Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-09-30 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 606,71 Lt dydžio bauda, bauda sumokėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 21.12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė savo seseriai S. R. į dešinę ranką, bei ne mažiau kaip du kartus spyrė seseriai S. G. į krūtinę, taip sukėlė nukentėjusioms savo šeimos narėms fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. G. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 21.15 (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip septynis kartus kumščiu sudavė savo svainiui L. R. į galvos sritį, bei ranka suspaudęs jo kaklą smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajam L. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

V. G. , apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas, jis prisipažįsta visiškai. 2015-12-04 apie 21 val. nuėjo aplankyti mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs daug alaus. Būdamas namuose pas mamą R. G. labai norėjo pažaisti su pusbroliais. Sesuo S. R. jam neleido, liepė nelysti prie jos vaikų, nes jie yra pavalgę ir pasakė „eik pasižiūrėti savo vaikų“. Jis dėl šių sesers S. R. žodžių labai užpyko, puolė savo sesę ir jai trenkė iš kumščio ne mažiau kaip keturis kartus į dešinės rankos įvairias vietas, į kurias tiksliai nepamena, nes buvo girtas. Konfliktas vyko virtuvėje. Vėliau jis pamatė svainį L. R. . Pamatęs L. R. , jis labai susinervino dėl asmeninių priežasčių, kurių nenori įvardinti ir trenkė jam į galvą ne mažiau kaip septynis kartus, bei L. R. smaugė apėmęs jo kaklą ranka, per alkūnę, iš nugaros. Jis buvo po konflikto su svainiu L. R. labai susinervinęs, todėl nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Nuėjęs į virtuvę pamatė mamą R. G. ir sesę S. G. . S. G. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, jis susinervino ir jai spyrė iš kojos ne mažiau kaip du kartus į krūtinę. Mama jį nuramino, pasodino ant kėdės virtuvėje. Ne už ilgo atvykę policijos pareigūnai išvežė jį į Pakruojo policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį nieko nepamena. (53-57 b. l.).

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad atėjęs neblaivus brolis pas ją į namus pradėjo konfliktuoti, rėkauti ir koliotis. Tuo tarpu jos vyras buvo kambaryje. Brolis nubėgo į tą kambarį (ji bėgo paskui), matė kaip jos vyrą ėmė mušti ir smaugti. Ji, gindama vyrą, jį užstojo. Tada brolis jai sudavė dar kartą į ranką šalia peties. Po smūgių jiems su vyru pavyko ištrūkti, nes pabėgo lauk ir iškvietė policiją. Tuo tarpu brolis smurtavo prieš sesę S. G. (6-7 b. l.).

Nukentėjusioji S. G. parodė, 2015-12-04 apie 21.15 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus brolis, kuris ėmė kelti triukšmą, konfliktuoti. Ji buvo virtuvėje. Einant link virtuvės durų į kambarį, iš kurio kilo triukšmas, pamatė išbėgančią sesę S. R. ir svainį L. R. . Jiems išbėgus, į virtuvę atėjo brolis, jis buvo įtūžęs ir piktas. Iš paskos atėjo mama. Brolis prie jos akių puolė ant mamos, bet jai nesudavė. Ji priėjo prie jų ir norėjo nuraminti brolį, bet jai klūpant brolis dešine koja spyrė jai du kartus į krūtinę, po smūgių ji nugriuvo. Šiais savo veiksmais brolis jai sukėlė fizinį skausmą. Po kiek laiko atvyko policija ir medikai. Brolis smurtauja pirmą kartą (21 b. l.).

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad 2015-12-04 būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 21.15 val. atėjo svainis V. G. , kuris kartu negyvena, bet pastoviai pas juos lankosi. Atėjęs svainis buvo neblaivus, pradėjo kelti konfliktą, koliojo namiškius necenzūriniais žodžiais. Jam sėdint savo kambaryje ant lovos, svainis įbėgo į kambarį ir nieko nesakęs, ne mažiau 4 kartų kumščiu smogė jam į galvą, žmona jį ramino, bet V. G. neklausė, smaugė jį riesdamas ranką per alkūnę, po to vėl puolė ant jo suduodamas ne mažiau 3 kartus kumščiu jam į galvą. Žmonai pavykus atplėšti svainį, jie pabėgo į lauką. Įvykio metu, jam svainis suduodamas smūgius ir smaugdamas sukėlė fizinį skausmą. Jiems išbėgus su žmona į lauką, svainis toliau namuose smurtavo prieš namiškius (25 b. l. ).

Iš 2015-12-04 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK VPS PB patrulio V. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad S. R. , S. G. atžvilgiu buvo vartotas smurtas (14-18 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad įtariamasis V. G. buvo neblaivus, nustatytas 1,94 promilių girtumas (8 b. l.).

Kaltinamojo V. G. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo seserims S. R. ir S. G. bei savo svainiui L. R. .

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje kaltinamąjį V. G. siūlė nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. G. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlė bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis V. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. G. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. G. anksčiau teistas vieną kartą (27-28, 29-30 b. l.), bauda sumokėta (31 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (32-38 b. l.), dirbantis (39 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (42 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (44 b. l.), nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, V. G. skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir V. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. G. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-12-04 21.35 val. iki 2015-12-05 17.30 val. (47, 52 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-60 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

v. g. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką laikas nuo 2015-12-04 21.35 val. iki 2015-12-05 17.30 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.