Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinės atsakomybėn patraukto asmens V. V. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 2 d. bauda 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. bauda 8 Eur. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.

V. V. nubaustas už tai, kad 2015-12-16 9 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, prekybos centro „M.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, tai yra iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu akseleruodamas ir taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu apie elektros stulpą, kėlė realų pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui. Vairuotojas neturi dvejų metų stažo, transporto priemonė nepažymėta balto kvadrato formos skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, tuo pažeidė pažeidė KET 9-to, 4 priedo 18-to punktų reikalavimus.

Apeliantas nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y. manevravęs automobilį, akseleruojant aplink stulpą aikštelėje ir nurodė, kad to nepatvirtina nei vienas patikimas įrodymas, o policijos pareigūnų J. J. ir V. B. parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimant sprendimą yra nenuoseklūs, juos paneigia kiti bylos įrodymai. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai J. J. ir V. B. 2015-12-16 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog jo vairuojamas automobilis slydo, akseleruojant, šonu aplink stulpą ne mažiau kaip du kartus, o teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad matė nepilnus du apvažiavimus, o V. B. nurodė, jog matė, kaip jis apvažiavo vieną ratą. Apelianto nuomone, apsisukti akseleruojant aplink stulpą užtrunkama apie 12-15 sekundžių, o apsisukant du kartus, toks važiavimas užtruktų 24-30 sekundžių ir tuomet jis būtų patekęs į policijos pareigūnų registratoriaus filmavimo zoną, todėl daro išvadą, jog policijos pareigūnai negalėjo jį matyti du kartus akseleruojant aplink stulpą. Jis nurodo, kad tai patvirtina policijos pareigūno V. B. parodymai, kuris apvažiavimą aplink stulpą matė tik 3 sekundes. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog jiems įvažiavus į aikštelę, aiškiai matėsi slydimo žymės aplink elektros stulpą, kurios vedė link jo automobilio, tačiau policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuota ryškios protektorių žymės, o slydimo žymių neužfiksuota, todėl apelianto nuomone, neįtikėtina, kad padarius dalį fotonuotraukų, policijos pareigūnai nebūtų fotografavę esminės aplinkybės - slydimo požymių, o jos nebuvo nufotografuotos dėl to, kad jų nebuvo. Policijos pareigūnai nesiėmė visų priemonių, galimiems liudytojams nustatyti, o stebėdami įvykio aplinkybes iš už 200 metrų, galėjo suklysti vertindami situaciją, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Teisme apklausti liudytojai T. A., S. C., V. C., važiavę automobiliu priekyje pareigūnų, nematė jo akseleravimo aplink stulpą, nors kaip ir pareigūnai, turėjo pastebėti jo tariamai chuliganišką vairavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantas teigia, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta telefono pokalbių išklotinė patvirtina, kad policijos pareigūnų fiksuoto teisės pažeidimo laiku, jis negalėjo atlikti chuliganiško važiavimo, nes tuo metu telefonu rinko asmenų numerius ir su jais vedė pokalbius.

