Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui I. C. dėl 1645,00 Lt negrąžintos paskolos ir paskolos mokesčio, 303,60 Lt delspinigių, 80,00 Lt aptarnavimo mokesčio, 100,00 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinis kreditorius, t.y. UAB „MCB Finance“, ir naujasis kreditorius, t.y. ieškovas, 2011-10-10 sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui perėjo reikalavimo teisė į atsakovo skolą bei iš jos kylančius papildomus reikalavimus pagal 2008-01-10 tarp pradinio kreditoriaus, t.y. UAB „MCB Finance“, ir atsakovo sudarytą Paskolos sutartį Nr. 34121 (toliau – Sutartis). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu (b. l. 34), todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo skolą bei kitus reikalavimus įgijo įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.101-6.109 str. str.). Byloje duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nėra.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.), o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6,258 str. 1 d.). Pradinis kreditorius, t.y. UAB „MCB Finance“, ir atsakovas Sutarties 5.4 punktu susitarė, jog atsakovui ilgiau nei 30 dienų delsiant grąžinti paskolą ar jos dalį, jis turės mokėti 100,00 Lt dydžio baudą.

Atsakovas prieštaravimų dėl skolos dydžio, jos pagrįstumo į bylą nepateikė (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1645,00 Lt skola ir 100,00 Lt bauda (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str., 6.258 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 5.3 punktu susitarė, jog atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, jis įsipareigoja sumokėti 40 Lt dydžio aptarnavimo mokestį už jam išsiųstą pirmąjį raginimą ir 40 Lt už kiekvieną paskesnį raginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pirminis kreditorius atsakovui išsiuntė du raginimus, todėl prašo priteisti 80,00 Lt aptarnavimo mokestį. Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog raginimai atsakovui buvo siųsti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 12 str., 178 str.).

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Pradinio kreditoriaus, t.y. UAB „MCB Finance“, ir atsakovo sudarytos Paskolos sutarties 5.1 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs ieškovui moka 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Paskolos sutarties 5.1 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad Paskolos sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 303,60 Lt sumą (b.l. 2). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 151,80 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 303,60 Lt delspinigių. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 89,11 procento žyminio mokesčio – 63,27 Lt (71,00 Lt x 89,11 proc.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 5,99 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. C. 1645,00 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt penki litai 00 ct) negrąžintos paskolos ir paskolos mokesčio, 151,80 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt vienas litas 80 ct) delspinigių, 100,00 Lt (vienas šimtas litų 00 ct) baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1896,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,27 Lt (šešiasdešimt trys litai 27 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.