Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinės žalos.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. su prašymu dėl galimybės bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 informavo pareiškėją, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. dėl galimybės naudotis interneto prieiga su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. gegužės 17 d. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą Nr. 2S-3378. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius). Pastarasis 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4D-2017/1-863/3D-1917 informavo pareiškėją, kad jo skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4852 nurodė pareiškėjui, kad jis negali naudotis interneto prieiga.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamentas nesvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribojamą arba kontroliuojamą prieigą prie interneto. Teigė, jog, neturėdamas galimybės naudotis interneto prieiga, pareiškėjas ne tik neturi galimybės teikti ir gauti procesinių dokumentų, bet ir sekti naujienas, „neprarasti ryšio su pasauliu“. Tai reiškia, kad po bausmės atlikimo jis negalės greitai ir tinkamai integruotis į visuomenę ir į darbo rinką. Be to, pareiškėjas neturi galimybės išsamiai susipažinti su naujai įsigaliojusiais teisės aktais, dėl ko jam bus sunku orientuotis dideliame informacijos sraute. Pažymėjo, jog domisi užsienio politika ir pareiškėjo darbas yra susijęs su teise. Neturėdamas prieigos prie interneto, jis negali sekti naujienų teisės ir užsienio politikos srityje.

Konstatavo, jog Kalėjimų departamentas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą bei pateikti informaciją, kurią reikalavo pateikti Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. rašte, taip pat atsisakydamas suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, atsisakydamas suteikti naudotis neribojama interneto prieiga, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), teisę į teisėtus lūkesčius ir informacijos gavimą, tuo pareiškėjui sukeldamas nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą (b. l. 1–3).

Pateiktuose atsiliepimuose atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal turimus duomenis Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi byloje Nr. I-2696-644/2017 (proc. Nr. 3-62-3-01679-2017-7) priėmė pareiškėjo V. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kildinamai iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento veiksmų, kuriais jam nesudaroma galimybė bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, atlyginti. Kalėjimų departamentas, įvertinęs šioje nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą ir Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2696-644/2017 nagrinėjamo skundo pagrindą, darė išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad jam nesudaroma galimybė bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, įtraukdamas į bylą tas pačias ginčo šalis (Kalėjimų departamentą, Pravieniškių PN-AK, Seimo kontrolierių) bei nesutikdamas su tuo pačiu Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2S-3378. Konstatavo, jog kadangi minėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-2696-644/2017 (proc. Nr. 3-62-3-01679-2017-7) dar neišnagrinėtas, todėl pareiškėjo skundas šioje byloje paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu.

Nurodė, jog siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, darbu, sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises, sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą ir teisinę sąmonę, įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis riboto naudojimo interneto prieiga (toliau – ir RIP) įstaigos administracijos numatytoje vietoje pagal nustatytą tvarką. Šiuo metu įstaigose RIP galimybės yra skirtingos. Pravieniškių PN-AK kol kas nėra galimybių naudotis RIP, kadangi įstaigoje neįrengti RIP taškai, tačiau tokia galimybė nuteistiesiems bus suteikta artimiausiu metu. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka.

Vykdant Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į laisvės atėmimo įstaigų pateiktą informaciją apie RIP prieinamumą ir jos plėtros galimybes, Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1 S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ laisvės atėmimo įstaigų direktoriams pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose sudaryti vienodą galimybę asmenims naudotis internetu. Rašte taip pat pateiktas rekomenduojamas RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašas, į kurį yra įtrauktos ir teismų internetinės svetainės. Pažymėjo, jog pataisos įstaigoms įgyvendinus minėtas Kalėjimų departamento rekomendacijas, galimybė nuteistiesiems jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo per RIP sudaryta nebus, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugą vartotoją per išorines sistemas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog Kalėjimų departamentas pažeidė teisės aktų reikalavimus, darė išvadą, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 16–17, 40–41).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Kalėjimų departamento, veiksmų (neveikimo): 1) neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, 2) nepateikus Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte reikalautos informacijos, 3) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, 4) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę naudotis neribojama interneto prieiga.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu), atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnyje nurodyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, būtent kuris turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017).

Pareiškėjas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą kildino iš netinkamų Kalėjimų departamento veiksmų, 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4852 atsakant į pareiškėjo 2017 m. birželio 12 d. skundą.

Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.31 punkte nustatyta, jog Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų – dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 p.)), nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TR-139 suteikė pareiškėjui teisę naudotis interneto paslaugomis, ir prašydamas įpareigoti Pravieniškių PN-AK direktorių raštu išaiškinti pareiškėjui galimybes naudotis interneto paslaugomis (b. l. 43). Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 7 punkte nustatytu subsidiarumo principu, 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2S-2736 persiuntė pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. prašymą Pravieniškių PN-AK, prašydamas išnagrinėti šį prašymą ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją bei Kalėjimų departamentą (b. l. 45). Be to, Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2S-3378, atsakydamas į minėtą pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. raštą, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjui adresuotas informacinio turinio raštas Nr. TR-139 nėra kokias nors teises jam suteikiantis ar pataisos įstaigos administraciją atlikti kokius nors veiksmus įpareigojantis sprendimas. Informavo, kad, vykdant Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į laisvės atėmimo įstaigų pateiktą informaciją apie RIP prieinamumą ir jos plėtros galimybes, Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1 S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ laisvės atėmimo įstaigų direktoriams pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose sudaryti vienodą galimybę asmenims naudotis internetu. Rašte taip pat pateiktas rekomenduojamas RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašas, į kurį yra įtrauktos ir teismų internetinės svetainės. Pažymėjo, jog pataisos įstaigoms įgyvendinus minėtas Kalėjimų departamento rekomendacijas, galimybė nuteistiesiems jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo per RIP sudaryta nebus, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas, o laisvės atėmimo įstaigos dėl akivaizdžių priežasčių negali užtikrinti šių asmenų atvykimo į teismus, kuriuose yra ar gali būti iškeltos bylos, gauti prisijungimo duomenų (b. l. 46–47).

Remiantis rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog pareiškėjas, gavęs Pravieniškių PN-AK 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 7-1079, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas), reglamentuojantis laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų laikymo sąlygas pataisos namuose, nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose (b. l. 48), nesutikdamas su juo, Kalėjimų departamentui pateikė 2017 m. gegužės 24 d. skundą (b. l. 49–50). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199 pakartotinai nurodė pareiškėjui, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjui adresuotas informacinio turinio raštas Nr. TR-139 nėra kokias nors teises jam suteikiantis ar pataisos įstaigos administraciją atlikti kokius nors veiksmus įpareigojantis sprendimas. Paaiškino, kad šiuo metu įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis RIP, tačiau ši galimybė įstaigose yra skirtinga. Pravieniškių PN-AK kol kas nėra galimybių naudotis RIP, nes įstaigoje neįrengti RIP taškai, tačiau tokia galimybė nuteistiesiems bus suteikta artimiausiu metu. Pastebėjo, jog Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka (b. l. 51–52).

Be to, pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neužtikrinant pareiškėjui galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ bei naudotis RIP pateikė skundą Seimo kontrolieriui (b. l. 56–57). Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4D-2017/1-863/3D-1917 persiuntė šį skundą nagrinėti Kalėjimų departamentui, prašydamas atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą (atsakymo kopiją pateikiant ir Seimo kontrolieriui) bei, remiantis 2017 m. gegužės 19 d. Pravieniškių PN-AK rašte Nr. 7-1078 pateikta informacija, išsiaiškinti: 1) kaip Pravieniškių PN-AK yra įgyvendinama nuteistųjų teisė gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“; 2) dėl kokių priežasčių Pravieniškių PN-AK nėra įgyvendinamos 2016 m. gruodžio 23 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-216/1-112 bei 2017 m. balandžio 14 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. 1S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ pateiktos rekomendacijos dėl vienodų galimybių asmenims naudotis internetu sudarymo visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose (b. l. 53–55).

Kalėjimų departamentas, gavęs Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4852 informavo pareiškėją, kad į tokio pat turinio skundą (2017 m. gegužės 24 d.) pareiškėjui buvo atsakyta Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199, todėl pakartotinai pareiškėjo 2017 m. birželio 12 d. skundas nagrinėjamas nebus (b. l. 62).

Įvertinus pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. skundo Kalėjimų departamentui ir 2017 m. birželio 12 d. skundo Seimo kontrolieriui turinį, matyti, kad šių skundų turinys yra tapatus, t. y. pareiškėjas abiejuose skunduose teigė, jog Pravieniškių PN-AK, nesuteikdama pareiškėjui galimybės naudotis interneto paslaugomis, pažeidė pareiškėjo teisę naudotis neribota interneto prieiga. Atsižvelgus į tai, nustačius, kad Kalėjimų departamentas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. skundą išsamiai, nepraleisdamas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino skundui išnagrinėti, atsakė 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199, nėra pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamento 2017 m. liepos 26 d. raštas Nr. 2S-4852, nukreipiantis į 2017 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2S-4199, priimtas netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Nustačius šias aplinkybes, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamentas, atsakydamas į Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, netinkamai įvykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos – Kalėjimų departamento, veiklą, buvo pažeistos. Todėl nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų.