Skunde nurodo, jog teisme apklausta liudytoja V. J. patvirtino, jog tamsios spalvos automobilis, prie kurio privažiavo policijos pareigūnai, važiavo lėtai, sukinėjosi darydamas „S“ formos trajektoriją. Šie parodymai skiriasi nuo policijos pareigūnų duotų parodymų, kur jie nurodė, jog buvo akseleruojama aplink stulpą. Apelianto nuomone, liudytojos V. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi: apklausiama policijos pareigūnų nurodė, jog tamsios spalvos automobilis raižė „saulutes“ aikštelėje, teismo posėdžio metu – nematė kaip automobilis raižė „saulutes“, tačiau matė kaip buvo važiuota „S“ formos trajektorija. Atlikus filmavimą iš liudytojos darbo vietos, aikštelės dalis, ir vieta, kurioje stovėjo jo automobilis nematoma, kaip ir nematoma ta dalis, kur privažiavo policijos pareigūnai, o liudytojos duoti parodymai apie tai, kad dėliodama vaistinėje prekes, pažeidimą fiksavo tuo metu, kai buvo pakėlusi galvą ir tai galėjo užtrukti apie 3 sekundes, apelianto teigimu, to negalima pamatyti. Prie skundo pridėto vaizdo įrašas tik patvirtina, kad vaistinės langas, pro kurį V. J. matė darant teisės pažeidimą, yra nuklijuotas reklaminiais plakatais, todėl iš darbo vietos V. J. negalėjo matyti aikštelės dalies, kurioje galimai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Apeliantas prašo prijungti prie bylos įrašą iš youtube, kaip yra driftuojama aplink stulpą, nes iš jo matoma, kiek užtrunka vieno rato driftas ir šie duomenys susiję su byla, nes nustačius, kad jis turi ratą apsukti per 15-18 s., tai jis turėjo patekti į policijos registratoriaus filmavimo lauką, nes dar nebūtų pabaigęs šį veiksmą. Mano, kad liudytojo V. B. parodymai, kad ratų apsisukimas užtruko apie 3 sekundes, nėra chuliganiškas vairavimas, nes toks trumpas važiavimas nerodo negerbimo visuomenės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuriuo V. V. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina teisės pažeidėjo kaltę, nenustatyta aplinkybių dėl ko galima būtų abejoti liudytojos V. J. parodymais.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 7 d. nutarimu V. V. nubaustas už pažeidimus, numatytus LR ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 8 d., jis ginčija tik jo nubaudimą pagal ATPK 124² str. 2 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. V. skundą dėl PK nutarimo, skundžiama nutartimi jo skundą atmetė, palikdamas galioti Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato nutarimą. Apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį, atlikęs įrodymų tyrimą: teismo posėdžių metu buvo apklaustas V. V., liudytojai J. J., J. J., V. B., R. T., V.ir S. C., T. A.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pripažįsta, kad apylinkės teismo išvada, kuria paliktas galioti Kupiškio rajono PK nutarimas, kuriuo apeliantas nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta ir motyvuota, priimta išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymus.

KET 9 punkte nustatytas reikalavimas eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t.y. už KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui savo ar kitų žmonių saugumui.

