Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R., 2015-08-10, apie 23.18 val., Stiklių g. 3 Vilniuje, vairuodamas automobilį Rolls Royce Wraith v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė važiavusį tiesiai ir sustojusį automobilį Jaguar XKR (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais P. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 114, 220 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykęs į teismo posėdį P. R. kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad 2015-08-10 d., apie 23.18 val., Stiklių gatvėje, Vilniuje vairuodamas automobilį Rolls Royce judėjo atbuline eiga ir kliudė už jo automobilio sustojusią kitą transporto priemonę – automobilį Jaguar, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Jis teigė, kad jam išlipus iš savo automobilio, Jaguar automobilio vairuotojas atsisakė su juo bendrauti ir kalbėjo telefonu. Apžiūrėjęs abu automobilius ir pamatęs, kad jie apgadinti labai nežymiai, nusprendė, kad dėl jo neatsargaus vairavimo gali kilti tik civilinė atsakomybė, todėl pasakęs Jaguar automobilio vairuotojui, kad jeigu reikės, tai jį (P. R.) susiras, sėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Apklaustas teisme liudytojas K. B. paaiškino, kad 2015-08-10 apie 23.18 val. vairuodamas automobilį Jaguar važiavo Stiklių g. Vilniuje. Kartu su juo automobilyje važiavo I. C.. Privažiavus Stiklių viešbutį pamatė, kad iš stovėjimo vietos išvažinėja automobilis Rolls Royce ir sustojo jį praleisti. Minėto automobilio vairuotojas išvažiavo į Stiklių gatvę, tačiau po to įjungė galinę pavarą ir ėmė judėti atbuline eiga. K. B. panaudojo garsinį signalą, tačiau Rolls Royce vis tiek judėjo atbulas, atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį ir sustojo. Atsitrenkęs automobilis buvo su užsienio šalies valstybiniais numeriais (JAV), todėl žinodamas, kad gali būti problemų su draudimu, nes Lietuvoje pildomos eismo įvykio deklaracijos kitose valstybėse negalioja, išlipo iš automobilio ir paskambinęs 112 pranešė apie įvykį. Jam kalbantis su BPC operatore, iš automobilio Rolls Royce išlipęs P. R. apžiūrėjo savo bei jo automobilius ir anglų kalba nurodė, kad jis nemato žalos, nors Jaguar apgadinimai buvo akivaizdūs, ir pasakęs, kad „tu mane susirasi“ sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Netrukus atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį.

Apklausta teisme liudytoja I. C. patvirtino, kad Rolls Royce atsitrenkus į K. B. vairuojamą Jaguar automobilį, P. R. išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo savo ir K. B. automobilius, garsiai pasakė, kad čia nieko nėra, kad jei reikės, tai jį susiras, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu K. B. skambino į policiją.

Apklaustas teisme viešbučio „Stikliai“ darbuotojas liudytojas V. B. paaiškino, kad matė, kaip Stiklių gatvėje atbuline eiga judėjęs automobilis Rolls Royce atsitrenkė į Jaguar automobilį. Už Rolls Royce vairo buvo dažnai jų viešbutyje apsistojantis P. R.. Po automobilių kontakto abu vairuotojai išlipo iš automobilių. Automobilio Jaguar vairuotojas pradėjo šaukti, kaip taip galima važiuoti. P. R. pabandė su Jaguar vairuotoju susitarti, tačiau šis pareiškė, kad kviečia policiją ir nenorėjo su juo kalbėtis. Tada P. R. pareiškė, kad neturi laiko laukti, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Praėjus maždaug 12 minučių P. R. paskambino į Stiklių viešbutį, paliko savo kontaktinius duomenis ir liepė juos perduoti, jeigu kas nors jo ieškotų dėl šio eismo įvykio

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

P. R. neneigė savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., tačiau nepripažino, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Apylinkės teismo nuomone, jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, teisme apklaustų liudytojų parodymais, peržiūrėtu apsaugos kamerų užfiksuotu vaizdo įrašu, transporto priemonių apžiūros aktu su fotonuotraukomis. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad P. R. 2015-08-10, apie 23.18 val. Stiklių g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį Rolls Royce ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė sustojusį jį praleisti K. B. automobilį Jaguar ir apgadino abu automobilius. Tai padaręs ir žinodamas, kad Jaguar vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, eismo įvykio vietoje nepasiliko ir pasakęs, kad jei kam nors jo reikės, tai susiras, iš įvykio vietos pasišalino.

