Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. Ž., jo atstovui advokatui S. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyvenančio (duomenys neskelbtini), USA; (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 04 val. 15 min., Trakų g. 6, Vilniuje, vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilės girtumo laipsnis (įvertinus paklaidą) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taip R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu R. Ž. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad buvo restorane su draugais, išgėrė, kadangi buvo priparkavęs automobilį ne toje vietoje, nutarė pervaryti į kitą vietą, pasielgė neapgalvotai, sėsdamas neblaivus už vairo, todėl turi už tai atsakyti. Nurodė, kad Amerikoje turi teisę vairuoti transporto priemones, bet pagal ten galiojančią sistemą, užtenka tapatybės kortelės tam, ir neturi teisės šių teisių išsivežti. Iki tol į Lietuvą atvykdavo trumpam, šiuo metu yra atvykęs ilgesniam laikui verslo reikalais, yra jau virš 3 mėnesių, todėl išsiaiškino, kad turi Lietuvoje išsilaikyti teises. Todėl pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Be R. Ž. prisipažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga:

- Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos policijos pareigūno R. A. 2016 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 20 d., dirbant 2-o PK teritorijoje kartu su vyriausiaisiais patruliais Z. M., M. K. ir spcialistu R. R., apie 4.15 val. Pylimo g. pastebėjo važiuojantį automobilį Porshe Cayene, v/n (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo. Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė minėtą automobilį sustabdyti ir patikrinti jį vairavusį asmenį. Automobilis Porsche Cayene v/n (duomenys neskelbtini) 4.15 val. buvo sustabdytas Trakų g. prie 6-o namo. Bendraujant su vairuotoju nuo jo pajuto sklindantį alkoholio kvapą, todėl girtumo nustatymui ir galimai KET pažeidimo suforminimui į įvykio vietą buvo iškviestas KPV KPR ekipažas 1865. Minėto automobilio vairuotojas pateikė JAV išduotą ID kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 4);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 20 d., 04.34 val. R. Ž. buvo nustatytas lengvas 1,42 promilės girtumas (b.l. 6). Patikros sertifikatas patvirtina, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. vasario 4 d., yra galima ± 1,7 % paklaida (b.l. 5). Ji vertintina administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai ir konstatuotinas 1,39 promilės girtumas.

- 2016 m. lapkričio 20 d., 05.30 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7).

Nurodytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. Ž. 2016 m. lapkričio 20 d., nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Vertinant kitą veikai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį būtiną nustatyti požymį – o būtent, kad asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip nurodė R. Ž. teismo posėdžio metu, gyvendamas JAV, jis turėjo teisę vairuoti, tam patvirtinti pakako jo tapatybės kortelės, šiuo metu jis ilgesniam laikui atvykęs į Lietuvą, Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, R. Ž. Lietuvoje nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis jo teisę vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu jis nepateikė teisę vairuoti transporto priemones Jungtinėse Amerikos Valstijose patvirtinančio dokumento, nurodydamas, kad jo neturi ir jam pakakdavo parodyti tik savo tapatybės kortelę. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismui nepateikti duomenys, kad R. Ž. turi atitinkamą teisę vairuoti transporto priemones, juolab atsižvelgus į tai, kad jo buvimas Lietuvoje, kaip seka iš asmens paaiškinimų, numatomas ilgalaikis, dėl ko darytina išvada, kad siekdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, jis turi Lietuvoje įgyti teisę vairuoti transporto priemones (vairuotojo pažymėjimą), konstatuotina, kad R. Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad R. Ž. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nustatytą R. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl pažeidimo jis prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę eismo saugumui, taip pat byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. Ž. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka ir už KET pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi.

ATPK 129 straipsnyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju taikyti R. Ž. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra, jam skirtina ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063391144, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.