Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-3513-816/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-09
Bylos Nr.: I3-3513-816/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01597-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jovita Einikienė (pirm.)
Pareiškėjas: UAB „Vingės Transsphere Logistika“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo: UAB „Nersta“, UAB „Vingės Transsphere Logistika“
Advokatai: Gintaras Dabkevičius, Alina Mockevičienė

Kategorijos

12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių
13.6.1.7Tranzitas
13.7.1Muitinės skolininkas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I3-3513-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01597-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 13.6.1.7; 13.7.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atstovei advokatei Alinai Mockevičienei,

UAB „Nersta“ atstovams direktorei N. E., advokatui Gintarui Dabkevičiui,atsakovų atstovų atstovams L. R. ir J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ ir UAB „Nersta“ skundus atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Nersta“ ir UAB „Vingės Transsphere Logistika“, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vingės Transsphere Logistika“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52 (7-19/2020), 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18, 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470. Taip pat prašo atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

Pareiškėja UAB „Nersta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20, 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

Teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi sujungė administracines bylas pareiškėjų skundus į vieną administracinę bylą.

Šalies argumentai

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skunde nurodo, kad nesutinka su Komisijos vertinimu, kad nustatant skolos muitinei atsiradimo vietą, pagrįstai buvo taikyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostata ir skola muitinei registruota Vilniaus TM veiklos zonoje. Teigia, kad, sistemiškai aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatas, nustatant muitus išieškosiančios valstybės kompetenciją, visų pirma reikia nustatyti, ar tuo metu, kai buvo konstatuota, jog prekių siunta nepateikta muitinės įstaigai, buvo galima nustatyti pažeidimo ar nusižengimo vietą (Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, jeigu 2015 straipsnio 1 dalyje nurodytos vietos nustatyti negalima, taikomos kitos šio straipsnio dalys.

Pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose muitinė remiamasi tik Latvijos muitinės raštuose pateikta informacija, kurios pareiškėjos vertinimu nepakanka konstatuoti, kad negalima buvo nustatyti vietos, kurioje įvykdyti skolos muitinei atsiradimą lemiantys veiksmai. Be to, teigia, kad skolos muitinei išieškojimo kompetencija turėjo būti palikta Latvijos muitinei. Nesant galimybių susipažinti su visa Latvijos muitinės surinkta medžiaga, pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo objektyvumo ir išsamumo, nes Latvijos muitinės raštuose pateikta nepilna, prieštaringa ir / ar neatitinkanti tikrovės informacija. Latvijos muitinės raštuose pateiktas teiginys, kad tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 buvo užbaigta „be muitinės kontrolės“, „ne muitinės priežiūroje“, neatitinka tikrovės bei prieštarauja muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja, kad prieigą prie kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) turi išimtinai tik muitinės darbuotojai (įgaliotas įvesti tik specialią prieigą prie sistemos turintis muitinės pareigūnas, ir tik pateiktos muitinei deklaracijos pagrindu bei įsitikinęs, kad prekės pateiktos muitinės įstaigai muitiniam tikrinimui). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad į muitinės kompiuterizuotą tranzito sistemą (NCTS) buvo neteisėtai ir neleistinai įsibrovęs pašalinis asmuo, kuris fiktyviai įformino tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 užbaigimą. NCTS sistemoje tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 būsena buvo „gabenimas užbaigtas“, šis įrašas NCTS taip ir nebuvo panaikintas. Būtent šis įrašas sudarė pareiškėjai pagrįstą pagrindą manyti, kad tranzito procedūra buvo sėkmingai užbaigta. Be to, kol nebuvo gautas pranešimas iš Latvijos muitinės, jokių pretenzijų dėl netinkamo tranzito procedūros užbaigimo Vilniaus TM pareiškėjai nereiškė.

Teigia, kad prekės, deklaruotos deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1, galėjo būti neįtrauktos į geležinkelio vagonų žiniaraštį SMGS (natūrinį lapą) tiek per klaidą, tiek muitinės pareigūnams, tiek akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams, tiek vežėjui ir / ar kitiems asmenims aplaidžiai ir / ar netinkamai atliekant savo pareigas, ir tai savaime nepaneigia pačio prekių pateikimo muitinės postui fakto.

Pažymi, kad, nors teisės aktai įrodymų apie tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų įvykdymą pateikimo pareigą nustato procedūros vykdytojui, tačiau esant oficialiam, valstybės pareigūno padarytam įrašui NCTS sistemoje apie muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją tinkamą užbaigimą, pareiga nuginčyti šį įrodymą tenka muitinei.

Pažymi, kad apie galimai neteisėtą tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) užbaigimą Latvijos Respublikos muitinėje sužinojo praėjus beveik metams nuo deklaracijos įforminimo, o apie tai, kad Vilniaus TM imsis priemonių atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimui tik po dvejų su puse metų. Pareiškėja su krovinio vežėju UAB „Nersta“ tiesioginio kontakto neturėjo ir su ja nėra susijusi, todėl išreikalauti CMR važtaraščio kopijos su gavėjo antspaudu po tiek laiko neturėjo galimybės.

Pažymi, kad UAB „Nersta“ neįvykdė prievolės, numatytos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus TM, pripažindama savo sprendime vežėją – UAB „Nersta“ skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, neturėjo pagrindo pripažinti skolininke ir pareiškėją pagal šio straipsnio 4 įtrauką.

Pabrėžia, kad Lietuvos muitinė nėra kompetentinga išieškoti skolą muitinei, įskaitant importo PVM delspinigius ir baudą, dėl netinkamai baigtos tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1, o veikimas, neturint kompetencijos, negali sukelti pareiškėjai jokių neigiamų teisinių ar mokestinių padarinių.

