Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Gudžiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. U. prašymas perkelti ją į pirmąja eile tenkintinų atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovei akcinei bendrovei Ūkio bankui (toliau – BAB Ūkio bankas) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Valnetas“ (toliau – UAB ,,Valnetas“), ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d. Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas ketvirta eile tenkintinas H. P. 68 318,52 Eur kreditorinis reikalavimas. Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi šis kreditorius pakeistas jo teisių perėmėja pareiškėja R. U.. Pareiškėja kreditorė R. U. 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama perkelti ją į pirmosios eilės kreditorių sąrašą. Nurodė, kad jos pajamas sudaro tik gaunama 100 Eur invalidumo pensija, ji turi sveikatos problemų. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu jos reikalavimai turi būti tenkinami ta pačia eile kaip ir bankrutavusio banko darbuotojų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos kreditorės R. U. prašymą jos finansinį reikalavimą perkelti į pirmąją eile tenkintinų reikalavimų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad pradinis kreditorius H. P. buvo pateikęs analogišką prašymą, kurį teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė; kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėto kreditoriaus atskirąjį skundą, šią teismo nutartį paliko nepakeistą; kad apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – Bankų įstatymas) 83 straipsnį bankų bankroto procedūras reglamentuoja šis įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip; kad Bankų įstatymo 87 straipsnis 1 dalyje numatyta, jog pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; kad nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo įstatyminis reglamentavimas yra imperatyvus ir privalomas visiems asmenims bei teismui, kontroliuojančiam banko bankroto procedūrų teisėtumą, nepriklausomai nuo susiklosčiusių byloje individualių aplinkybių, susijusių su kreditoriaus asmeniu ar jo socialine padėtimi; kad apelianto nurodytas aplinkybes (jo amžių, gaunamas pajamas ir kt.) įvertino kaip neatitinkančias Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų ir nesudarančias teisinių prielaidų tenkinti prašymą ir perkelti jį į pirmosios eilės kreditorių sąrašą. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nei Bankų įstatymas, nei ĮBĮ nenumato jokių išimčių ir galimybės paskesnės eilės kreditorių finansinį reikalavimą tenkinti su pirmesnės eilės kreditorių finansiniais reikalavimais, o pareiškėja prašyme nenurodė, jog jos finansinis reikalavimas atsakovei yra susijęs su darbo santykiais ar kitais Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, – prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja kreditorė R. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo kovo 2 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti visiškai – perkleti jos kreditorinį reikalavimą į pirmąją eile tenkintinų sąrašą arba išimties tvarka, nekeičiant eilės, grąžinti jai priklausančius pinigus. Nurodė, kad jos finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas kartu su kitais pirmos eilės kreditoriais, nes visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ne pagrindiniu šalie įstatymu – Konstitucija, o įstatymų hierarchijoje žemesnėje eilėje esančiais Bankų bei Įmonių bankroto įstatymais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos sunkią tiek finansinę, tiek sveikatos būklę. Atsakovės BAB Ūkio banko bankroto administratorė prašo pareiškėjos skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja nepatenka į Bankų įstatyme nurodytą kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, kategoriją. Pareiškėjos kreditorinių reikalavimų tenkinimas išimtine tvarka pažeistų kitų kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat imperatyvias bankroto teisės normas – Bankų įstatymo 87 straipsnį bei ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalį. Kitos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos sveikata, finansine padėtimi ar darbine patirtimi, nesudaro įstatyminio pagrindo šių reikalavimų tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją kreditorę R. U. su patvirtintu ketvirtąja eile tenkintinu 68 318,52 Eur finansiniu reikalavimu, perkelti į sąrašą kreditorių, kurių reikalavimai tenkintini pirmąja eile, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo, peržengti pareiškėjos R. U. atskirojo skundo ribas, nenustatyta.Kvestionuodama pirmiau paminėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas neteisingai išaiškino, taikė įstatymą, įvertino faktines šios bylos aplinkybes ir be pagrindo sprendė, jog jos prašymas perkleti jos kreditorinį reikalavimą į pirmąją eile tenkintinų sąrašą arba išimties tvarka, nekeičiant eilės, grąžinti jai priklausančius pinigus neatitinka Bankų bei Įmonių bankroto įstatymų reikalavimų, nes tokia pozicija prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į jos sunkią tiek finansinę, tiek sveikatos būklę.Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o pagal Bankų įstatymo 83 straipsnį bankų bankroto procedūras reglamentuoja šis įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.Pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalį pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.Teisėjų kolegija sprendžia, kad turint omenyje tokį kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo įstatyminį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta patenkinti pradinio kreditoriaus H. P. prašymą perkelti jį į BAB Ūkio banko kreditorių sąrašą, kurių finansiniai reikalavimai yra tenkintini pirmąja eilę, motyvuojant tuo, kad yra senyvo amžiaus (75 m.), gauna 250 Lt dydžio pensiją ir norėtų suspėti pasinaudoti bent dalimi susigrąžintų lėšų (civilinė byla Nr.2-1985/2014), – teisingai nurodė, jog toks šio klausimo reglamentavimas yra imperatyvus, taigi – privalomas visiems asmenims bei teismui, kontroliuojančiam banko bankroto procedūrų teisėtumą, nepriklausomai nuo susiklosčiusių byloje individualių aplinkybių, susijusių su kreditoriaus asmeniu ar jo socialine padėtimi.Teismas taip pat teisingai nurodė, kad nei Bankų įstatymas, nei ĮBĮ nenumato jokių išimčių ir galimybės paskesnės eilės kreditorių finansinį reikalavimą tenkinti su pirmesnės eilės kreditorių reikalavimais; kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog jos finansinis reikalavimas atsakovei yra susijęs su darbo santykiais ar kitais Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CPK 185 straipsnis).Apibendrindama tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos R. U. atskirojo skundo argumentai, be kita ko, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio aiškinimu bei taikymu, – nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.