Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja vertina kaip nesąžiningą ir neteisingą atsakovo Sprendime Nr. 8550 išdėstytą motyvą, kad dėl to, jog Taršos leidimas yra nepasirašytas, tariamai egzistuoja galimybė pripažinti sprendimą Nr. 8164 negaliojančiu. Skunde pažymi, kad remiantis Taisyklių 40, 42 punktais, Taršos leidimas yra laikomas išduotu su visomis iš jo kylančiomis teisėmis ir pareigomis, o tai reiškia, kad jo panaikinimas galimas taip pat tik Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19² straipsnio 9 dalyje numatytais pagrindais. Pagal Taisyklių 53 punktą, apie tai, kad Taršos leidimą ketinama panaikinti, atsakovas pareiškėją turi įspėti prieš 20 darbo dienų, kartu nurodant išduoto Taršos leidimo panaikinimo pagrindus. Teigia, kad pareiškėja apie tai informuota nebuvo. Daro išvadą, kad Sprendimas Nr. 8164 ir jo pagrindu išduotas Taršos leidimas buvo panaikinti pažeidžiant pareiškėjos teises ir pareigas. Sprendimas Nr. 8550 nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Bendrovė, nesutikdama su Sprendimu Nr. 8551, skunde paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog turėtų būti panaikintas anksčiau priimtas sprendimas Nr. 8550, turėjo būti panaikintas ir Sprendimas Nr. 8551. Nurodo, kad tai, jog pareiškėjos Taršos leidimo išdavimui nebuvo privalomos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (toliau – ir PŪVPAVĮ) numatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, patvirtina tai, kad Sprendimu Nr. 8164 Taršos leidimas pareiškėjai buvo išduotas. Taršos leidimas buvo išduotas jau įvertinus visas būtinas sąlygas apie poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumą ir neprašant tokių procedūrų atlikti. Taip pat pažymi, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla nebuvo įrašyta į PŪVPAVĮ priedų Nr. 1 ir 2 sąrašus, taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomo poveikio aplinkai vertinimo pagrindų ir sąlygų, todėl atsakovė nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (I tomas, b. l. 1-8).

Teismo posėdyje atsakovės atstovės skundą prašė tenkinti iš dalies ir grąžinti pareiškėjos paraišką dėl Taršos leidimo išdavimo Agentūrai nagrinėti iš naujo arba skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo Nr. (28.5)-A4-8550 ir Sprendimo Nr. (28.5)-A4-8551 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūrą perduoti (įteikti) pareiškėjai UAB „Dakaras“ įstatymų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį Taršos leidimą.

Nustatyta, kad Bendrovė 2016 m. liepos 5 d. pateikė Agentūrai paraišką Taršos leidimui gauti. Šia paraiška Bendrovė siekė gauti taršos leidimą atliekų laikymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 87-94). Kartu su paraiška Bendrovė Agentūrai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir Ketinimų protokolus Nr. 1, Nr. 2, nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės planą, duomenis, susijusius su nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės vieta saugomų teritorijų ir paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų atžvilgiu, Bendrąjį planą su pažymėta nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės vieta, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (I tomas, b. l. 95-103, 104-105, 106-107, 108-109, 110-111, 112-118, 119-134).

Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentas 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7043 „Dėl UAB „Dakaras“ paraiškos taršos leidimui gauti (kartu su pateiktais dokumentais)“ kreipėsi į Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti pastabas ar pasiūlymus Taršos leidimo sąlygoms (I tomas, b. l. 135).

Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. liepos 14 raštu Nr. (17.8)-s-1323 pateikė šias pastabas: 1) Bendrovė privalo išspręsti klausimą dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo; 2) paraiškoje turi būti aprašyti atliekų sandėliavimo aukščio reikalavimai ir kiti parametrai, leidžiantys įvertinti vienu metu maksimaliai leidžiamą saugoti atliekų kiekį; 3) paraiškoje nurodyta UAB „Raguvilė“, kuri turėtų tvarkyti degias atliekas, kurios susidarys atskirtos rūšiavimo įrenginiuose, negali būti priskirta prie atliekų naudojimo (šalinimo) įmonių; 4) Bendrovė plane turi nurodyti, kad įsipareigoja bankroto ar kitu atveju, kai ji privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą (I tomas, b. l. 136-137).

Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentas 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7418 Bendrovei nurodė Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 14 rašte Nr. (17.8)-s-1323 išdėstytas pastabas, pateikė kitas apibendrintas pastabas bei nurodė, kad prieš leidimo išdavimą reikia atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nes atliekų tvarkymo aikštelę planuojama įrengti 0,55 ha plote, kas atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.15 papunktyje nurodytą kriterijų. Atsižvelgdama į tai, Agentūra paraišką ir kartu su paraiška pateiktus dokumentus grąžino Bendrovei (I tomas, b. l. 138-140).

Pareiškėja, atsižvelgdama į Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento 2016 m. liepos 20 d. rašte Nr. (28.5)-A4-7418 nurodytas pastabas, 2016 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą paraišką, kurioje nurodė sumažintą planuojamų laikyti atliekų kiekį nuo 100 000 tonų iki 50 000 tonų, aikštelės, kurioje bus laikomos atliekos plotą sumažino iki 0,48 ha. Taip pat pateikė pataisytus Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, įsipareigojo pakeisti žemės sklypo naudojimo pobūdį (I tomas, b. l. 141-144, 145-183).

Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentas 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7700 „Dėl UAB „Dakaras“ pataisytos paraiškos taršos leidimui gauti (kartu su pateiktais dokumentais“ kreipėsi į Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti pastabas ar pasiūlymus Taršos leidimo sąlygoms (I tomas, b. l. 184).

Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (17.8)-s-1407 „Dėl UAB „Dakaras“ pataisytos paraiškos taršos leidimui gauti (kartu su pateiktais dokumentais)“ informavo Agentūra, kad pastabų ir pasiūlymų dėl pataisytos paraiškos Taršos leidimui gauti neturi (I tomas, b. l. 185).

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (28.5)-A4-7987 „Dėl paraiškos taršos leidimui gauti priėmimo“ pareiškėją informavo, kad pataisyta paraiška atitinka Taisyklių reikalavimus ir vadovaudamasi Taisyklių 31.1.2 papunkčiu priima sprendimą priimti Paraišką Taršos leidimui gauti (I tomas, b. l. 186).

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą dėl Taršos leidimo išdavimo, kuriuo nusprendė išduoti UAB „Dakaras“ atliekų laikymo aikštelės (duomenys neskelbtini), taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą Agentūra priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 40 punkto nuostatomis. Apie šį sprendimą Agentūra pareiškėją ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą informavo 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (28.5)-A4-8164 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“ (I tomas , b. l. 181). Šiame rašte Agentūra taip pat nurodė, kad leidimą pareiškėja gali atsiimti Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Panevėžio ir Utenos skyriuose.

Pareiškėja elektroniniu paštu gavo Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (28.5)-A4-8164 laikomas negaliojančiu, kadangi UAB „Dakaras“ atliekų laikymo aikštelės (duomenys neskelbtini), Taršos leidimas nėra pasirašytas (I tomas, b. l. 188, 190-200; II tomas, b. l. 1-6).

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (28.5)-A4-8551, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti Taršos leidimą (I tomas, b. l. 189). Šiuo raštu Agentūra pareiškėją, be kita ko, informavo, jog vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Taršos leidimas bus išduotas atlikus ir užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAVĮ).

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punkte nustatyta, kad taršos leidimas tai rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, bet kurių taršos šaltinius būtina kontroliuoti, ir kuriame nustatomos aplinkosauginės sąlygos nurodytiems įrenginiams eksploatuoti. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 1 dalį Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Taršos leidimus išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo dienos.

Taisyklių 40 punktas nustato, kad leidimas išduodamas ar pakeičiamas pagal veiklos vykdytojo parengtą ir pagal Taisyklių 30.1 punktą Agentūros priimtą paraišką. Leidimas išduodamas, pakeičiamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti arba pakeisti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo Agentūroje dienos. Dėl objektyvių priežasčių Agentūra motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, gali ne ilgiau kaip 10 darbo dienų pratęsti terminą sprendimui dėl leidimo išdavimo arba pakeitimo priimti. Veiklos vykdytojui apie leidimo išdavimo ar pakeitimo termino pratęsimą pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (Taisyklių 41 punktas).

