš mokymosi įstaigų gavusi nepilnus duomenis, uždelsė pareikalauti duomenų patikslinimo. Pavyzdžiui, Vaškų gimnazijos duomenys pareiškėjai buvo pateikti 2016 m. spalio 13 d., tačiau patikslinti duomenis pareiškėja paprašė tik 2016 m. spalio 20 d., tai yra,praėjus savaitei nuo duomenų gavimo. Tačiau tokio pobūdžio pareiškėjos neveikimas, vertinant visumą jos atliktų veiksmų, neleidžia spręsti dėl didesnio jos kaltės laipsnio.Todėl, teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartus pareiškėjos veiksmus, siekiant įvykdyti tarnybinį pavedimą, daro išvadą, kad pareiškėjos kaltė dėl laiku neįvykdyto pavedimo gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas.

Patikrinimo išvadoje atsakovė konstatavo, kad laiku nepateikus Ataskaitos, Administracija negalėjo apmokėti už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą, tuo pažeisdama trečiųjų asmenų teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą. Tačiau teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas pavedimo įvykdymo termino pažeidimas yra nereikšmingas ir negalėjo sukelti Patikrinimo išvadoje nurodytų pasekmių. Atsakovės įrodinėjamos pasekmės nėra susijusios su ta pareiškėjos veika(neveikimu), kuri pirmiau aptarta ir kuri buvo įvertinta kaip pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjos nusižengimasbuvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovei, o atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjos kaltės laipsnį, nedidelę vėlavimo trukmę, į pareiškėjos veiksmus, kuriais ji stengėsi laiku įvykdyti pavedimą, pripažįstamas mažareikšmiu, t. y. tokio pobūdžio, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-109/2013). Dėl aptarto atsakovės Įsakymas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas (Valstybės tarnybos įstatymo29 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis, 1, 3 punktai).

Pareiškėja prašė teismo priteisti iš atsakovės 1000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 600 Eur už skundo surašymą ir pateikimą; 200 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. vasario 27 d. teismo posėdyje; 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje, kurias pagrindė 2016 m. gruodžio 20 d. teisinių paslaugų sutarties išrašu; 2016 m. gruodžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0236, 2017 m. vasario 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0259, 2017 m. balandžio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0274, kuriose pateikiami suteiktų teisinių paslaugų aprašymai, atitinkamų teisinių paslaugų bendra suma; bei pagrindė sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinančiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Kadangi nagrinėjamo teisinio ginčo atveju sprendimas iš esmės yra palankus pareiškėjai, atsakovei kyla pareiga atlyginti pareiškėjos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nustatyta, kad nors prašoma priteisti 600 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad parengto skundo apimtis nėra didelė, skundas, paremtas situacijos, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, faktinėmis aplinkybėmis, bei labai lakonišku teisinio reglamentavimo apibūdinimu, todėl, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, prašoma priteisti pareiškėjai už skundo parengimą suma mažinama iki 450Eur.

Sprendžiant dėl prašomos priteisti 400 Eur išlaidų už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose atlyginimo, nustatyta, kad byloje buvo du posėdžiai: 2017 m. vasario 27 d. teismo posėdis truko 2 val. ir 29 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą, laikoma, kad advokatas pareiškėjos interesus teisme atstovavo 2 valandas; 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdis truko 2 val. ir 46 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą - advokatas pareiškėjos interesus teisme atstovavo 3 valandas. Teismui pateiktuose dokumentuose pasirengimo trukmei esant nenurodytai – teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad advokato pasirengimas dviem teismo posėdžiams truko 2 val. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo valandą, atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio (2016 m. III ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, rekomenduojama apmokėti suma yra 79,33 Eur, o atsižvelgiant į 2016 m. IV ketvirtį – 82,28 Eur. Prašoma priteisti bendra 400 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijų 8.19 punktu nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiama. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisiama 850 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“.

Priteisti pareiškėjai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos, kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su administracinės bylosNr. eI-233-739/2017 nagrinėjimu Panevėžio apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.