Pažymi, kad pareiškėjai iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo žinoma apie tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 netinkamą užbaigimą, o iki pat sprendimo priėmimo, t. y. 2018 m. liepos 19 d. nebuvo konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu yra atsiradusi kokia nors mokestinė prievolė, taigi negalima laikyti, jog tokiu būdu iki pat esamo momento buvo pažeista kokia nors mokestinė pareiškėjos turima prievolė ir dėl to skaičiuotini delspinigiai. Pareiškėjai atsirado teisėti lūkesčiai, jog jokių padarinių iš minėtos muitinės procedūros jai negali kilti bei turėdama objektyviai pagrįstus lūkesčius, kad procedūra tinkamai įvykdyta, nesitikėjo ir to, kad mokestinė prievolė gali atsirasti ateityje. Pareiškėja išdėstė argumentus dėl atleidimo nuo delspinigių, kuriais remdamasi prašo atleisti ją nuo delspinigių pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo ir tranzito procedūra buvo užbaigta neteisėtu būdu dėl nenumatytų aplinkybių/force majeure.

UAB „Nersta“ skunde nurodo, kad Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai ignoravo pareiškėjos motyvus, jog ji nevykdė minėto krovinio pervežimo paslaugos, o CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 yra suklastotas. Nurodo, jog minėto CMR važtaraščio ar jo kopijos su gavėjo spaudu pareiškėjas nėra matęs, o kitų dokumentinių įrodymų (pervežimo paslaugos užsakymo, apmokėjimo dokumentų), galinčių neginčijamai patvirtinti tarptautinio vežimo paslaugų suteikimo faktą, nėra. Teigia, jog suklastotame CMR važtaraštyje nurodytu laiku pareiškėjos automobilis stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminale ir laukė kito krovinio, taigi, ji negalėjo vykdyti ginčijamo krovinio pervežimo. Teigia, kad pareiškėjai užtenka konstatuoti, kad dokumentai yra suklastoti, o aiškintis jo nurodytą aplinkybę turėjo mokesčių administratorius, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Pareiškėja prašo pateikti tranzito deklaracijos ir CMR važtaraščio su gavėjo spaudu originalus, nes abejoja šių dokumentų tikrumu ir mano, jog skundžiami sprendimai priimti, remiantis vien prielaidomis ir neaiškiais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimuose į skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo nurodo, kad pareiškėja prekių pristatymą į paskirties įstaigą grindė dokumentu (AB „Latvijos geležinkeliai“ pakrovimo lapas). Latvijos Respublikos muitinės tarnyba, atsakydama į Muitinės departamento paklausimą, šio dokumento autentiškumo nepatvirtino ir nurodė, kad prekės nebuvo pateiktos muitinės įstaigai ir išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Įrodymų, kurioje vietoje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra. Vien tas faktas, kad vėliau Latvijos muitinė nustatė, kad tranzito procedūra buvo užbaigta nepagrįstai, neduoda pagrindo teigti, jog prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijoje. Atsakovas įvertinęs ginčo medžiagą, padaro išvadą, kad vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta, todėl šiuo atveju taikytina Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies 3 įtraukos nuostata, nustatanti, kad skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kur prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona (tranzito procedūra pagal deklaraciją Nr. 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) buvo pradėta Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“). Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė turėjo teisę įregistruoti skolą muitinei. Pažymi, kad toks Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas yra pateiktas ESTT byloje Nr. C-230/06.

Nurodo, kad pareiškėja savo argumentus grindžia remdamasi prielaidomis ir interpretacijomis, o daromos išvados (tranzito procedūra užbaigta, prekės pristatytos į paskirties įstaigą) prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Pažymi, kad Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją iš Latvijos Respublikos pajamų tarnybos (2016-06-29 raštas Nr. 27.20.1-2/10545) apie tai, kad Latvijoje neteisėtai buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal 19 tranzito deklaracijų, tarp jų ir pagal tranzito deklaraciją Nr. 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), atliko tyrimą. Tyrimo metu Vilniaus teritorinei muitinei nebuvo pateikti įrodymai, kad prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą ar išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, todėl Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad procedūros vykdytoja (Pareiškėja) ir vežėja (UAB „Neršta“) nepateikė prekių paskirties įstaigai, todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas atsirado importo skola, o skolininkais muitinei laikytini tranzito procedūros vykdytoja (Pareiškėja) ir vežėja.

Pažymi, kad pareiškėja nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginius, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą ar išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių.

Atsiliepimas

Dėl UAB „Nersta“ skundo atsiliepime nurodo, kad pagal įrodinėjimo taisyklę, pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti savo teiginius, t. y. pateikti įrodymus, kad CMR važtaraštis yra suklastotas. Pareiškėja jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau nepagrįstai nurodo, kad Muitinės departamentas netyrė, ar CMR važtaraštis yra suklastotas. Pažymi, kad nei Muitinės departamentui, nei Mokestinių ginčų komisijai teisės aktai neteikia teisės atlikti ekspertizės dėl dokumento tikrumo / klastotės nagrinėjant mokestinius ginčus. Be to, šio dokumento kopiją Vilniaus teritorinei muitinei pateikė procedūros vykdytojas. Ant šio važtaraščio 22 langelio yra uždėtas procedūros vykdytojo antspaudas, o 16 ir 23 langeliuose yra uždėti pareiškėjos (vežėjo) antspaudai bei parašas, kurių autentiškumu abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pažymi, kad pareiškėja nepaneigė Muitinės departamento ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimuose pareiškėjos pateiktų dokumentų nesutapimų ir nepateikė paaiškinimų. Todėl padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gabeno tranzito deklaracijoje Nr. 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) deklaruotą krovinį, t. y. ji buvo vežėja vykdant šią tranzito procedūrą.

