- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- A14.-2618-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02290-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. rekonstruodamas gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kultūros paveldo objekto teritorijos apsaugos zonoje, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Pagal projekto „Gyvenamojo namo dalis - butas, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 27 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius naujai statomo priestato matmenys turi būti: ilgis 5,67 m, plotis 2,20 m, aukštis nuo pirmojo aukšto grindų lygio 7,18 m. Faktiniai naujai statomo priestato matmenys yra: ilgis 5,28 m, plotis 3,90 m, aukštis nuo pirmojo aukšto grindų 7,00 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 8,50 m. Naujai statomo priestato plotis 1,70 m viršija projektinį. Šiuo atveju padidinus pastato išorės gabaritus daugiau kaip 1 metru buvo privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jis gautas nebuvo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 48.4 punkto reikalavimus.
Tokiais savo veiksmais G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad tai buvo senas namas, rūsyje visada buvo vandens. Nežinojo kaip atsirado vanduo, išsigando ir galvojo, kad daugiau negalima kasti, todėl reikėjo pagal reglamentą viską nugriauti. Žmona paaiškino, kad šiek tiek reikia pastūmėti sieną į šoną, ir jis tuomet pažeidė projektą. Šiuo metu nedirba, turi (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini), gyvena iš žmonos pinigų. Sankcijoje numatyta minimali bauda būtų per didelė. Prašė paskirtą baudą išmokėti dalimis. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Su broliu išsidalino namą, norėjo pastūmėti sieną, todėl viskas taip ir gavosi.
Iš administracinėn atsakomybė traukiamo asmens rašytinio pasiaiškinimo matyti, kad po dviejų butų namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo, jų dalyje neliko laiptinės į pastogę. Buvo reikalingas projektas namo rekonstrukcijai. Buvo paruoštas rekonstravimo projektas (duomenys neskelbtini). Pradėjus statybos darbus paaiškėjo kad esamo pastato siena, prie kurios turi blokuotis nauja priestato dalis, yra pasvirusį į lauko pusę. Ji yra nešanti siena, ant kurios remiasi seno pastato stogo konstrukcijos (sijos, gegnės), neturi tinkamai įgilinto pamato. Kvietė iš savo darbovietės patyrusį konstruktorių, kuris paaiškino, kad nesėstų seno pastato pamatai, reikės atsitraukti 1 m ar 1,20 m nuo esamo pastato. Taip ir buvo padaryta, kad nebūtų problemų su seno pastato konstrukcijomis. Labai atsiprašo, bet dėl nežinojimo, kad reikia paruošti naują projektą dėl pasikeitusių aplinkybių, toliau tęsė statybas (b.l. 11).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-200804-00072 nuorašo matyti, kad G. Š. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl statinio – neypatingo gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo. Akte nurodyta, jog rekonstruojamo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai naujai statomo priestato matmenys: ilgis 5,67 m, plotis 2,20 m, aukštis nuo pirmojo aukšto grindų lygio 7,18 m. Faktiniai naujai statomo priestato matmenys yra: ilgis 5,28 m, plotis 3,90 m, aukštis nuo pirmojo aukšto grindų 7,00 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 8,50 m. Naujai statomo priestato plotis 1,70 m viršija projektinį. Prie naujai statomo priestato ir esamo gyvenamojo namo, 1 aukšto grindų lygyje, įrengta atvira gelžbetoninė 39,23 m² užstatyto ploto terasa. Po naujai statomu priestatu ir dalimi atviros terasos įrengtas pusrūsis (ilgis 12,20 m., plotis 3,90 m., aukštis 2,45 m). Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 2 punkto, 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (b.l. 7-10).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1423 su situacijos planu matyti, kad buvo patikrintas rekonstruojamas dviejų butų gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie dviejų butų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statomas naujas betono blokelių priestatas (ilgis 5,28 m, plotis 3,90 m, aukštis nuo 1 aukšto grindų 7,00 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 8,50 m) su pusrūsiu. Prie statomo priestato ir esamo gyvenamojo namo, 1 aukšto grindų lygyje, įrengta atvira gelžbetoninė 39,23 m² užstatyto ploto terasa (matmenys nurodyti situacijos schemoje). Po naujai statomu priestatu ir dalimi atviros terasos įrengtas pusrūsis (ilgis 12,20 m, plotis 3,90 m, aukštis 2,45 m) (b.l. 13, 14).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. liepos 8 d. atliktos fotofiksacijos matyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruojamo dviejų butų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinis vaizdas, pateikiant dvi fotonuotraukas (b.l. 12).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), gyvenamojo dviejų butų pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininkas yra G. Š., o buto su terasa, pažymėto 2a (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra G. Š.. (b.l. 15-17).
Iš 2017 m. kovo 27 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Gyvenamojo namo dalis – butas, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ Nr. JV160603 kopijos matyti, kad suteikiama teisė rekonstruoti gyvenamąjį dviejų butų pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei projekte sužymėti apskaičiuoti galimo rekonstravimo matmenys (b.l. 18-20).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šie veiksmai užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 eurų.
Pažymėtina, kad šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Reglamento 48.4 punkte įtvirtinta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.
Be G. Š. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4-6), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200804-00072 (b.l. 7-10), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1423 (b.l. 13, 14), byloje esančios kitos Pastato nuotraukos (b.l. 12), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (b. l. 15-17), 2017 m. kovo 27 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18) bei „Gyvenamojo namo dalis – butas, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. JV160603 (b.l. 20).
Šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 352 straipsnio 7 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą G. Š., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, G. Š. buvus klaidingai įsitikinus, jog naujas leidimas didinant priestato plotį neturi būti gautas, šiuos veiksmus įvykdžius nepiktybiškai veikiant tyčia, o dėl klaidos), į tai, kad nustatyta G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – (duomenys neskelbtini) amžiaus, duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka nepateikta, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis G. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad G. Š. yra (duomenys neskelbtini), vienintelės gaunamos pajamos - (duomenys neskelbtini), gyvena iš žmonos turimų pinigų, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, pažeidimą įvykdė nepiktybiškai, o iš nežinojimo, sąžiningai klysdamas dėl tokių savo veiksmų atitikties įstatymų reikalavimams. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, paskiriant G. Š. 600 Eur baudą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. Š. yra (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesio pajamos yra itin mažos, gyvena iš žmonos turimų pinigų, į paskirtos baudos dydį, nutaria, kad nagrinėjamu atveju galimas nesumokėtos baudos mokėjimo išdėstymas 15 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 352 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti per 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Išaiškinti, kad pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121401762.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.