- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2-29133-1014/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23028-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- D. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš D. G. (toliau – atsakovas) 106,65 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (Gedvydžių g. 33-14, Vilnius), kuris sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais 2019 m. rugsėjo 25 d., t.y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. rugpjūčio 24 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2017 m. birželio mėn. 5 d. ir 8 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovė su 2019 m. birželio 11 d. raginimu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nevykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas apdraustas ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 106,65 Eur žalos atlyginimas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 106,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamos 18,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 3,58 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 106,65 Eur (vieno šimto šešių eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (106,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 18,58 Eur (aštuoniolikos eurų ir penkiasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.