P. R. ir jo gynyba laikėsi pozicijos, kad pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo tyčios, kaip būtino LR ATPK 130 str. elemento. Iš įvykio vietos P. R. išvažiavo, nes Jaguar vairuotojas su juo atsisakė bendrauti. Apžiūrėjęs automobilius ir nepamatęs ant Jaguar automobilio kokių nors sugadinimų, P. R. įvykusį incidentą palaikė nereikšmingu įvykiu. Jis pagalvojo, kad jei jam atsiras (kils) civilinė atsakomybė, tai esant reikalui, jo koordinates žino Stiklių viešbučio administracija. P. R. parodymus, kad autoįvykio metu K. B. automobilis nebuvo apgadintas (arba jis tokių apgadinimų nematė) paneigia ne tik teisme apklaustų liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. K. B. patvirtino, kad jo automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs ir P. R. juos puikiausiai matė, tačiau garsiai išsakė savo nuomonę, kad čia nieko nėra ir išvažiavo. Tokius pat parodymus pateikė ir teisme apklausta liudytoja I. C.. Transporto priemonių techninės apžiūros akte pažymėta, kad automobiliui Jaguar nežymiai apgadintas priekinis bamperis, įlenktos radiatoriaus grotelės, nulūžęs dešinės pusės rūko žibintas, o Rolls Royce nežymiai apgadintas galinis bamperis. Šie duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad automobilių apgadinimai buvo puikiai matomi vizualiai ir P. R., kaip protingas, atidus ir sąžiningas asmuo tiesiog negalėjo jų nematyti. Nors administracinė atsakomybėn traukiamam P. R. iškart po eismo įvykio ir galėjo atrodyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai nėra dideli, o pats eismo įvykis nėra reikšmingas ir dėl jo gali kilti kitos teisės pasekmės nei tik civilinė atsakomybė, tačiau tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi asmeniui pasišalinti eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, juo labiau, kad P. R. buvo informuotas apie tai, kad kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo į įvykio vietą kviečia policijos pareigūnus. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad P. R. puikiai girdėjo, kad įvykio vietą kviečiami policijos pareigūnai, tačiau atsainiai pasakęs, kad jis neturi laiko laukti, o jeigu kam nors reikės, tai jį susiras, sėdo į savo automobilį ir sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad P. R. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir pamatęs, kad kito automobilio vairuotojas turi jam pretenzijų ir kviečia į įvykio vietą policijos pareigūnus, laikydamasis KET 220 p. reikalavimų, turėjo pasilikti įvykio vietoje ir iš jos nepasišalinti. Šiais veiksmais, tyčia išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos jis pažeidė KET reikalavimus ir įvykdė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinai išvadai dėl P. R. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas nenustatė P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad jis pripažino įvykdęs LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą bei tai, jog jis atlygino Jaguar automobilio remonto išlaidas (P. R. teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kad jis apmokėjo Jaguar automobilio remontą, kuris kainavo 979.19 Eur) teismas laiko kaip jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į įvykdytų administracinių pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą lengvinančią atsakomybę aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą ir įvertina administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad P. R. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir jam skirtinas mažesnis, negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas. Taikydamas P. R. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgia į automobiliams Rolls Royce ir Jaguar padarytus sugadinimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:

nutarė:

P. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

P. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti minimalia 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., P. R. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.