Byloje ginčo, jog Bendrovės pateikta patikslinta paraiška Taršos leidimui gauti buvo priimta 2016 m. rugpjūčio 5 d., nėra (I tomas, b. l. 186). Taigi, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 3 dalimi, Agentūra Taršos leidimą Bendrovei privalėjo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 40, 41 punktuose.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Agentūra Taršos leidimo Bendrovei neišdavė (I tomas b. l. 180-200; II tomas b. l. 1-6). Iš esmės šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėja.

Pagal Taisyklių 33 punktą Agentūra rengia Taršos leidimą, kurio forma nustatyta Taisyklių 3 priede. Reikalavimai leidimo turiniui nustatyti Taisyklių 34-36 punktuose. Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog teigiamo sprendimo priėmimo atveju Agentūra nėra įpareigota priimti atskiro administracinio akto, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Taigi, Agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (28.5)-A4-8164 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Agentūra priima sprendimą išduoti Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio dokumento priėmimo nenumato nei Aplinkos apsaugos įstatymo, nei Taisyklių nuostatos. Todėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (28.5)-A4-8164 negali būti prilyginamas Taršos leidimo išdavimui.

Apie tai, kad Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei nebus išduotas, Agentūra Bendrovę informavo 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (28.5)-A4-8550, kuris savo turiniu taip pat prilygsta informacinio pobūdžio dokumentui, kuris pareiškėjui jokių pareigų nesukuria ir pareiškėjai dėl minėtame rašte nurodytų aplinkybių jokių teisių neatsiranda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir įvertinus ginčijamo akto turinį, darytina išvada, kad Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. (28.5)-A4-8550 negali būti laikomas administracinės bylos objektu. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Dakaras“ skundą atsakovei Agentūrai dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (28.5)-A4-8164 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“ nutrauktina.

Agentūra, atsisakydama Bendrovei išduoti Taršos leidimą, vadovaujasi 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (28.5)-A4-8551, kuriuo Agentūra nusprendė, jog Bendrovė privalo atlikti ir užbaigti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir šį savo sprendimą grindžia Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi.

Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės veiklos leidimas, skirtas planuojamai veiklai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadai, kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra neprivaloma.

PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) nustato, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Byloje duomenų, jog Bendrovės planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas), nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Bendrovės planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas).

Kaip matyti iš Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (28.5)-A4-8551, Agentūra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinybę grindžia PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) nustato, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra: 1) atsakinga institucija – Vyriausybės įgaliota institucija; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos; 3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas); 4) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas; 5) visuomenė; 6) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas – Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ pakeitimo 2 punktu įgaliojo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus ir Aplinkos Apsaugos agentūrą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas. Taigi Agentūra, būdama poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyve ir atsakinga institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti kitas PŪVPAVĮ nustatytas funkcijas (PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nusprendė, jog dėl Bendrovės nurodytos planuojamos ūkinės veiklos reikalinga atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šį sprendimą Agentūra motyvavo tuo, jog būtina nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą poveikį dirvožemiui, gruntui, požeminiam vandeniui, aplinkos orui ir kitiems aplinkos komponentams, laikymo sąlygų tinkamumą bei (esant poreikiui) numatyti reikalingas poveikio mažinimo, kompensacines priemones.

Pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalį atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. (28.5)-A4-8551 atrankos tikslą nurodė. Agentūra šiame sprendime įvardino numatomą aplinkos pokytį ir jį susiejo su Bendrovės planuojama ūkine veikla. Kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (28.5)-A4-8551 turinio, Agentūra atsižvelgė į tai, jog Bendrovė atliekas planuoja laikyti atviroje aikštelėje, o planuojamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis yra 50 000 tonų. Bendrovė jokių nesutikimo argumentų, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai, nenurodė. Todėl teismas dėl šių Agentūros motyvų, nurodytų 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. (28.5)-A4-8551, plačiau nepasisako.

Agentūra, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priimdama sprendimą Nr. (28.5)-A4-8551, kuriuo nusprendė, kad Bendrovė privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo Bendrovės planuojamai veiklai, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (28.5)-A4-8551 panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą išduoti pareiškėjai Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos Agentūrai dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (28.5)-A4-8550 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016-08-09 rašto Nr. (28.5)-A4-8164 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“ nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.