- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1442/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00285-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- V. P., D. P.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams V. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 390 000 Lt skolos, 53 938,36 Lt įstatyminių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismo prašė taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
Dėl 2013 m. kovo 1 d. nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti bei pritaikyti atsakovų atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma ženkliai didesnė nei atsakovo V. P. turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, be to, visas atsakovo turimas turtas yra įkeistas. Atsakovė D. P. nekilnojamojo turto neturi. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės neapsunkintų atsakovų padėties, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visomis turto rūšimis atsakovai ir toliau galėtų naudotis, tik būtų apribota disponavimo jomis teisė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo S. S. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį, kuria nebuvo tenkintas ieškovo S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieškovo S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškinio reikalavimo užtikrinimui už 443 938,35 Lt sumą areštavo atsakovams V. P. bei D. P. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis; tik nesant/esant nepakankamai turto – neviršijant ieškinio sumos areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
Įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus teismas su jais sutiko ir atskirąjį skundą tenkino. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Šiame ieškinyje ieškovo nurodyta ieškinio suma – 443 938,35 Lt – yra didelė, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai yra fiziniai asmenys, visas atsakovo V. P. turimas turtas yra įkeistas, šio turto vertė yra mažesnė, nei atsakovams pareikšto ieškinio suma. Įvertinęs turimų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas preziumuoti, jog 443 938,35 Lt ieškinio suma atsakovų atžvilgiu pati savaime gali būti laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į ekonomiškumo reikalavimą pirmiausiai areštuotas atsakovų nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio pagrįstumas apskritai nevertinamas. Pažymi, jog ieškinys buvo paduotas dokumentinio proceso tvarka, tačiau teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą, įpareigojo ieškovą sumokėti papildomą žyminį mokestį ir nusprendė ginčą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, vadinasi įvertino, kad ieškinys nebus patenkintas visiškai ar iš dalies, tačiau laikinąsias apsaugos priemones vis tiek taikė.
2. Nesutinka, kad vien didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra įkeistas dėl suteikto kredito, todėl atsakovai juo disponuoti negali ir neketina turto niekam perleisti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nekilnojamajam turtui nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
3. Turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštas kai atsakovai fiziniai asmenys, reiškia atsakovams priklausančio darbo užmokesčio areštą, kas reikš pajamų negavimą, kaip ir piniginių lėšų banko ar kitose kredito įstaigose areštas, tokiu būdu atsakovai negalės tenkinti minimalių žmogiškųjų poreikių, mokėti kredito įmokų, kas reiškia proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniam teismui atsakovai pateikė prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo, siekdami pagrįsti jiems priklausančio nekilnojamojo turto didelę vertę.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino ieškinio pagrįstumo. Nenurodymas apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko, jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, vadinasi nekilo abejonių, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Ieškovo reikalavimai grindžiami aiškiais ir nedviprasmiškais rašytiniais įrodymais.
2. Nesutinka su atsakovų argumentais dėl negalėjimo disponuoti įkeistu turtu, kadangi galiojančios materialinės teisės nuostatos numato teisines galimybes įkeistą turtą perleisti. Nurodo, kad objektyviai negali pateikti rašytinių įrodymų, kad atsakovai nesąžiningi, vengs įvykdyti sprendimą. Ieškovas pateikė viešai prieinamą informaciją, kad atsakovų turtinė padėtis sunki. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Atsakovai nepagrįstai sureikšmina savo, kaip skolininkų interesus, tačiau privaloma atsižvelgti ir į ieškovo interesus, kadangi skolos negrąžinimas taip pat stipriai pažeidžia ieškovo interesus. Pabrėžia, kad apeliantų darbo užmokestis neareštuotas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniam teismui atsakovai pateikė prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo, siekdami pagrįsti jiems priklausančio nekilnojamojo turto didelę vertę.
Prašymas netenkinamas, pateiktieji įrodymai grąžintini juos pateikusiems asmenims. Pateiktieji duomenys yra apie vertinto nekilnojamojo turto rinkos vertę, nustatytą 2007 m. bei 2008 m., t. y. ne aktualiam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo laikotarpiu, todėl laikytini nesusijusiais su nagrinėjamo klausimo išsprendimu (CPK 180, 314 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Apeliantai neteisūs teigdami, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio pagrįstumas apskritai nevertinamas ir į šią aplinkybę neatsižvelgė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti atitinkami dokumentai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu, nuosekliai pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nagrinėjamu atveju, esant pareikštam turtiniam reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo iš fizinių asmenų, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, pagrįstai įvertino ieškinio sumą, atsakovų turtinę padėtį, kaip suponuojančius grėsmę būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1028/2012, kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl ją taikydamas, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. nustatyti, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12, 178, 314, 338 str.).
Ieškovas pateikė teismui jam prieinamus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį ir pirmosios instancijos teismas, juo įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas preziumuoti, jog 443 938,35 Lt suma pati savaime atsakovams gali būti laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantų su atskiruoju skundu pateiktų duomenų negalima laikyti patvirtinančiais jų gerą finansinę padėtį, teikti duomenys apie įneštas pinigines lėšas į bendrovę, nagrinėtini sprendžiant bylą iš esmės, o duomenys apie pajamas ir įsipareigojimus kredito įstaigai nepagrindžia apeliantų geros turtinės padėties. Priešingai, apeliantų pateikti duomenys leidžia spręsti apie atsakovų įsipareigojimų kreditoriams apimtis, kurios patvirtina teismo išvadų dėl ieškinio sumos dydžio įtakos atsakovams pagrįstumą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovų teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl didelės sumos pinigų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus principus, pagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą – pirmiausiai areštuodamas atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant pinigines lėšas. Todėl nėra pagrindo išvadoms apie neproporcingą atsakovų interesų pažeidimą. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog tai, kad atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, taikytas areštas apsunkina tik tokio turto perleidimą, bet ne valdymą. Be to, apeliantai, be objektyviais duomenimis nepagrįstų teiginių apie dėl taikyto arešto darbo užmokesčio nemokėjimą, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad kokiu nors būdu būtų pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantams neatimta teisė su objektyviais duomenimis pagrįstu pareiškimu kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidimo disponuoti kasdieniams poreikiams reikiama pinigų suma, jeigu bus vykdomas ir atsakovų piniginių lėšų areštas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliantų V. P. ir D. P. pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiems asmenims.