Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1352-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
2S-1352-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07915-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
Ž. V.
Suinteresuotas asmuo
J. V.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1352-123/2015

Teisėja M. Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-07915-2015-1)
Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 106.3; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, suinteresuotas asmuo J. V., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu nutraukta pareiškėjo ir J. V. santuoka, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas 2015-06-23 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2-ą ir 3-ą punktus – nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su pareiškėju iki vaiko pilnametystės, priteisti iš J. V. vaiko išlaikymui po 160 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti mažametės dukters T. V. išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų su motina J. V. be pareiškėjo sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-29 nutartimi nustatė pareiškėjui Ž. V. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkančios formos ir turinio ieškinį su atitinkamais reikalavimais atsakovei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka nėra teisinio pagrindo – šis ginčas spręstinas pareiškėjui pareiškiant ieškinį su atitinkamais reikalavimais atsakovei ginčo teisenos tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjas taip pat turi sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bus sprendžiamas išsprendus ieškinio priėmimo klausimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nenagrinėjo laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimo – laikino mažametės dukters T. V. išvykimo iš Lietuvos Respublikos ribų su mama J. V. be tėvo Ž. V. sutikimo apribojimo, todėl nepilnametė dukra tėvui nežinant ir jam prieštaraujant buvo išvežta iš Lietuvos. Mano, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti patenkintas, įpareigojant pareiškėją pateikti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Be to, mano, kad pareiškėjo keliami reikalavimai gali būti sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkančios formos ir turinio ieškinį su atitinkamais reikalavimais atsakovei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti patenkintas, įpareigojant pareiškėją pateikti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

CPK 147 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paduodamas prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo nesumokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nenurodė, kodėl ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Apeliantas taip pat mano, kad pareiškėjo prašyme keliami reikalavimai gali būti sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 538 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos. Sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo 2014-07-03 buvo priimtas supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK įtvirtintas ypatingosios teisenos taisykles supaprastinto proceso tvarka teismas nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektines teises. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas CPK 538 straipsnio 5 dalies taikymą nurodė, jog tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo“).

Ypatingąja teisena vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas yra nagrinėjamas tuo atveju, kai šalys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo susitaria taikiai ir abi teikia prašymą pakeisti sutarties sąlygas, tačiau jeigu viena iš šalių tokiam sąlygų pakeitimui prieštarauja, toks klausimas sprendžiamas ne supaprastinta tvarka (ypatingoji teisena), o ginčo teisena. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pateiktame prašyme pareiškėjas kaltina vaiko motiną, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, netinkama vaiko priežiūra, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko gyvenamųjų sąlygų patikrinimo, dukters dingimo, į KAVPK Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą su skundu dėl vaiko buvimo vietos nustatymo, todėl yra pagrindas išvadai, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas Ž. V. yra pareiškęs ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (civ. b. 2-11521-769/2015), tuo iš esmės sutikdamas su skundžiama nutartimi ir pripažindamas būtinybę bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė