Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2457-716/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
1-2457-716/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00293-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2457-716/2013Proceso Nr. 1-14-1-00293-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei L. A., Valentinai Strokinienei, gynėjai advokatei B. S., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui T. C., O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos (Ignalinos r.), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2013-03-02 apie 19. 00 val., bute, (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė D. V. dukrai A. V., g. (duomenys neskelbtini), į veidą taip sukėlė A. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

L. D. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su draugais vartojo alkoholį. Grįžęs susipyko su D. V. dėl daiktų. Prašė įsileisti į kambarį, ši jo neįleido. Jis nepameną, kad suduotų Aušrai, gal nebent netyčia per susistumdymą. Buvo daug išgėręs, tarp vidutinio ir sunkaus girtumo. Pamena, kad susistumdė su Dalia ir jos broliu. Tokio dalyko, kad jis trenktų Aušrai, nebuvo. Galėjo netyčia, prasisukdamas. Jis vaikų niekada nemuša.

Mažametė nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad ji sėdėjo ant fotelio ir žiūrėjo pro langą. Mama pykosi su Laimučiu. Dėdė Andrius pamatė, kaip jai Laimutis trenkė į žandą. Andrius su Laimučiu buvo susimušę. Ji nematė, kaip jai sudavė, nes žiūrėjo pro langą. Jai skaudėjo, buvo mėlynė.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad ji Laimutį tai priimdavo, tai išvarydavo, nes šis susidėjo su išgeriančiais kaimynais. Tą vakrą Laimutis buvo išvarytas, bet grįžęs bandė susitaikyti. Brolis tuo metu gyveno kartu, nenorėjo taikytis, įžeidinėjo Laimutį. Ji smūgio nematė, nes buvo nusisukusi į sekciją. Ji barėsi su Laimučiu, po to Andrius pamatė, kaip Laimutis sudavė. Brolis šoko ant Laimučio sakydamas „tu man vaiko trankysi“. Jie Laimutį išvarė, iškvietė policiją, kuri atvykusi pasakė rašyti pareiškimą. Brolis jai pasakė, kad matė atsispindint lange, kaip Laimutis sudavė delnu Aušrai per veidą. Kitą dieną Aušrai po akim buvo mėlynė, nors jos daugiau niekas nemušė.

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad gavo iš budėtojų iškvietimą, jog vyksta smurtas šeimoje, sumuštas vaikas. Atvykus į vietą rado žmoną, du vaikus ir pareiškėjos brolį. Moteris paaiškino, kad sugyventinis sumušė vaiką ir pasišalino. Apžiūrėjus mergaitę po akimi matėsi smurto žymės, mergaitė verkė, drebėjo. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri mergaitę išsivežė.

Iš D. V. pareiškimo (b. l. 4) ir tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 6) matyti nurodytos aplinkybės, kad L. D. bute sumušė mažametę A. V..

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad A. V. nustatytas kairiojo skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu L. D. pateikė grynųjų pinigų pervedimo kvitą dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (b. l. 35-36).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad L. D. panaudojo prieš mažametę A. V. fizinį smurtą, t. y. vieną kartą tyčiniais veiksmais sudavė ranka mažametei į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. L. D. teisme teigė neprisimenantis, kad būtų sudavęs mažametei, to padaryti negalėjo. Tokią kaltinamojo poziciją ir parodymus paneigia nukentėjusiosios A. V. ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys apie smurto požymius, neteisėtos veikos pasekmės, kurios konstatuotos medicinos specialistų išvadomis. Mažametė A. V. parodė, kad L. D. jai sudavė v ieną kartą per skruostą ties smilkiniu. Tokus mažametės parodymus patvirtino liudytoja apklausta D. V. teigdama, kad jos brolis matė suduotą smūgį kaip atspindį lange ir apie tai jai papasakojo. Smurto požymius ant mažametės veido patvirtino liudytojas S. G., fizinio smurto pasekmės konstatuotos medicinos specialistų išvadose. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jais netikėti teismas neturi pagrindo, logiškai visus šiuos duomenis jungiant vienus su kitais teismas pripažįstą L. D. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų.

L. D. tyčiniais veiksmais sudavė smūgį į veidą mažametei, tokio savo elgesio motyvų nepaaiškino. Teismas nustatė, kad tuo metu buvo kilęs tarp kaltinamojo ir D. V., dėl ko L. D. galėjo jausti neapykantą. Teismas įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad po suduoto smūgio mažametei kilo muštynės tarp kaltinamojo ir A. V., todėl atmetamos prielaidos, kad iki jų kaltinamasis norėjo smurtauti prieš A. V., o ne A. V.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad L. D. tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį, žalingas pasekmes ir norėdamas taip veikti, ką patvirtina jo objektyviai atlikti veiksmai, sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir specialistų nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šiuos požymius teismas pripažįsta, kad L. D. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nepripažįsta kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaltinamojo apsvaigimo alkoholiu, nes neblaivumas nebuvo užfiksuotas objektyviais duomenimis ir nenustatyta girtumo įtaka nusikalstamiems veiksmams.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. L. D. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, nevedęs. Tokių aplinkybių visuma verčia teismą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti L. D. vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą jos minimaliai ribai.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad L. D. dėl padarytos veikos atlygino žalą ligonių kasai, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir apgailestavo dėl įvykio, teisiamas ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą (b. l. 53), turimais duomenimis ik šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. D. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl teismas jam taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kardomoji priemonė suėmimas įvertinus taikytą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą naikintina L. D. paleidžiant teismo salėje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-10-25 iki 2013-11-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 str. 1 d. 7 d. kardomąją priemonę suėmimą panaikinti L. D. paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas