Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-283-544/ 2007

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m.birž elio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei Liucijai A. M., jos atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Liucijos A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-556-400/2007 pagal ieškovės L. A. M. ieškinį atsakovei D. O. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo įžeidus garbę ir orumą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantę ir jos atstovę, prašiusias skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad atsakovės 2005-07-16 rašytame laiške ieškovei ginčijamos žinios nebuvo paskleistos, nes byloje nesurinkta įrodymų, jog 2005-07-16 atsakovės rašyto ieškovei laiško turinį atsakovė paskleidė (pranešė) tretiesiems asmenims. Minėtą laišką atsakovė nusiuntė paštu tik ieškovei, o kiti asmenys apie laiške išdėstytus faktus sužinojo ne iš atsakovės, bet iš ieškovės. Nesant teisės pažeidimo, t. y. žinių paskleidimo fakto, teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatas, nes deliktinė atsakomybė kyla dėl žalos, kuri padaroma, kai asmuo, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, paskleidžia asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias (CK 2.24 str. 1 d.).

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o 2007 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nuo seno yra tarpusavyje pažįstamos. 2005-07-16 ieškovė gavo atsakovės laišką, kuriame, kaip nurodo ieškovė, atsakovė apie ją ir jos mirusius vaikus nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, tuo juos įžeidė. Laiške tikrovės neatitinka ir yra atsakovės išgalvotas teiginys, kad „ kaip aš (ieškovė) galiu žmonėms pažiūrėti į akis, žinodama, kad mano sūnus L. (L.) savo seserį žagina ir policijai nepranešiau. Prie ko dukrą prie kartuvių“. Sūnus L. nuo išeminės širdiens ligos mirė 2002-03-05, o dukra B. pasitraukė iš gyvenimo 1973-07-31 būdama 17 metų amžiaus, kuomet jos brolis L. tarnavo tarybinėje armijoje ir niekaip negalėjo žaginti savo sesers, kaip kad rašo atsakovė. Atsakovė nurodytais neteisėtais veiksmais įžeidė ieškovės garbę ir orumą, dėl ko patyrė neturinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt (CK 2.24 str.).

Neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo tėvai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą (Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., CK 1.114 str., 2.24 str. 1 d.).

Garbė ir orumas yra ginami tik nustačius tam tikrų faktų visumą: žinių paskleidimo faktą; faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą; faktą, kad, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Paskleidimas yra duomenų perdavimas bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, internetu ir pan.) vienam, keletui ar neapibrėžtam ratui asmenų, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami (LAT CBS 2001-12-05 nutartis c. b. B. J./ R. V., Nr. 3K-3-1270-01, kat. 20.6; 2001-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3- 211-2001 G. G./ R. P., kat. 16.9; 115 ir kt.). Paskleidimo faktą turėjo nurodyti ir įrodyti ieškovė, tačiau šios aplinkybės ji neįrodė (CPK 178 str.). Pati ieškovė tiek ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės laiške nurodytos tikrovės neatitinkančios minėtos įžeidė ieškovės ir jos mirusių vaikų garbę ir orumą, o ne juos apšmeižė prieš trečiuosius asmenis. Todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad žinių paskleidimas asmeniui, kurį jos liečia, nėra žinių paskleidimas. Neįrodžius, kad žinios atsakovės buvo paskleistos tretiesiems asmenims, nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Ieškinio ribas, jo dalyką ir pagrindą privalo nurodyti ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Tik ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, keisti ar pildyti ieškinio pagrindą (CPK 42 str. 1 d.). Pagal ieškinyje nustatytas ribas atsakovas pateikia atsiliepimą, nustatinėjamas įrodinėtinų byloje aplinkybių ratas ir renkamai įrodymai (CPK 142 str.). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių ji patyrė žalą, yra atsakovės parašytas ir ieškovės 2005-07-16 gautas laiškas su ieškovę ir jos mirusius vaikus įžeidžiančiu turiniu, kur nurodyta „ kaip aš (ieškovė) galiu žmonėms pažiūrėti į akis, žinodama, kad mano sūnus L. (L.) savo seserį žagina ir policijai nepranešiau. Prie ko dukrą prie kartuvių“. Ieškovė ieškinio pagrindu nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybės, kad dar iki laiško gavimo atsakovė apie ją kitokiais būdais (ne laišku) paskleidė minėtą tikrovės neatitinkančias ginčijamas žinias tretiesiems asmenis, jų tarpe – ir liudytojoms I. S. ir J. J. Todėl teismas į aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta ieškinio pagrindu, kuri nebuvo nagrinėjama ir tiriama, atsižvelgti ir ją vertinti neturėjo galimybių, nes būtų peržengęs ieškinio ribas. Kadangi laišką gavo pati ieškovė ir byloje nenustatyta, kad atsakovė iki laiško gavimo jo turinį atskleidė tretieisiems asmenims, pagrįsta teismo išvada, nėra teisės pažeidimo, nes nebuvo paskleisti duomenys. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad ieškovė rodė ir skaitė iš atsakovės gautą laišką minėtoms liudytojoms, t. y. pati platino ginčijamus duomenis tarp trečiųjų asmenų, ko ir pati apeliaciniame skunde neneigia. Tik apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ginčijamas žinias atsakovė tretiesiems asmenims, t. y. minėtoms liudytojoms, paskleidė dar iki laiško ieškovei parašymo, ir dėl to ji patyrė žalą. Tačiau apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.