- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- II-499-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03188-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10741-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariato vyresnysis specialistas A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu nustatė, kad V. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2019 m. gegužės 18 d. apie 7.24 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas skunde nurodo:
Paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, galimas neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo šeimai, yra per griežta. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskyrus šios administracinio poveikio priemonės. Tokia išvada daroma visų pirma motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pripažįsta administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio. V. V. vartojo alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, o automobilį vairavo kitos dienos ryte, nes nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio ir nemanė, kad alkoholio kiekis kraujyje gali viršyti įstatyme nustatytą normą. Atsižvelgiant į tai, jis neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, jis anksčiau nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Pareigūnas, individualizuodamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius duomenis. V. V. nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. dirbo vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), per visą laikotarpį nebuvo nusižengęs ir šios bendrovės yra charakterizuojamas teigiamai. Automobilio vairavimas yra neatskiriama jo darbo dalis, nes, vykdant darbo funkcijas, tenka važiuoti po Vilnių ir jo apylinkes. Todėl, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Pasak pareiškėjo, jo amžiaus žmogui būtų sunku susirasti naują darbą, juolab jo darbinė patirtis yra susijusi tik su transporto priemonės vairavimu, o kitos specialybės jis nėra įgijęs. Be to, būtina atsižvelgti į V. V. šeiminę padėtį. Jo žmona yra registruota Užimtumo tarnyboje ir gauna minimalaus dydžio bedarbio pašalpą. Santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra mažamečiai. Pareiškėjas, be kita ko, dar išlaiko du vaikus iš ankstesnės santuokos. Taigi, V. V. netekus teisės vairuoti transporto priemones, visi minėti šeimos nariai finansiškai nukentės. Visos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Komisariato vyresnysis specialistas A. T. atsiliepime į V. V. skundą prašo netenkinti V. V. skundo. Atsiliepime nurodoma:
Pagal teismų praktiką, skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta įstatymo sankcijoje, galima tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, rodančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. V. V. skunde nenurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, todėl administracinio poveikio priemonė buvo paskirta neperžengiant sankcijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
V. V. skundas atmetamas.
V. V. skunde sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
V. V. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimo pagrįstumu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pripažįsta nagrinėjamo įvykio išvakarėse apie 20–21 val. vartojęs alkoholį (apie 350 g degtinės), nes atvyko giminaitis iš Baltarusijos. Nuėjo miegoti apie 22 val. Ryte išgėrė kavos, jautėsi gerai, neįtarė, kad organizme yra alkoholio. 6 val. jis išvažiavo į darbo vietą. Ten nuvykus, V. V. nuvažiavo krovinine mašina apie kilometrą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iš karto sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu. Jis nedažnai vartoja alkoholį, paskutinį kartą tai darė per šventes. Darbe jo pagrindinė funkcija yra vairavimas (nuotekų išvežimas), per dieną nuvažiuoja nemažai kilometrų po Vilnių ir jo apylinkes. Toje pačioje įmonėje dirba nuo 2005 m., darbdavys neturėjo nusiskundimų dėl pareiškėjo darbo. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti kitų funkcijų darbovietėje ir bus priverstas išeiti iš darbo. Gyvena 40 km nuo miesto, o darbo laikas nesutampa su viešojo transporto važiavimu. Jo amžiaus bus sunku susirasti darbą, nes jis neturi įgijęs jokios kitos profesijos, nebandė kitur įsidarbinti. Šeima neturi kitų pajamų, jis vienintelis išlaiko ją. V. V. turi keturis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai. Pilnamečiui vaikui moka alimentus. Šeimoje teisę vairuoti transporto priemones turi žmona. Teigia, kad padarė išvadas dėl savo elgesio ir daugiau nebevartos alkoholio.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra išdėstyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju Komisariato vyresnysis specialistas A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu paskyrė V. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (12 mėnesių).
V. V. skunde prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti V. V. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
V. V., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. V. V. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina ta aplinkybė, kad, pasak pareiškėjo, jis vartojo alkoholį ne nagrinėjamo įvykio dieną, o išvakarėse. Šiuo atveju būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis vakare (apie 20–21 val.) vartojo gana didelį kiekį stipraus alkoholio (apie 350 g degtinės), nors V. V. žinojo, kad kitą dieną turėjo vairuoti transporto priemonę tiek siekdamas nuvykti į darbo vietą, tiek atlikdamas darbo funkcijas. Taigi pareiškėjas, turėdamas didelę transporto priemonių vairavimo patirtį, privalėjo suprasti apie galimą riziką dėl alkoholio vartojimo gana vėliu paros metu ir vairavimo būtinybės kitos dienos anksti ryte. Kita vertus, jis pasielgė neatsakingai ir padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. V. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jis gyvena gana toli nuo Vilniaus miesto – apie 40 km atstumu, o jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų darbo metu, kai vairavo tarnybinį transportą. Tai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio rytą važiavo transporto priemonėmis iš viso nemažą atstumą iki tol, kol jam buvo nustatytas neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. V. savo veiksmais kėlė gana rimtą grėsmę eismo saugumui. Be to, pareiškėjui nustatytas 0,55 promilių (įvertinus paklaidą – 0,533 promilių) neblaivumas nelaikytinas tokiu, kuris tik nežymiai viršija leistiną 0,4 promilių ribą.
V. V. skunde didelį dėmesį skiria tam, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejama jo darbo dalis, todėl netekęs jos jis praras darbą ir todėl nukentės kiti šeimos nariai. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad V. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis gali būti atleistas iš darbo, kuriame ilgai dirbo (nuo 2005 metų) ir yra teigiamai charakterizuojamas, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, žinodamas, kad jis neturi įgijęs jokios kitos specialybės, elgėsi (vartojo alkoholį) neatsakingai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Byloje, be kita ko, nenustatyta, kad V. V. turi sveikatos problemų, dėl kurių jis apskritai negalėtų dirbti ar būti įdarbintas. Pareiškėjas skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad jam, būnančiam vidutinio amžiaus, apskritai nepavyks susirasti darbo, juolab kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką.
Skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia taip pat V. V. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo šeimos narių interesų pažeidimo netekus teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jo šeimos finansinė padėtis nėra palanki, o jis yra pagrindinis šeimos narys, gaunantis pajamas joje. Kita vertus, tai nepadarė įtakos V. V. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. V. V. asmeninių ir jo šeimos narių poreikių tenkinimas, susijęs su pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones naudojimusi, negali būti iškeliamas aukščiau už visuomenės poreikį į eismo saugumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. turi dvi dukras iš pirmos santuokos (b. l. 27–31), iš kurių viena yra pilnametė, o pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą pareiškėjas įsipareigojo mokėti išlaikymą iki dukrų pilnametystės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galimybę mokėti išlaikymą kitai dukrai susiradęs kitą darbą. Tai, kad V. V. dabartinėje šeimoje auga du mažamečiai vaikai, taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad nors jo žmona yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau gauna minimalaus dydžio bedarbio pašalpą. Taigi V. V. šeima turi bent minimalų pragyvenimo šaltinį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad, V. V. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jo mažamečių vaikų kiti interesai (pavyzdžiui, būti nuvežtiems į sveikatos priežiūros ar ugdymo įstaigas) bus pažeisti.
Pasak V. V., jis pripažįsta administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, tačiau pareigūnas, individualizuodamas V. V. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas anksčiau iš tikrųjų nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. V. kelis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 12–14). Nors pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jis anksčiau nepriekaištingai laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas V. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sumažinant jo terminą. Pažymėtina, kad vien tik V. V. nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10741-2019 palikti nepakeistą ir V. V. (V. V.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.