Nurodo, kad iš ginčo medžiagos yra žinoma / turėtų būti žinoma, kad TI MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) „originalios“ popierinės muitinės deklaracijos nėra, nes tai yra elektroninis dokumentas ir naudojamos jo kopijos (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-12-09 įsakymas Nr. 1B-793). Taip pat pareiškėjai yra žinoma, kad procedūros vykdytojas Vilniaus teritorinei muitinei pateikė CMR važtaraščio kopiją, o Muitinės departamentas ir Vilniaus teritorinė muitinė originalo neturi ir neprivalo turėti.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimais į skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo atsiliepime, cituodama Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį, teigia, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Ginčo atveju prekės (403 pakuotės įvairių moteriškų drabužių, bruto svoris – 16377 kg), kurios buvo deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos, t. y. procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjas UAB „Nersta“, žinodamos, kad prekės gabenamos, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu.

Dėl skolos vietos ir jos atsiradimo fakto nustatymo pažymėjo, kad gavusi Latvijos muitinės tarnybos raštą, įvertinusi rašte nurodytas aplinkybes (prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), nebuvo įtrauktos į geležinkelio vagonų žiniaraštį SMGS (natūrinį lapą) ir nebuvo išgabentos geležinkelių transportu iš ES muitų teritorijos) ir pareiškėjų pateiktus prieštaringus paaiškinimus (UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teigė, kad ginčo prekės buvo pakrautos į UAB „Nersta“ transporto priemonę ir po muitinio įforminimo nukreiptos į paskirties muitinės įstaigą, o UAB „Nersta“ teigė, kad ji minėtų prekių gabenimo nurodytu laikotarpiu nevykdė), padarė išvadą, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta.

Pažymi, kad skolos muitinei įregistravimo vietą lemia imperatyvios Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatos, kurių muitinės institucijos privalo laikytis.

Nurodo, kad gavus iš Latvijos muitinės tarnybos informaciją apie neteisėtą tranzito procedūros užbaigimą elektroniniu būdu, įrašas NCTS sistemoje nelaikytinas tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.

Kadangi, vykdant minėtą Bendrijos tranzito procedūrą, muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros. Tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį.

Pažymi, kad atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku, t. y. asmuo nurodytas Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje. Šio straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nustato, kad skolininkais taip pat laikomi bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros (gavėjas, vežėjas) ir žinoję arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimtos iš muitinės priežiūros. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tranzito procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjas UAB „Neršta“, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 įtraukomis bei 213 straipsniu, pagrįstai pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei.

Pažymi, kad neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų galimai neatliko ar netinkamai atliko paskirties muitinės įstaigos pareigūnai, ar Latvijos kompetentingos institucijos yra tyrusios ir nustačiusios galimai neteisėtus veiksmus, įforminant tranzito procedūros užbaigimą, padariusius asmenis, ar tokių asmenų kaltė yra nustatyta, ar tokie asmenys yra patraukti atsakomybėn, tai neatleidžia pareiškėjo nuo tranzito procedūros vykdytojo pareigų ir pagrįstai ginčo situacijoje jis yra pripažintas skolininku muitinei.

Teigia, kad pats pareiškėjas turėjo deramai įvertinti riziką, ar tapdamas tranzito procedūros vykdytoju, galės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos tranzito procedūra, t. y. ar nustatyta tvarka galės užtikrinti prekių ir atitinkamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjos atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo.

Teigia, kad pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo neatitinka nei Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose (dėl PVM delspinigių), nei Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalyje (dėl muito delspinigių) įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų.

Atsiliepimas

Dėl UAB „Nersta“ skundo, be argumentų nurodyti atsiliepime į UAB „Vingės Trassphere Logistika“ skundą, papildomai nurodo, kad neįtikinama pareiškėjos pozicija, kad ji ginčo krovinio pervežimo nevykdė, o CMR važtaraštis yra suklastotas, nes tuo metu pareiškėjai priklausanti transporto priemonė (valst. Nr. HHS255/EB691) vykdė pervežimus pagal kitą pareiškėjai pateiktą užsakymą. Savo teiginį pareiškėja grindžia kartu su skundu Muitinės departamentui pateiktais dokumentais: krovinio pervežimo paraiška - sutartimi Nr. V150917, CMR važtaraščiu, PVM sąskaita - faktūra serija A Nr. 2343, mokėjimo nurodymu Nr. 3951 bei Kelionės lapų ataskaita (pareiškėjas nurodo, kad tai yra duomenys apie ginčo transporto priemonę iš GPS duomenų bazės). Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad juose nurodyti duomenys nesutampa ar yra prieštaringi. Ant pateiktos krovinio pervežimo paraiškos - sutarties Nr. V150917 kopijos ranka padarytas įrašas, nurodant ginče aptariamos transporto priemonės valstybinius numerius ir vairuotojo vardą, nepatvirtina fakto, jog pervežimą pagal šią paraišką vykdė būtent ši pareiškėjos transporto priemonė. Pagal minėtą paraišką - sutartį pervežimas iš Vilniaus į Kauną užsakytas 2015 m. rugsėjo 17 ir 18 d., tačiau CMR važtaraštis išrašytas 2015-09-22 ir krovinys gavėjui pristatytas rugsėjo 23 d. Iš pateiktų Kelionės lapų ataskaitos duomenų neįmanoma nustatyti, kokie pervežimai buvo vykdomi, ar šie duomenys atitinka / sutampa su pervežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodyta informacija. Pavyzdžiui, rugsėjo 18 d. transporto priemonė nuvažiavo tik 0.7 km, o rugsėjo 19 ir 20 d. jos nuvažiuotas atstumas buvo 0, nors pagal pareiškėjos pateiktą paraišką - sutartį pervežimas turėjo būti vykdomas rugsėjo 17 ir 18 dienomis. Taigi tokie prieštaringi duomenys nelaikytini įrodymu, jog pareiškėja nevykdė ginčo krovinio pervežimo pagal CMR važtaraštį Nr. 4N 0916517 (2015-09-18).

