- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e1-1042-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37826-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), 3 šovinius, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina, Lietuva) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams; ir 35 imitaciniai šoviniai, iš kurių: 1 šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Norvegija) .50 kalibro .50 Browning imitacinis šovinys, skirtas įvairiems 50 kalibro A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai; 10 šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Brazilija, Norvegija) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai; 24 šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos (Brazilija, Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai. Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai, kuriuos laikė iki tol, kol atvykę policijos pareigūnai 2021 m. lapkričio 9 d. apie 10.30 val., kratos metu juos rado ir paėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. savo kaltę dėl neteisėto šovinių įgijimo ir laikymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis tarnavo kariuomenėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo šauktinis, tai buvo privaloma tarnyba. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. žiemą, galimai (duomenys neskelbtini) mėn., dvi savaites vyko mokymai, kurių metu jis pasiėmė tris kovinius šovinius, skirtus kulkosvaidžiui. Kai pas jį buvo atvykę tėvai jis tuos tris šovinius susuktus į servetėlę perdavė jiems ir paprašė nuvežti į namus. Tėvams jis nesakė, kad tai šoviniai, jie tikrai to nežinojo, nes jie buvo įvynioti ir nesimatė. Visi kiti šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu - imitaciniai, mokomieji, juos susirinko visos tarnybos metu. Kovinius šovinius paėmė, nes norėjo turėti kaip prisiminimą apie tarnybą kariuomenėje. Labai gailisi dėl to kas įvyko (b. l. 116).
Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai parodė, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), rasti šaudmenys priklausė jam. Šaudmenis kaupė visos tarnybos (duomenys neskelbtini) metu. Šaudmenis laikė kaip suvenyrą, kaip prisiminimą, jog tarnavo kariuomenėje. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 127).
Be A. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.
BIRT žiūryklės duomenimis – gautas anoniminis pranešimas: pridėtas garso įrašas, kuriame girdimas A. K. ir jo motinos pokalbis, kur išsakomas galimas ketinimas šaudmenis paslėpti ir jie galimai ketinami panaudoti, išgėręs asmuo paviešino garso įrašą pats (b. l. 20).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas - Vyriškas balsas: <...> tu dar neatsimeni ką aš prašiau parvežti namo iš (duomenys neskelbtini), tu dar neįsivaizduoji kas ten yra. Moteriškas balsas: nu nereikia tų šo, tu čia apie šovinius tu ane; <...> Moteriškas balsas: nereikia jų namuose laikyti <...> (b. l. 26, 29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamoji P. K. parodė, kad šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu, buvo laikomi sūnaus A. K. kambaryje. Maždaug prieš tris metus sūnaus kambaryje rado minėtus šovinius ir klausė sūnaus kokie tai šoviniai, sūnus jai sakė, kad tai netikri - imitaciniai, žaisliniai, kad tai prisiminimui iš armijos. Ji pati nieko nesupranta apie šovinius, todėl nesuprato ar jie tikri, ar kaip sūnus sakė žaisliniai. Ji tikrai jokių šovinių iš niekur neparvežė, mano, kad tai galėjo padaryti jos sūnus A. K., nes niekas, išskyrus sūnų, jo kambaryje negyvena ir nebūna. Kada ir kokiomis aplinkybėmis šoviniai atsirado pas sūnų ji nežino (b. l. 88).
2022 m. vasario 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl P. K. nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b. l. 14-17)
2021 m. lapkričio 9 d. atlikus sankcionuotą kratą (2021 m. lapkričio 4 d. nutartis) A. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti 43 šoviniai ir 1 kulka (b. l. 40-57).
Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2606062-21(1) nurodyta, kad tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Norvegija) .50 kalibro .50 Browning imitacinis šovinys, skirtas įvairiems .50 kalibro A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai.
Tirti pateikti trys šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina, Lietuva) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams.
Tirti pateikti dešimt šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Brazilija, Norvegija) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t.y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai.
Tirti pateikti dvidešimt devyni šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos (Brazilija, Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai. Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai. Tirti pateikti penki šoviniai šaudyti yra netinkami dėl mechaninių tūtelių liemens pažeidimų, likusieji – dvidešimt keturi (24) šoviniai šaudyti tinkami.
Tirti pateikta kulka yra šaudmens dalis – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) šovinio kulka (b. l. 63-71).
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami, gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis tarnavo kariuomenėje, buvo šauktinis <...> vyko mokymai, kurių metu jis pasiėmė tris kovinius šovinius, skirtus kulkosvaidžiui. Kai pas jį buvo atvykę tėvai jis tuos tris šovinius susuktus į servetėlę perdavė jiems ir paprašė nuvežti į namus. Tėvams jis nesakė, kad tai šoviniai, jie tikrai to nežinojo, nes jie buvo įvynioti ir nesimatė. Visi kiti šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu - imitaciniai, mokomieji, juos susirinko visos tarnybos metu. Kovinius šovinius paėmė, nes norėjo turėti kaip prisiminimą apie tarnybą kariuomenėje <...> (b. l. 116).
Teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų įrodymų visuma bei paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), 3 šovinius, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys ir 35 imitacinius šovinius, iš kurių: 1 šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo; 10 šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys; 24 šoviniai yra šaudmenys, kuriuos laikė iki tol, kol atvykę policijos pareigūnai 2021 m. lapkričio 9 d. apie 10.30 val., kratos metu juos rado ir paėmė. Taigi, A. K. realizavo du objektyviuosius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą šaudmenų įgijimą ir laikymą.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaudmenimis, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. yra jauno amžiaus, nevedęs (b. l. 100), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 98), SODROS duomenimis dirba (b. l. 99), per 3 metus baustas administracine tvarka už KET nesilaikymą (b. l. 101-105), neteistas (b. l. 107). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
A. K. su jam siūloma prokurorės bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 138).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskiriant 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad A. K. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, kaltinamasis dirba, anksčiau neteistas, paskirtas administracines nuobaudos sumoka laiku. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams. Teismas, atidėdamas A. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 130). Ji paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 5 šovinius ir kulką (likusius po tyrimo), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 5 šovinius ir kulką (likusius po tyrimo) (Kvitas B serija BBB Nr. OVS005362), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.