V. V. pripažino vairavęs automobilį nurodytu laiku, pravažiavęs aikštelėje pro elektros stulpą, važiuodamas iki sustojimo tiesiai, neigė važiavęs apie stulpą slystant. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad V. V. padarė pažeidimą ir palikdamas galioti PK nutarimą, kuriuo jis nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., vadovavosi liudytojų J. J., V. B., V. J. parodymais, kurie tiesiogiai matė V. V. daromą pažeidimą. Policijos pareigūnai J. J. ir V. B. parodė, kad, važiuodami Gedimino gatve ir sustodami praleisti pėsčiuosius prieš G.-J.-T. gatvių sankryžą, matė, kaip prekybos centro „M.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas manevravo automobiliu, akseleruodamas ir taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu aplink elektros stulpą, o jiems įvažiavus į aikštelę, akivaizdžiai matė slydimo žymes aplink elektros stulpą, kurios vedė link stovėjusio automobilio „Mersedes Benz“, kurį vairavo V. V.. Abu liudytojai šias įvykio aplinkybes nurodė tiek surašydami tarnybinius pranešimus (23,24 psl.), tiek teismo posėdžio metu (55-56 psl.), todėl pagrįstai apylinkės teismas jų parodymus pripažino nuosekliais. Tai, kad apklausiami teisme (praėjus po įvykio beveik dviems mėnesiams) liudytojai J. J. ir V. B. nurodė, kad V. V. apie stulpą apvažiavo ne du kartus (kaip jie nurodė tarnybiniame pranešime), o J. J. - nepilnus du kartus, V. B. - vieną kartą, nekeičia esminės aplinkybės, kad jis vairavo automobilį apie stulpą slystant ir pagrįstai apylinkės teismas pripažino tai ne esmine aplinkybe, vertinant įvykio aplinkybes ir neturinčia reikšmės įvykio aplinkybių vertinimui.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pareigūnams įvykio vietoje fotonuotraukose neužfiksavus ratų slydimo žymių, turi būti vertinama, kad jų nebuvo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos esminės įvykio vietos apžiūros aplinkybės – automobilio protektoriaus žymės, vedančio iki apelianto vairuojamo automobilio, stulpas apie kurį jis vairavo automobilį slystant. Aplinkybę apie V. V. automobilio vairavimą apie stulpą slystant patvirtino abu įvykio aplinkybes matę pareigūnai, todėl tai, kad fotonuotraukose nebuvo užfiksuota slydimo pėdsakai nepaneigia nustatytų aplinkybių, nes vertinami ne tik atskiri įrodymai, bet ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pareigūnų, apklaustų liudytojais suinteresuotumo duoti neteisingus parodymus, todėl pagrįstai apylinkės teismas, pripažindamas juos patikimais, vertino kartu su kitais bylos įrodymais, jų tarpe ir su esančiomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad liudytojų J. J. ir V. B. parodymus patvirtino liudytoja J. J., kuri parodė, jog, dirbdama vaistinėje ir būdama už prekystalio, pro vitrininius langus matė, kaip automobiliu stovėjimo aikštelėje vienas iš automobilių sukiojosi, “šonu pavinguriavo“ ir po to prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Apeliantas teigia, kad jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes pradžioje ji nurodė, kad jo vairuojamas automobilis sukinėjosi, darydamas „saulutes“, teisme tai paneigė, nurodydama, kad jis važiavo lėtai, sukinėjosi, darydamas „S“ formos trajektoriją, jie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, kad jis važinėjo apie stulpą. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, nes teismo posėdyje ši liudytoja, paneigdama, kad apeliantas vairuodamas automobilį, važinėjo, darydamas „saulutes“, paaiškino, kad duodama paaiškinimus, ji neteisingai suprato „saulutės“ sąvoką, kurią vėliau ji aiškinosi ( tikslinosi „YouTube“ internetinėje svetainėje), todėl nežinodama, kaip atliekamas šis važiavimo būdas, paaiškinimu davė nevisai netikslius parodymus. Teisme ji parodė, jog nematė, kaip buvo važiuojama apie elektros stulpą, tačiau neįprastas važiavimas atkreipė jos dėmesį, kurį matė pro vaistinėje esančius vitrininius langus, per tarpus tarp iškabintų reklaminių plakatų, važinėjantį automobilį ji matė, dėliodama prekes į lentynas, ar automobilis slydo, nepastebėjo. Ši liudytoja patvirtino, kad įvykio ji įdėmiai nestebėjo, automobilį stebėjo labai trumpą laiko tarpą, tiek, kiek truko galvos pakėlimas, vaizdą iš dalies užstojo reklaminiai plakatai, todėl tai, kad ji nematė, kaip automobilis važinėjo apie stulpą, logiška ir pateisinama ir tai neprieštarauja policijos pareigūnų parodymams, o jos parodymai negali būti vertinami kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, duomenų, kad V. J. būtų suinteresuota bylos baigtimi, teismui nepateikia ir apeliantas. Šių liudytojos parodymų nepaneigia prie apeliacinio skundo pridėta kompaktinėje plokštelėje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ant vaistinės vitrininio lango matomi reklaminiai plakatai, kurie nėra ištisiniai, yra neužklijuoti plotai.

Visa tai patvirtina išvadą, kad V. V. chuliganiškai vairavo automobilį, priversdamas jį slysti aplink elektros stulpą ir taip kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, kadangi prekybos centro „M.“ aikštelėje buvo kitų automobilių, nes pažeidimas padarytas 9.50 val., kai prekybos centro aikštelėje būna pakankamai daug žmonių ir automobilių, ką patvirtina ir įvykio metu fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai. Apylinkės teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir telefono pokalbių išklotinėje užfiksuoti jo pokalbiai, vykę 9.48 val.(vyko 25 sekundes), 9.49 val.(vyko 22 sekundes) labai artimu pažeidimui laiku.

Pažymėtina, kad teismas nevertina prie skundo esančio vaizdo įrašo bei pridėtų fotonuotraukų, kurie nei patvirtina nei paneigia įvykio aplinkybių.

Apylinkės teismas įvertino liudytojų V. C. ir S. C., T. A. parodymus: liudytojai V. C. ir S. C., atvažiavę į aikštelę, kur buvo nagrinėjamas įvykis, nematė įvykio aplinkybių, o liudytojo T. A. parodymus, jog matė, kad V. V. nepadarė nagrinėjamo pažeidimo, įvertino kaip pagalbą draugui, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų.

Esant tokioms aplinkybėms, V. V. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti PK nutarimas dėl V. V. nubaudimo nėra pagrindo, apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė arba būtų pagrindas abejoti šiomis teismo išvadomis, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.