Pažymi, kad procedūros vykdytojo pateikti dokumentai nekelia mokesčių administratoriui abejonių dėl ginče aptariamų prekių, deklaruotų tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), pervežimo aplinkybių bei dėl šį vežimą vykdžiusio vežėjo nustatymo minėtos tranzito deklaracijos įforminimo metu. Muitinės pareigūnas apžiūrėjo pareiškėjai priklausančią transporto priemonę (valst. Nr. HHS255/EB691), nurodyta tranzito deklaracijos 18 ir 21 langeliuose) ir užplombavo muitinės plomba Nr. J019469 (nurodyta tranzito deklaracijos D langelyje „Išvykimo įstaigos tikrinimas“). Taigi muitinės pareigūnas įsitikino, kad plombuoja būtent tą transporto priemonę, kuri yra nurodyta jam pateiktoje tranzito deklaracijoje. Kad krovinį turėjo pervežti minėta transporto priemonė, patvirtina ir procedūros vykdytojo pateiktos dokumentų kopijos (transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo tapatybės kortelė).

Taip pat pažymi, kad ne mokesčių administratorius turėjo aiškintis jo nurodomą aplinkybę dėl CMR suklastojimo, o, visų pirma, pati pareiškėja turėjo imtis iniciatyvos aiškintis, kas pasinaudodamas pareiškėjos duomenimis, suklastojo CMR važtaraštį, nes būtent pareiškėjos teisės ir įstatymų saugomi interesai galimai buvo pažeisti, pateikiant muitinės įstaigai, kaip kad teigia pareiškėja, suklastotą CMR važtaraštį.

Nurodo, kad tranzito deklaracija T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) yra įforminta elektroniniu būdu ir muitinė pateikė šios deklaracijos kopiją, kurios duomenų tikrumas yra oficialiai patvirtintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą nurodo, kad nors nepritaria UAB „Nersta“ teiginiui, kad ji negabeno skunde aptariamo krovinio, tačiau sutinka su UAB „Nersta“ skundo reikalavimu panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nersta“ atsiliepimo į UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad muitinės deklaracija buvo užbaigta be pažeidimų, tas įrašas nebuvo panaikintas, net ir teritorinei muitinei atliekant tyrimą dėl nebaigtos procedūros. Teigė, kad teritorinė muitinė skolos neturėjo registruoti. Tai užkirto kelią objektyviam ir išsamiam tyrimui atlikti, nes nei teritorinė muitinė, nei muitinės departamentas, nei pareiškėjai, kuri irgi kreipėsi į Latvijos muitinę su raštu nepavyko išsiaiškinti visų aplinkybių, susijusių su prekių gabenimu pagal tranzito deklaraciją. Latvijos muitinės pateikta informacija yra nekonkreti, o tam tikrais atvejais neatitinka tikrovės.

Muitinės deklaracijos užbaigimas buvo įformintas kitame poste negu nurodyta tranzito deklaracijoje, kas leistina pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Tačiau tokiu atveju muitinės pareigūnas, kuriam pateikti dokumentai užbaigti procedūrą ne tame poste, kur nurodyta tranzito deklaracijoje, iš karto turėjo kilti klausimas, kodėl užbaigiama kitame poste. Pareigūnas turi būti įsitikinęs, kad iš tikrųjų krovinys atvyko į tą postą, kuriame prašoma užbaigti muitinės deklaraciją, o ne tame poste, kur nurodyta deklaracijoje.

Teigė, kad pareiškėja bandė išsiaiškinti, kas Latvijoje užbaigė tranzito deklaraciją ir kokiais dokumentais remiantis, tačiau negavo konkretaus atsakymo, o tik teiginį, kad deklaracija užbaigta gavus informaciją, kad prekės išvežtos iš ES geležinkelio transportu, nei kas pateikė tokią informaciją muitinei, nei kokios prekės buvo pateiktos Latvijos geležinkeliui nenurodoma. Pabrėžė, kad nebuvo svarstoma dėl Latvijos muitinės pareigūnų aplaidumo.

Nesutinka su UAB „Nersta“ teiginiu, kad ji negabeno krovinio. Muitinės pareigūnas patikrino ir užplombavo UAB „Nersta“ automobilį. UAB „Nersta“ vykdė pervežimą.

Taip pat prašo atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Nersta“ direktorė nurodė, kad jų transportas buvo užsakytas logisto UAB „Transvida“: užsakyta pervežti krovinį (drabužius) iš Vilniaus į Kauną, krovinį paimant iš Vingės terminalo. Atvažiavę ten stovėjo iki antradienio ryto. Atvažiavo rugsėjo 17 d. iš vakaro ir transporto priemonę išleido rugsėjo 21 d. Krovinys buvo iškrautas Kaune. Pateikė kaip įrodymą GPS. Pažymėjo, kad rugsėjo 18 d. automobilis pakrautas nebuvo, todėl negalėjo būti muitinės patikrintas ir užplombuotas. Visada atvažiavus į Vingės terminalą vairuotojai turi pateikti asmens dokumentą ir transporto priemonės techninį pasą.

UAB „Nersta“ atstovas advokatas nurodė, kad buvo vykdomas vietinis vežimas. Buvo nurodyta, kad krovinys bus plombuojamas, tačiau logistika išleido su CMR be jokios deklaracijos. Krovinys buvo pristatytas į Kauną ir ten iškrautas. Transporto priemonė Vingės terminale ilgai stovėjo, nes niekas nekrovė krovinio. Krovinys buvo pakrautas tik antradienį. Pažymėjo, kad kiekvienas vairuotojas su savimi turi įmonės antspaudu patvirtintus CMR.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teritorinė muitinė atliko išsamų tikrinimą pagal nustatytus faktus, kadangi gavusi raštą iš Latvijos muitinės, muitinė visada imasi visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai su prekėmis, susijusiomis su tranzito deklaracija, kuria buvo įforminta tranzito procedūra, kuri nebuvo laiku ir tinkamai užbaigta.

