Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams G. R., G. Ž., R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 21 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.30-1948 pagrindu yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažyma, jog atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl jie yra ir daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkai. Ieškovei G. R. (pagal 2016 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 10805) ir atsakovams R. Ž. ir G. Ž., bei M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/16 dalių buto, t. y. 13,13 m². Atsakovui R. Ž. nuosavybės teise priklauso 5/32 ir 1/4 dalys buto, t. y. 28,45 m², o atsakovui G. Ž. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, t. y. 17,51 m². M. G. priklausė 1/4 ir 1/8 dalis buto, t. y. 10,94 m². (duomenys neskelbtini) mirus M. G., palikimą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį priėmė jos sūnūs atsakovai R. Ž. ir G. Ž., kaip įstatyminiai M. G. įpėdiniai.

Atsakovė G. R. ginčija savo prievolę mokėti už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, motyvuodama tuo, kad ji negali patekti į šį butą, nėra gavusi sąskaitų, pagal kurias ieškovas reikalauja apmokėti, už butui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 15 dalys. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė G. R. nesinaudoja ginčo butu ir į jį patekti negali, nereiškia, kad ji neturi pareigos vykdyti savo, kaip buto bendrasavininkės pareigos mokėti už namo, kuriame yra butas, bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą bei komunalines paslaugas. Savo, kaip buto bendrasavininkės teises atsakovė turi teisę ginti ne atsisakydama apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymą, bet kreipdamasi į teismą dėl savininko teisių, susijusių su valdymo netekimu, pažeidimo.

Atsakovė G. R. ginčija savo pareigą mokėti išlaidas motyvuodama tuo, kad ji nėra gavusi išlaidas pagrindžiančių sąskaitų, jos jai nebuvo siųstos jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas atmeta argumentus, kad ieškovė neteikė atsakovei G. R. jokių sąskaitų dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai neatleidžia jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, nuo privalomosios pareigos atlyginti išlaidų dalį, tenkančią už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė, kaip ginčo buto bendrasavininkė, galėjo ir privalėjo kontroliuoti tinkamą gyvenamųjų patalpų naudotojo pareigų vykdymą, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesikreipė į ieškovę dėl konkrečių duomenų apie susidariusias išlaidas.

Atsakovė G. R. teigia, kad jai neaišku, ar ginčo laikotarpiu susidariusios 459,23 Eur išlaidos „remontas, keitimas, montavimas“ yra susijusios su būtinomis buto išlaikymo išlaidomis, ar su bute faktiškai gyvenančių atsakovų G. Ž. ir R. Ž. asmeninių poreikių tenkinimu.

Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad atlikti darbai susiję su karšto vandens vamzdynų stovų keitimo su atstatymo darbais, šildymo vamzdynų remonto darbais, bendro naudojimo šalto vandens ir nuotekų valymo remonto darbais (Atliktų darbų priėmimo aktai Nr. R-Š-V21-1112906, R-Š-V21-1051778, R-V-V21-1038872), taigi atlikti ne vien tik faktiškai bute gyvenančių atsakovų G. Ž. ir R. Ž. naudai. Remonto išlaidų suma buvo paskirstyta tarp daugiabučio namo bendrasavininkų. Ginčo, jog ieškovė būtų neteisingai atlikusi remonto išlaidų paskirstymą, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad į bylą pateikti nepasirašyti atliktų darbų aktai nesudaro pagrindo laikyti, kad tokie darbai apskritai buvo neatlikti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovų pareiga apmokėti išlaidas, egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jie faktiškai naudojasi ginčo butu ar ne, ar visi atsakovai yra gavę sąskaitas, todėl atsakovai privalo apmokėti šias išlaidas. Iš teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad priskaičiuotą ir prašomą priteisti 1130,34 Eur skolą sudaro 1083,80 Eur skola ir 46,54 Eur palūkanos. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų susidariusią 1083,80 Eur skolą proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės teisei į ginčo butą, t.y. priteisti iš atsakovės G. R. 203,21 Eur, iš atsakovo R. Ž. – 524,97 Eur, iš atsakovo G. Ž. – 355,62 Eur (CK 4.82 -4.85 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal į bylą pateiktą skolų valdymo ataskaitą matyti, kad už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovams iš viso priskaičiuota mokėti 46,54 Eur palūkanų. Pagal teismui pateiktas sąskaitas, už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas sąskaitų apmokėjimo terminas baigiasi kito mėnesio paskutinę dieną, taigi per skolos susidarymo laikotarpį neatlikus nei vienos įmokos darytina išvada, kad atsakovai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleido, taigi ieškovė pagrįstai apskaičiavo iš viso 46,54 Eur palūkanų ir yra pagrindas šią sumą priteisti iš atsakovų ieškovės naudai proporcingai atsakovams priklausančiai buto daliai, t.y. 8,73 Eur iš atsakovės G. R., 22,54 Eur iš atsakovo R. Ž., 15,27 Eur iš atsakovo G. Ž..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei turėtų būti atlygintos visos jos patirtos išlaidos, kas sudaro 25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro peržiūrėjimą ekrane, 5,43 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,62 Eur už Testamentų registro išrašą, iš viso 35,69 Eur, t.y. iš atsakovės G. R. priteistina 11,89 Eur, iš atsakovų R. Ž. ir G. Ž. priteistina po 11,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 93 str.).

Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai, t.y. 7,46 Eur iš atsakovės G. R. 7,47 Eur iš atsakovo R. Ž. ir 7,47 Eur iš atsakovo G. Ž. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 straipsnio 7 dalimi, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 203,21 Eur (du šimtus tris eurus 21 ct) skolos, 8,73 Eur (aštuonis eurus 73 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (211,94 Eur), skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,89 Eur (vienuolika eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, iš atsakovo R. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) 524,97 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 97 ct) skolos, 22,54 Eur (dvidešimt du eurus 54 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (547,51 Eur), skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, iš atsakovo G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) 355,62 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 62 ct) skolos, 15,27 Eur (penkiolika eurų 27 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (370,89 Eur), skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct), iš atsakovo R. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) 7,47 Eur (septynis eurus 47 ct), iš atsakovo G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) 7,47 Eur (septynis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.