Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, ūkininkas, gyvenantis(duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ATPK ) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., ūkininkas (ūkio kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) ), būdamas darbdaviu, jam priklausančiame ūkyje leido darbuotojui Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti 2017 m. kovo 22 d., gyvulių priežiūros darbus, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Ž. S. dirbo A. K. jam pavestus darbus, tai yra tvarte šėrė gyvulius, valė tvartą. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 93 str., 98 str. 1 d., 1 p., 2 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. K. kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad pažeidimą padarė dėl įstatymų nežinojimo, manė, kad gyvulių priežiūrai asmenį gali įdarbinti pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą. Jo sunki materialinė padėtis, pienininkystės ūkis nuostolingas, pieno supirkimo kainos nepadengia pieno pagaminimo savikainos. Ūkiui plėtoti turi paėmęs paskolą, taip pat dar skolingas už įsigytą žemę, šeima pragyvena tik iš ūkininko ūkio gaunamų pajamų, kitų pajamų neturi. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. A. K. padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDIANP-91917509-17, A. K. rašytiniu paaiškinimu, Ž. S. rašytiniu paaiškinimu, žemės ūkio miškininkystės paslaugų kvitu, Sodros duomenimis dėl įdarbinimo, nelegalaus darbo tyrimo aktu, pažyma apie galiojančias nuobaudas.

Lietuvos Respublikos piliečių dirbamo nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris dirbamas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. būdamas darbdaviu, ūkininkaudamas, leido Ž. S. dirbti nesudarius su juo darbo sutarties bei nepranešus nustatyta tvarka apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, A. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties tik vienam darbuotojui, nelegaliai dirbo tik vieną darbo dieną, nusižengimą padarė dėl įstatymų nežinojimo. Atsižvelgtina ir į A. K. asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad A. K. už tokio pobūdžio pažeidimą baustas nebuvo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje būtų per griežta. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, todėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ir tarp siekiamo tikslo bei pasirinktų priemonių tam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. Konstitucinio teismo nutarimai). Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-201; 2AT-7-4-2013 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrus mažesnę nei šio kodekso 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t.y. 300 Eur baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17066487368). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.