Muitinės departamento atstovas akcentavo, kad muitinės tranzito deklaracija nebuvo užbaigtą ir tas buvo patvirtinta Latvijos pranešimu. Visus kitus pareiškėjų argumentus laiko jų gynybine pozicija.

Motyvuojamoji dalis

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundas netenkintinas

UAB „Nersta“ skundas tenkintinas iš dalies

Šioje byloje mokestinis ginčas kilo dėl ginčijamais sprendimais už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), patvirtintos solidarios UAB „Vingės Transsphere Logistika“ (procedūros vykdytojas) ir UAB „Nersta“ (kaip vežėjas) mokestinės prievolės muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės sandėlyje, užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūrą, pagal prekių importo deklaraciją 14LTVR50001M01F5D8 (2014-04-25) krovinių poste „Paneriai“ įformino tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BCl (2015-09-18) Bendrijos tranzito procedūrai. Šioje deklaracijoje deklaruotos prekės – įvairūs moteriški drabužiai (403 pakuotės, bruto svoris – 16377 kg), sąskaita Nr. LT150012 (2014-02-26). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prekių gavėjas – Vokietijoje esanti įmonė VIDAN UG Nuzfahrzeu - Habdel, tranzito įvykdymo terminas – 2015-09-25. Paskirties įstaiga - Latvijos muitinės Zilupes MKP postas (LV000723). Prekės deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) nurodoma, kad buvo pakrautos į transporto priemonę, valst. Nr. HHS255/EB691, uždarant prekių identifikavimo priemonę (plombą) Nr. JO 19469.

Krovinio gabenimui patvirtinti procedūros vykdytojas pateikė tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 4N 0916517 (2015-09-18), kuriame vežėju nurodyta įmonė – UAB „Nersta“. Procedūros vykdytojas – UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui.

Latvijos muitinės kompetentinga institucija 2016 m. pranešė, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta be muitinės kontrolės neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste (LV000723), o kitame Latvijos muitinės poste Rezeknes 2 MKP poste (LV000742).

Vilniaus teritorinė muitinė gavusi informaciją, kad Latvijoje tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) buvo užbaigta neteisėtai ir pradėjusi tyrimą, apie tai raštu Nr. (8.1/17)-2V-12500 (2016-08-02) informavo procedūros vykdytoją UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus tranzito procedūros įforminimo metu galiojusio 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 366 straipsnyje.

Procedūros vykdytojas 2016-08-29 raštu Nr. R-16.93 informavo muitinę, kad krovinys su minėta tranzito deklaracija buvo nugabentas ir pateiktas Latvijos muitinės Zilupes MKP postui (LV000723), tranzito procedūra buvo užbaigta, nepažeidžiant nustatyto tranzito termino. Vežėjo paslaugas šiam pervežimui užsakė šio krovinio siuntėjas ir tuometinis disponentas Rosseland Alliance LP. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ su vežėju tiesioginio kontakto neturėjo, todėl CMR važtaraščio kopijos su gavėjo spaudu išreikalauti nebuvo galimybės.

Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, kreipėsi į tranzito deklaracijoje nurodomos transporto priemonės savininką ir prekių vežėją pagal procedūros vykdytojo pateiktą CMR važtaraštį - UAB „Nersta“, prašydama pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtu prekių gabenimu bei dokumentus, patvirtinančius, kad visos prekės, deklaruotos Bendrijos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Prekių vežėjas, atsakydamas į paklausimą, el. paštu informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad CMR važtaraščio Nr. 4N 0916517 nerado ir pagal tai sprendžia, kad tokio pervežimo nevykdė.

Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją, kad Latvijos valstybinė pajamų tarnyba neprisiima atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei įregistravimo pagal Latvijoje neteisėtai užbaigtą tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), raštais Nr. (8.1/17)-2V-3538 (2018-02-28), Nr. (8.1/17)-2V-3539 (2018-02-28) informavo procedūros vykdytoją - UAB „Vingės Transsphere Logistika“ bei garantą - UAB draudimo kompaniją „Lamantinas“, kad bus imtasi priemonių dėl atsiradusios skolos muitinei išieškojimo.

Procedūros vykdytojas 2018-03-28 raštu Nr. R-l 8.028 (2018-03-29), atsakydamas į Vilniaus teritorinės muitinės pranešimą, pateikė vežėjo, gabenusio minėtą krovinį, transporto priemonės registracijos liudijimo bei vairuotojo tapatybės kortelės kopijas bei informavo, kad šie dokumentai buvo pateikti dokumentų pildymo metu. Remdamasi procedūros vykdytojo pateiktais dokumentais, muitinė raštu Nr. (8.1/17)-2V-9726 (2018-06-07) pakartotinai užklausė vežėją UAB „Nersta“ apie vykdytą ginčo krovinio pervežimą ir informavo, kad bus imtasi priemonių dėl atsiradusios skolos muitinei išieškojimo. UAB „Nersta“, atsakydama į minėtą muitinės raštą, 2018-07-18 el. paštu dar kartą informavo, kad CMR važtaraščio Nr. 4N 0916517 savo apskaitoje nerado, ir iš to daro išvadą, kad tokio pervežimo nevykdė.

Vilniaus teritorinės muitinės atlikto tyrimo metu nei procedūros vykdytojas, nei vežėjas nepateikė dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, kad ne Bendrijos prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam gavėjui, arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Remiantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, patvirtinančio Bendrijos muitinės kodeksą, 92 straipsniu, išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra ir atitinkami dokumentai, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis.

Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad, vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18), muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Tuo pagrindu buvo priimtas 2018-07-19 sprendimas Nr. 18KP-17-470, kuriuo procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariai atsakantiems skolininkams, buvo įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 182 Eur bauda.

