Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Č., K. K., A. Č., G. Č., S. Č., A. Č., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su Z. Č. (buvusi pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 31/45 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 333/1000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 333/1000 dalys kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registre buvo registruoti S. Č. vardu ir Z. Č. vardu (b. l. 8-9, 10-11, 12-13). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra registruota S. Č. palikimo priėmimo faktų (b. l. 17). Iš VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė – Z. Č., vaikai: D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Iš D. Č. (duomenys neskelbtini) pareiškimo Šiaulių m. 3-ajam notarų biurui matyti, kad jis, mirus tėvui S. Č., jo palikimo nepriėmė, nevaldo, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti nesikreipė, pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš, t. y., palikimo atsisakė (b. l. 33). P. Z. Č. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po savo sutuoktinio S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

8. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

9. S. Č. testamento nepaliko, jos sutuoktinė Z. Č. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamaisiais daiktais ir juos valdė, jais rūpinosi, naudojosi, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai už suteiktas komunalines paslaugas. Vadinasi, Z. Č. turtu naudojosi, rūpinosi, jį prižiūrėjo, naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, tiek savo, tiek sutuoktinio, neišskirdama jo dalies, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. S. Č. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Z. Č. mirusio sutuoktinio S. Č. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.