Dėl pareiškėjo skundo teismui argumento, jog Kalėjimų departamentas, atsisakydamas pateikti informaciją, kurią reikalavo pateikti Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. rašte, pažeidė Konvenciją, pareiškėjo teisę į teisėtus lūkesčius ir informacijos gavimą, pažymėtina, jog Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. raštu, be kita ko, paprašė Kalėjimų departamento, remiantis Pravieniškių PN-AK 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 7-1078 pateikta informacija, išsiaiškinti, kaip Pravieniškių PN-AK yra įgyvendinama nuteistųjų teisė gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ bei dėl kokių priežasčių Pravieniškių PN-AK nėra įgyvendinamos Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 1S-1590 pateiktos rekomendacijos dėl vienodų galimybių asmenims naudotis internetu sudarymo visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose. Taigi matyti, jog Seimo kontrolierius pavedė minėtus klausimus išsiaiškinti Kalėjimų departamentui ir, nustačius pažeidimus, pagal kompetenciją imtis priemonių jiems pašalinti. Tačiau atsakovės atstovas dėl minėtų klausimų nebuvo įpareigotas pateikti atsakymo pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas, neturėdamas pareigos minėtais klausimais pateikti informaciją pareiškėjui, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė ir pareiškėjo teisės į informacijos gavimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą kildino ir iš Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsisakant suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ bei naudotis neribojama interneto prieiga.

Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kurio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 96 str. 2 d.).

Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, kurio 8 punkte nustatyta, jog elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nacionaliniais teisės aktais iš esmės yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietų įstaigose naudotis internetu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad nesuteikus pareiškėjui teisės naudotis neribojama interneto prieiga, Kalėjimų departamentas pažeidė teisės aktus.

Nagrinėjamu aspektu paminėtinas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Jankovskis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 21575/08 (toliau – ir Sprendimas). Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kurioje pareiškėjas tvirtino, kad buvo pažeista jo Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti informaciją, nes laisvės atėmimo vietoje jam nebuvo suteikta interneto prieiga, darė išvadą, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo teisės gauti informaciją apribojimo negalima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje, dėl ko pripažino, kad buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis (Sprendimo 64 p.). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas, kaip nuteistasis, prašė suteikti jam prieigą – būtent per internetą – prie Švietimo ir mokslo ministerijai priklausančioje interneto svetainėje paskelbtos informacijos, priminė, jog dėl savo prieinamumo ir gebėjimo saugoti ir perduoti didžiulius kiekius informacijos internetas atlieka svarbų vaidmenį gerinant visuomenės galimybes sužinoti naujienas ir apskritai padedant skleisti informaciją (Sprendimo 53–54 p.). Tačiau pažymėjo, kad įkalinimas neišvengiamai apriboja nuteistųjų bendravimą su išoriniu pasauliu, taip pat ir galimybę gauti informaciją. Manė, kad Konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems prieigą prie interneto ar prie konkrečių interneto svetainių (Sprendimo 55 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Europos Tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant įvairias žmogaus teises, interneto prieiga vis labiau suvokiama kaip teisė, be to, pasigirsta raginimų įgyvendinti veiksmingą politiką siekiant užtikrinti visuotinę interneto prieigą ir panaikinti „skaitmeninę atskirtį“, teigė, kad šie pokyčiai atspindi svarbų interneto vaidmenį kasdieniame žmonių gyvenime, ypač turint galvoje, kad tam tikros informacijos galima rasti tik internete. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašė prieigos prie valstybės institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtos ir administruojamos interneto svetainės, kurioje pateikiama išsami informacija apie mokymosi galimybes Lietuvoje, tačiau Lietuvos institucijos net neapsvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribotą arba kontroliuojamą prieigą tik prie šios konkrečios valstybės institucijos administruojamos interneto svetainės, kuri vargu ar galėjo sukelti pavojų saugumui. Todėl šiomis aplinkybėmis Teismo šioje byloje nepavyko įtikinti, kad buvo rimtų priežasčių, dėl kurių reikėjo apriboti pareiškėjo teisę į informaciją (Sprendimo 62–63 p.).

Remiantis cituotu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, įvertinus tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo būtinumo naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu „E.teismas.lt“, nenurodė, kodėl prieiga prie konkrečios interneto svetainės jam yra būtina, pareiškėjo argumentai, kad, neturėdamas prieigos prie interneto, jis negali domėtis naujienomis teisės ir užsienio politikos srityje, yra itin abstraktūs, spręstina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamentas apribojo pareiškėjo teisę į informaciją.

Teismo vertinimu, šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, jog, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), nesuteikiant pareiškėjui internetinės prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ bei kitų portalų, tam kad jis galėtų sekti naujienų srautą internete bei susipažinti su naujausiais teisės aktais, 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2696-644/2017, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymo dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis nesiejo su konkrečia Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė Vilniaus apygardos teismui siųsti ar gauti. Pažymėjo, kad atsakovui (Pravieniškių PN-AK) atsisakius suteikti pareiškėjui prieigą prie portalo „E.teismas.lt“, tai neužkirto kelio jam teikti ir gauti dokumentus paprastu paštu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus minėtu būdu. Taip pat teismas nustatė, kad su skunde išvardintais teisės aktais (Darbo kodeksas, Būsto kredito įstatymas ir pan.) pareiškėjas galėjo susipažinti per pataisos namuose esančią Litlex duomenų bazę, gauti informaciją iš pataisos įstaigos pareigūnų. Nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnyje. Todėl darė išvadą, jog šiuo atveju negalima konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK nesuteikus pareiškėjui teisės sekti naujienų ir teisės aktų internete, dėl to jam galėjo kilti žala.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.