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir UAB „Nersta“ Vilniaus teritorinės muitinės 2018-07-19 sprendimą Nr.l8KP-l7-470 apskundė įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinės departamentas 2020 m. sausio 17 sprendimu Nr. 1A-18 UAB ‚Vingės Transsphere Logistika“ skundą atmetė, patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą ir neatleido pareiškėjos nuo delspinigių. Muitinės departamentas sutiko su Vilniaus teritorinės muitinės sprendime nurodytais motyvais, kad tranzito procedūra užbaigta netinkamai.

Muitinės departamentas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1A-20 UAB „Nersta“ skundą atmetė ir patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą. Sprendime nurodė, kad vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta, todėl šiuo atveju taikė Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatančią, kad skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kur prekėms įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona (tranzito procedūra pagal deklaraciją Nr. 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) buvo pradėta Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“). Todėl padarė išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė turėjo teisę ir pagrįstai įregistravo skolą muitinei.

Mokestinių ginčų komisija ginčijamais sprendimais atsakovių sprendimus patvirtino.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 91 straipsnio 1 dalies a punktą taikant išorinio tranzito procedūrą iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos ne Bendrijos prekės, kurios neapmokestinamos importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės. Pagal 92 straipsnio 1 dalį išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkamai dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatas į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda – neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Tokiu atveju skolininkais muitinei yra laikomi asmenys, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda taip pat a) neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba b) nesilaikant reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo, 203 straipsnyje nenurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda arba tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą, arba tuo momentu, kai prekėms įforminama atitinkama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad faktiškai nebuvo laikytasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo. Skolininku laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba asmuo, kuris turi laikytis reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą (BMK 204 str. 3 d.).

Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Tad vežėjo solidarios prievolės muitinės pripažinimui nepakanka vien vežimo fakto nustatymo, tačiau būtinas ir vežėjo žinojimas, jog jo gabenamos prekės taikant Bendrijos tranzito procedūrą (angl. klb. a carrier or recipient of goods who accepts goods knowing that they are moving under Community transit shall also be responsible).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktus importo deklaraciją ir CMR važtaraštį, kuriuos pripažino atsakovai, ginčo prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas buvo UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prekių vežėju nurodomas CMR važtaraštyje UAB „Nersta“, prekių gavėjas Vokietijoje esanti įmonė VIDAN UG Nuzfahrzeu – Habdel, tranzito įvykdymo terminas – 2015 m. rugsėjo 25 d. Paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MPK postas (LV000723).

Byloje esantis 2016 m. birželio 29 d. raštas Nr. 27.20.1-2/10545 patvirtina, kad Muitinės departamentas užklausė Latvijos muitinės dėl tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015-09-18) yra užbaigta, t. y. pristatyta į Latvijos Respublikos muitinės Zilupes MKP (LV000723) postą, tačiau gautas atsakymas, jog nėra duomenų apie deklaracijoje deklaruotų prekių – įvairių moteriškų drabužių (403 pakuotės, bruto svoris – 16 377 kg), kad jos buvo eksportuotos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos ir neturi informacijos apie galimą jų buvimo vietą (Mokestinė byla Nr. 7-19/2020, b. l. 28–31).

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skunde nurodo, kad NCTS sistemoje tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 būsena buvo „gabenimas užbaigtas“, šis įrašas NCTS taip ir nebuvo panaikintas. Būtent šis įrašas sudarė pareiškėjai pagrįstą pagrindą manyti, kad tranzito procedūra buvo sėkmingai užbaigta.

Latvijos muitinė ne tik formaliai atsakė Lietuvos muitinės departamentui, bet ir atliko dokumentų tikrinimą. Latvijos muitinės departamentas nurodė, kad muitinės pareigūnas baigė įforminti tranzito deklaraciją elektroninėje muitinės duomenų apdorojimo sistemoje pagal tranzito deklaracijų sąraše pateiktą informaciją, kad prekės, kurioms buvo įformintos tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1, yra įtraukta į traukinio vagonų žiniaraštį. Atlikus dokumentų (traukinio vagonų žiniaraščio), patvirtinto traukinio perdavimo žiniaraščio, geležinkelio transporto važtaraščių) tikrinimą po įforminimo, buvo nustatyta, kad tranzito deklaracijoje, traukinio vagonų žiniaraštyje ir geležinkelio transporto važtaraštyje pateikta informacija apie prekes ir jų kiekį nesutampa. Taigi galima daryti išvadą, kad prekėms, kurioms buvo įformintos tranzito deklaracija T1 MRN 15LTVR500014B33BC1, nebuvo užpildytos traukinio vagonų žiniaraštis ir jos nebuvo išgabentos geležinkelio transportu iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Taip pat nurodė, kad tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 įforminimą baigė muitinės pareigūnas, kuris neturėjo informacijos apie faktinį krovinį (neturėjo žiniaraščio), kuris buvo nurodytas žiniaraštyje (Mokestinė byla Nr. 7-19/2020, b. l. 16–17). Tokią informaciją iš Latvijos pajamų tarnybos gavo ir pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere logistika“, 2020 m. birželio 4 d. raštu gavęs atsakymą į savo užklausą (1 t., b. l. 109-113).

Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalį pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip prima facie įrodymas, kad procedūra užbaigta kaip apibrėžta 366 straipsnio 1 dalyje, nes be pranešimo apie atvykimo patvirtinimą, išvykimo valstybės narės muitinė turi gauti ir pranešimą apie tikrinimo rezultatus (Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 1–3 dalys). Pritartina Komisijos padarytai išvadai, kad vien įrašai NCTS sistemoje dar nereiškia, kad tranzito procedūra tinkamai užbaigta, jei nerasta/nepateikta šiuos įrašus patvirtinančių įrodymų.

Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad nepaisant NCTS sistemoje įvestos žymos, kad tranzito procedūra užbaigta, kiti duomenys rodo, kad ginčo prekės nebuvo išgabentos į Latvijos muitinės postą. Duomenų, kad prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą taip pat muitinės procedūros vykdytojas, atsakingas už tinkamą muitinės procedūrų įforminimą, nepateikė.

Esant šiems duomenims teismas negali nesutikti su muitinės departamento išvada, kad nėra žinoma ginčo prekių buvimo vieta. Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu 1 dalyje nurodytos vietos nustatyti negalima, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje šioms prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra arba šios prekės buvo įvežtos į Bendriją taikant atitinkamą procedūrą. Nustačius, kad tranzito procedūra nėra tinkamai užbaigta, teismas nesutinka su UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skunde dėstomais argumentais, kad nepagrįstai buvo pritaikyta Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostata dėl skolos muitinei atsiradimo vietos ir atitinkamai kompetentingos skolą įregistruoti muitinės įstaigos. Be to, ir pastarajame atsakyme 2020 m. birželio 4 d. atsakyme Nr. P024-9/MO/5679 Latvijos pajamų tarnyba nurodė, kad muitinės žinioje nebuvo įrodymų, kad prekė, kuriai įforminta aptariama tranzito deklaracija, buvo įvežta į Latvijos Respublikos teritoriją, taigi Lietuvos Respublikos muitinės tarnyba buvo atsakinga už muitinės skolos išieškojimą ir pranešimą skolininkams.

Nepaisant to, kad UAB „Vingė Transsphere Logistika“ neigia skolos atsiradimo vietą, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo krovinys Latvijos muitinės posto nepasiekė laiku ir tinkamai, todėl muitinės departamentas pagrįstai pripažino UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės skolininke, kaip muitinės procedūros vykdytoją.

Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas muitinės skolininkų ratas. Procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku, t. y. asmeniu nurodytu Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje.

Kadangi išorinio tranzito procedūra yra sąlyginio neapmokestinimo procedūra, pagal kurią sąlyginai yra atidedamas importo mokesčio mokėjimas iki procedūra bus užbaigta (BMK 84 str. 1 d.), tai šios procedūros tinkamai neužbaigus pagrįstai procedūros vykdytojas pripažintas skolingu muitinei importo mokestį. Procedūros vykdytojas, nurodydamas, kad negali būti atsakingas už galimai trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus, nenurodė teisinio pagrindo taikyti procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimus už tinkamą muitinės procedūros užbaigimą. Kadangi šis veiksmas sukėlė ne Bendrijos prekių įvežimą (importą) į Europos Sąjungos teritoriją (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.), todėl pagrįstai patvirtinta procedūros vykdytojo prievolė sumokėti importo PVM pagal PVM įstatymo 14 str. 13 dalį.

Dėl vežėjo prievolės muitinei

Tranzito procedūros vykdytoja teigia, kad su UAB „Nersta“ tiesiogiai nebendravo, tačiau yra įsitikinusi, kad UAB „Nersta“ krovinį nugabeno į Latvijos muitinės paskirties postą. UAB „Nersta“ neigia gabenusi ginčo krovinį į Latviją. Posėdžio metu UAB „Nersta“ akcentavo, kad jai priklausanti ginčo transporto priemonė buvo užsakyta įmonės „Transvida“ pervežti krovinį (drabužius) iš Vilniaus į Kauną, krovinį paimant iš Vingės terminalo 2015 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonė buvo pristatyta nurodytą dieną, o pakrauta ir išleista 2015 m. rugsėjo 21 d. Krovinys buvo iškrautas Kaune. Pateikė kaip įrodymą vietinio pervežimo CMR ir kelionės lapų ataskaita (nurodo, kad parengta pagal transporto priemonės vietos nustatymo duomenis (GPS). Pažymėjo, kad rugsėjo 18 d. automobilis pakrautas nebuvo, todėl negalėjo būti muitinės patikrintas ir užplombuotas. Pažymėjo, kad visuomet atvažiavus į Vingės terminalą vairuotojai turi pateikti asmens dokumentą ir transporto priemonės techninį pasą.

Byloje yra pateikti du (galimai) tų pačių prekių gabenimo važtaraščiai. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ CMR važtaraštis akivaizdžiai skiriasi nuo UAB „Nersta“ pateikto CMR važtaraščio, t. y. UAB „Nersta“ važtaraštis yra užpildytas nuosekliai (visi žodžiai ir skaičiai patenka į jiems skirtas vietas), tuo tarpu UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktas važtaraštis yra užpildytas nenuosekliai (dalis žodžių ir datos nepatenka į jiems skirtas eilutes, galimai atspausdinta ant viršaus). UAB „Nersta“ pateiktame važtaraštyje yra logistikos antspaudas ir parašas, taip pat prekių pristatymo UAB „RePlaza“ Kaune faktą patvirtinantis įmonės spaudas ir parašas (24 ir 18 grafos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“ nei Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė jokių sutarčių sudarytų su UAB „Nersta“ ar kitu siuntėju, apmokėjimo už suteiktą paslaugą, nuosekliai teigė, kad su šiuo vežėju tiesiogiai dėl minėto vežimo nekontaktavo, todėl, nepašalinus nurodytų dokumentų ir juose nurodytų faktinių vežimo aplinkybių prieštaringumo, lieka neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad UAB „Nersta“ žinojo, jog jo gabenamos prekės taikant Bendrijos tranzito procedūrą, ir atitinkamai dėl to laikytina skolinga muitinei. Pažymėtina, kad vežėjas UAB „Nersta“ pateikė dokumentus dėl įvykusio (galimai) ginčo prekių vietinio vežimo (užsakymą, jo apmokėjimą, jau minėtą vietinio vežimo CMR važtaraštį, automobilio kelionės duomenis). Atsakovas nemotyvuotai atmeta šiuos UAB „Nersta“ pateiktus dokumentus, nepagrįstai pirmenybę suteikdamas procedūros vykdytojo pateiktiems duomenims ir tranzito deklaracijoje įrašytiems duomenims. Pažymėtina, kad procedūros vykdytojo pateiktame CMR važtaraštyje nėra logistikos parašo, prekių pristatymo (gavimo) parašų ir duomenų apie krovinio plombavimą ar paėmimą iš muitinės priežiūros, kas leistų teigti, jog vežėjas žinojo ar galėjo žinoti (jei laikyti, jog vežė pagal šį važtaraštį) apie tai, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą. Kita vertus, teritorinė muitinė atlikdama patikrinimą neapklausė transporto priemonės vairuotojo (kurio galimai yra parašas CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517), nepasiūlė pateikti duomenų apie UAB „Nersta“ pateiktame važtaraštyje nurodytą prekių pristatymą UAB „RePlaza“, automobilio GPS duomenų, pagal kuriuos sudaryti automobilio kelionės lapai. Byloje liko neaiškios transporto priemonės plombavimo aplinkybės. Vienintelis įrodymas, kad toks muitinės veiksmas buvo atliktas, yra įrašas elektroninėje tranzito deklaracijoje, kurioje nėra nurodomas vežėjas, o pateikiamas tik transporto priemonės valstybinis registracijos numeris (21 grafa), nurodoma išvykimo data 2015-09-18. Prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos yra užplombuojamos. Ginčo prekės buvo laikomos, pasak UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateikto CMR važtaraščio adresu Maišinės k., Trakų raj., Lithuania, Vilniaus TM krovinių postas „Paneriai“ yra adresu Kirtimų g. 47B, Vilnius. Taigi prekės šiuo atstumu nuo laikinojo laikymo sandėlio iki muitinės įstaigos vežamos dar neužplombuotos, tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.

Pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 4 dalį, krovinio priėmimo vežti momentas, nuo kurio vežėjas laikomas atsakingu už krovinį, yra siejamas su krovinio priėmimu vežti pagal važtaraštį. Tuo tarpu CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta taisyklė, jog važtaraštis yra prima facie (liet. įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Kaip jau minėta byloje yra pateikti du vienas kitam prieštaraujantys CMR važtaraščiai (galimai) tų pačių prekių gabenimo, vienas vietinis, kitas tarptautinis. Pažymėtina, kad nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas nepakankamai tyrė aplinkybes, susijusias su šių prekių gabenimu ir nurodomo vežėjo žinojimu apie prekių gabenimą pagal Bendrijos tranzito procedūrą.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas dėl galimos vežėjo atsakomybės muitinei, teismas akcentuoja, kad šiuo atveju preziumuoti vežėjo atsakomybės nėra pagrindo tol, kol nebus ištirtos aplinkybės susijusios su prekių vežimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“, kuri buvo atsakinga už tinkamą muitinės procedūrų vykdymą, priėmė ne Bendrijos prekių krovinį laikinajame sandėlyje ir perdavė vežimui. Tačiau, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalimi ir 203 straipsnio 3 dalimi, atsakomybė dėl netinkamai vykdytos muitinės operacijos gali tekti ir vežėjui, jei patikimai nustatomas jo žinojimas, kad buvo vykdomas vežimas taikant Bendrijos tranzito procedūrą. Vienas iš apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų yra apmokestinimo aiškumo (MAĮ 6 str.). Individualus teisės taikymo aktas turi būti objektyvus, išsamus, įvertinus visumą faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, o ne nepagrįstai suteikiant pirmenybę vieniems įrodymams ar sureikšminant pavienius netikslumus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. S-55 (7-23/2020), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 1A-20 priimti nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo prekių gabenimu ir vežėjo atsakomybe muitinei pagal Bendrijos muitinės kodeksą, todėl pareiškėjos UAB „Nersta“ skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 dalyje, kuria muitinės skolininke pripažinta ir UAB „Nersta“, o atsakovas Muitinės departamentas, kaip centrinis aptariamų mokesčių administratorius, įpareigotinas iš naujo įvertinti UAB „Nersta“ mokestinės prievolės muitinei atsiradimo pagrindo taikymui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Sprendžiant iš naujo dėl UAB „Nersta“, kaip vežėjo, mokestinės prievolės muitinei atsiradimo pagrindo, įvertintinos visos aukščiau nurodytos aplinkybės, motyvuotai atsakant į skunde Muitinės departamentui vežėjo keltus klausimus, susijusius su įrodymų apie jo galimą žinojimą, jog gabenimas vyko taikant tranzito procedūrą, prieštaringumu.

Kito pareiškėjo skundas dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo ir jos dydžio atmestinas.

Dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ taip pat prašo atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais atleidimo nuo baudos pagrindais – jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, kad šiame etape nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo jai Vilniaus TM skirtos baudos, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nes pareiškėja nėra sumokėjusi administratoriaus apskaičiuotų mokesčių, taip pat byloje nėra kitų MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

Dėl atleidimo nuo delspinigių pažymėtina, kad nepaisant to, kad Latvijos muitinės pareigūnas pažymėjo sistemoje, kad tranzito deklaracija užbaigta, nepatikrinęs ar realiai krovinys buvo pristatytas į Latvijos muitinės postą, pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas buvo sąlygotas pačios pareiškėjos veiksmų netinkamai vykdant savo kaip tranzito procedūros vykdytojos pareigas, numatytas Bendrijos muitinės kodekse. Todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti nuo 8 531 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą.

iš dalies tenkinti pareiškėjos UAB „Nersta“ skundą.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 dalyje, kuria muitinės skolininke pripažinta ir UAB „Nersta“, kaip vežėjas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė